X maitinimo įmonės veiklos analizė

TURINYS

ĮVADAS 9

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ 10

1.1.Įmonės tikslas 10

1.2. Įmonės steigimas 11

1.3. Maitinimo įmonės rūšys, tipai, kategorijos 11

1.4. Aplinka verslui plėtoti, reklama 11

1.5. Gamybos organizavimas 14

1.5.1 Žaliavų tiekimo ir sandėliavimo ūkis 14

1.5.2. Gaminamos produkcijos asortimentas. 16

1.5.3. Darbuotojų poreikio analizė 17

1.5.4. Techninių įrenginių aprašymas 18

1.5.5. Gamybini patalpų analizė 18

1.5.6. Produkcijos organizavimas 18

1.6. Technologinių procesų ir produkcijos kokybės kontrolės organizavimas 19

1.7.Darbų saugos priemonės 20

1.8. Ergonomikos reikalavimai 20

2. MAITINIMO ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 22

2.1. Maitinimo įmonės pristatymas 22

2.2 Aplinka verslui plėtoti. 22

2.3.Gamybos organizavimo analizė 23

2.3.1.Žaliavų tiekimo ir sandėlių ūkio organizavimas. 23

2.3.2. Gaminamos produkcijos asortimento analizė 25

2.3.2. Gamybos darbuotojų poreikio analizė 26

2.3.3. Technologinių įrenginių aprašymas 27

2.3.5.Gamybinių patalpų analizė 28

2.3.6. Produkcijos realizacijos organizavimas 29

2.4. Technologinių procesų ir produkcijos kkokybės kontrolės organizavimas. RVASVT sistemos įdiegimo eiga (būtinosios programos) 30

2.5.Darbo saugos priemonės 31

2.6 Ergonomikos reikalavimų pritaikymas 33

3.TYRIMO ANALIZĖ 34

LITERATŪROS SĄRAŠAS 39ĮVADAS

Individualios D. Burbienės valgyklos “SAULĖ” tikslai rėmimo priemonių pagalba užimti kuo didesnę rinkos dalį. Pagrindinis įmonės pasisekimo rinkoje faktorius – tai klientų pritraukimas ir išlaikymas efektyviai tenkinant jų poreikius. Įmonės keliami tikslai yra ateities garantas, kad „ji yra ir bus“. Jais gali planuoti savo ateitį, gerinti įmonės veiklą bei stiprinti vardą, tobulėti, didinti rinkos dalį.

Taigi kaip pagerinti įmonės padėtį? Kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų? Pabandysiu baigiamajame ddarbe kaip Individuali D. Burbienės valgykla “SAULĖ” gali pasiekti užsibrėžtų savo tikslų pasitelkdama rėmimo priemones jiems įgyvendinti.

Darbo tikslas yra – atlikti X maitinimo įmonės veiklos analizę ir numatyti veiklos perspektyvą.. Remiantis turimomis teorijos žiniomis šiems tikslams įgyvendinti, manau geriausia būtų ppasirinkti šias rėmimo priemones – reklamą, pardavimų skatinimą ir populiarinimą.

Darbo uždaviniai – atlikti literatūros analizę, atlikti maitinimo įmonės analizę, atlikti tyrimą, kurio pagalba parinkti tinkamiausias rėmimo priemones.

Objektas šiame darbe yra Individuali Danutės Burbienės uždarojo tinklo valgykla „SAULĖ“.

Tyrimo metodika buvo atliekama individuali apklausa. Jos duomenys rodo, kad labiausia šiai maitinimo įmonei reikalinga reklama ir populiarinimas.1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ

1.1.Įmonės tikslas

“Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, verslininkystės ištakos siekia žilą senovę. Ji formavosi šimtmečius, viekas prasidėjo nuo amatų atsiradimo, o šiandien klesti pramoninis verslas.

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Lietuva buvo tipiška agrarinė šalis, kurios maždaug trys ketvirtadaliai gyventojų vertėsi žemės ūkiu. Vėliau kūrėsi pramonė, daugėjo miesto gyventojų.” Kazys Lukošiavičius ir Bronislovas Martinkus, 2001 metai.

Visame pasaulyje, didelę pramonės dalį sudarė žemės ūkio šaka, tačiau žmonės surado iir kitų pramonės šakų.

Pramonės lygiu Lietuva, tais laikais, buvo atsilikusi nuo kaimyninių šalių, Latvijos ir Estijos. Kaimyninėse šalyse buvo toliau pažengę mašinų pramonė, lengvoji pramonė, bei celiuliozės gamyba ir kita.

Įmonės tikslai yra jos pačios veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Tikslai formuojami derinant individualius kiekvieno ir darbuotojų grupių interesus. Tai labai konfliktinis procesas, nes, tenkinant vienų asmenų ar grupių interesus, kitos grupės nariai turi priimti savanoriškai arba priverstinai dominuojančios grupės interesus. Formuojant įmonės tikslus įtakos turi ir išoriniai veiksniai. Įmonės tikslus ssąlygoja ir rinkos partneriai, socialinės grupės, bei visuomenė.

Įmonės tikslai yra dvejopi: ekonominiai ir socialiniai.

Socialiniai įmonės tikslai:

• suformuoti gerą įmonės klimatą;

• garantuoti tinkamas darbo sąlygas;

• rūpintis darbuotojų lūkesčiais ir prisidėti prie jų įgyvendinimo;

• įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimą ir jų įgyvendinimą. Socialinių tikslų akcentavimas reiškia, kad žmogus traktuojamas ne tik kaip

gamybos subjektas, bet ir kaip subjektas, turintis individualų ir grupinį tikslą, išeinantį už siaurų gamybos rėmų.

Socialinius įmonės tikslus ne visada galima išreikšti konkrečiais dydžiais, nors tokie rodikliai, kaip vidutinis darbo užmokestis, darbuotojams skirtoji pelno suma, lėšos labdarai, kenksmingų darbo vietų skaičius ir kt., kartu yra ir socialiniai rodikliai. Daug svarbiau turėti socialinės politikos nuostatas ir nenukrypstamai jas įgyvendinti, formuojant ekonominius įmonės tikslus.

“Ekonominiai Įmonės tikslai. Nors ūkininkavimo filosofijoje akcentuojami eti¬niai ir moraliniai principai, t.y. socialinis aspektas, negalima užmiršti, kad įmonė pirmiausia siekia ekonominių tikslų.

Ekonominių įmonės tikslų sistemą sudaro gamybos, finansavimo ir pasi¬sekimo tikslai: gamybos apimčių didinimas, gamybos kaštų mažinimas, pelno ir rentabilumo didinimas.”1.2. Įmonės steigimas

Norint steigti kokią nors įmonę, reikia parengti visus reikalingus dokumentus. Įmonės steigimo dokumentai priklauso nuo įmonės juridinės formos.

Steigiant individualią įmonę, kokia ir yra ši analizuojama valgykla “SAULUĖ”, reikia parengti ir pateikti šiuos dokumentus:

• Pareiškimą įregistruoti maitinimo įmonę.

• Leidimą (licenziją užsiimti tam tikra veikla ir kvalifikacijos atestatą).

• Ekologinį pasą ir įmonės vardo įįregistravimo pažymėjimą, įmonės vardas įteisinamas Valstybiniame patentų biure, pagal “Firmų vardų” nustatytą tvarką. Neregistruojami vardai, kurie sutampa su jau įregistruotais vardais. Jie turi būti aiškūs, iš jų turi būti aišku kokia veikla užsiima įregistruota įmonė.

• Kai įmonė įkuriama nuosavame bute, reikia turėti iš notaro patvirtintą nuosavybę liūdinantį dokumentą.

Visi dokumentai pateikiami vietos savivaldybei, sumokėjus registracijos mokestį banke.

Maitinimasis būtinas fiziologiniams poreikiams patenkinti, antra vertus, jis turėtų tenkinti dvasinius poreikius žmonių kultūringo bendravimo, estetinio skonio ugdymo forma.1.3. Maitinimo įmonės rūšys, tipai, kategorijos

Maitinimo įmonės gali būti klasifikuojamos įvairiais būdai: pagal gamybos centralizavimo laipsnį, pagal lankytojų kontingentą, pagal specializacijos laipsnį. Maitinimo įmonės skirstomos ir pagal lygį.

Ši maitinimo įmonė priklauso žemesniojo laipsnio lygį, nes kalbama apie valgyklą.

Valgykla – čia ruošiami ir vietoje realizuojami pietūs, pavakariai. Dalis patiekalų gali būti išduodama į namus. Pagal vietą ir aptarnaujamą kontingentą valgyklos gali būti atviros ir uždarojo tinklo. Atvirojo tinklo valgyklos gali vakare dirbti kaip kavinė ar restoranas. Uždarojo tinklo valgyklos dirba tik dienos metu.1.4. Aplinka verslui plėtoti, reklama

Įmonės aplinka siaurąja prasme reikėtų laikyti tą vietovę, kur yra pati įmonė. Įmonės ryšiu su keletu asmenų, įmonių, bei organizacijų. Visų grupių interesai yra skirtingi, kartais sutampantys, kartais ir prieštaringi. Įmonė gali veikti sėkmingai tik tada, kai pasiekiama tarp įmonės ir jjos partnerių interesų pusiausvyra.

Įmonės aplinka yra visas šalies ūkis. Ir nenuostabu, nes, valstybė nustato įvairiausių mokesčių dydžius, minimalius atlyginimų dydžius darbuotojams, atostogų trukmę, saugaus darbo taisykles, higienos reikalavimus, išduoda įvairias licenzijas naudoti gamtos išteklius. Įmonių veiklai didelę įtaką daro ir užsienio valstybių įmonių veikla, nes turbūt pasaulyje nerasime valstybės, kuri neprekiautų su kitomis šalimis, o tik gyventų iš savo vidinių išteklių (Lukoševičius K., Martinkus B. Verslo vadyba. – Kaunas:

Gali būti taip, kad įmonė siūlo gerą paslaugą, yra jai nustačiusi tinkamą kainą ir naudoja pakankamai tobulą paskirstymo sistemą, tačiau norimos pardavimo apimties vis tiek greitai nepavyksta pasiekti. Tai ypač akivaizdu intensyvios konkurencijos sąlygomis, kai daugelis konkurentų siūlo gana panašias paslaugas. Labiausiai tikėtina tokios problemos priežastis – potencialūs pirkėjai tik atsitiktinai sužino apie paslaugą arba produktą, jiems niekas tinkamai nepaaiškina siūlomos paslaugos privalumų, neskatina ja pasinaudoti. Tenka imtis specialių veiksmų, kurie užpildytų šią spragą. Tam naudojamas marketingo komplekso elementas rėmimas.

Rėmimas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, kuriais numatytos asmenų grupės informuojamos ir skatinamos pirkti.

Rėmimas yra ketvirtasis marketingo komplekso elementas. Kaip matyti iš jo apibrėžimo, jis apima marketingo veiksmus, kuriais siekiama dviejų pagrindimų tikslų:

• informuoti numatytas asmenų grupes apie įmonės pasiūlymus;

• skatinti jais pasinaudoti.

Tiek abu tikslai, tiek ir jiems pasiekti pasitelkiami

būdai neretai būna neatskiriamai susiję: informacija pateikiama taip, kad savaime skatintų pirkti, o skatinimas atliekamas drauge pateikiant tam tikrą informaciją. Tačiau nė vienas šių tikslų negali būti įgyvendintas, jei įmonė neužmezga ryšio su pageidaujamomis asmenų grupėmis, „nepasiekia“ jų savo informuojančiais ir skatinančiais veiksmais.

Iki šiol tiek marketingo teorijoje, tiek praktikoje pardavimo skatinimo turinys buvo suvokiamas nevienareikšmiškai. Paprastai pardavimo skatinimas laikomas giminine sąvoka, apimančia įvairias skatinimo priemones, kurios negali būti priskirtos kitiems rėmimo veiksmams. Iš tikrųjų pardavimo skatinimas apima ir vieningą vveiksmų sistema sujungtas priemones, parinktas iš visu marketingo komplekso elementų. Kartais šis terminas siejamas tik su visuma gamintojo priemonių, kurios tiekiamos kaip pagalba prekybininkams prekių pardavimo vietoje.

Pardavimo skatinimą galima apibrėžti kaip visumą į pirkėjus, nukreiptu skatinamojo pobūdžio veiksmu ir informacijos srautu, sudarančiu palankias sąlygas prekei įsigyti.

Pardavimo skatinimo priemonėmis įmonė siekia sukelti stipresnę ir greitesnę pirkėjų reakciją, atkreipti dėmesį į tam tikrų prekių pasiūlą ir kt.

Gamintojui informacija perduodama pardavimo skatinimo priemonėmis nukreipiama į vartotojus ir prekybininkus.

Informacija iš išorinių šaltinių, skleidžiama vvisuomenės informavimo priemonėmis ir pagrįsta žiniomis, vadinama populiarinimu. Pranešimai tiesiogiai neskatina pirkti prekę, bet tik formuoja nuomonę apie jų gamintojus.

Populiarinimas siekia šių tikslų:

• Padėti pateikti naują prekę į rinką;

• Daryti įtaką tam tikriems rinkos segmentams;

• Kurti įmonės įvaizdį;

Yra naudojamos šios įmonės populiarinimo priemonės

• Naujienų aapie prekę ar įmonę skleidimas;

• Įvairios brošiūros, reklaminiai bukletai;

Labai svarbi populiarinimo sudedamoji dalis ryšiai .su visuomene, kurie apima vyriausybę, socialines grupes, mokslo ir mokymo institutus, tarptautinius ryšius, tarpininkus, vartotojus ir pan.

Kadangi informacijos perdavimo šaltinis neskiri.a informacijos perdavimo priemonėms laiko ar vietos, pasakojimo autorius gali būti arba nebūti identifikuotas, o pasakojimas gali būti arba nebūti toks pat kaip pateiktas perdavimo priemonėms originalas. Kiekviena priemonė, pateikianti istoriją, tampa šaltiniu skaitytojų, klausytojų ar žiūrovų akyse. Ir kadangi pasakojimo autorius mažai kontroliuoja kaip ar kada pateikti pasakojimą, populiarinimas yra nekontroliuojamas metodas realizuoti žinias masinėse informacijos perdavimo priemonėse. Šiuo atveju informacija apie įmonę ir jos prekes pateikiama ne tos įmonės užsakymu, o žiniasklaidos darbuotojų iniciatyva. Straipsniuose ar laidose nesiūloma pirkti prekių ar naudotis tam tikromis paslaugomis, oo pateikiama tik žurnalistų ir specialistų informacija apie įmonės veiklą, jos naujoves. Tokia informacija labai svarbi įmonei, nes ja vartotojai labiau pasitiki nei reklama. Įmonės suinteresuotos, kad žiniasklaidos atstovai būtų informuoti apie pradėtas gaminti ar dar tik kuriamas prekes, naujas gamybos technologijas, įsteigtas naujas parduotuves ir t.t. Todėl žurnalistai yra kviečiami i įvairius įmonių organizuojamus renginius, jiems siunčiama informacija apie įmonės veiklą, permainas ir pan. Savo ruožtu žiniasklaida, ypač specializuoti laikraščiai ir žurnalai, vienu iš svarbiausių savo uždavinių laiko skaitytojų iinformavimą apie tam tikros srities naujoves. Populiarinimo pavyzdžiai yra svarbesnių įmonių uždarbio pranešimai, pranešimai apie labdaros kampanijas, paskutinių mokslinių atradimų programas, naujas medicinines ar chirurgines technikas ir pan. Informacijos perdavimo priemonės gali gauti informaciją straipsnio, pasakojimo su nuotraukomis, spausdinto interviu ar filmo scenarijaus forma. Siekiant padidinti tikimybę, jog pasakojimas atkreips informacijos perdavimo priemonės dėmesį, autorius turi aiškiai ir kiekvienai priemonei priimtinai suformuluoti savo istoriją ir turėti gerą reputacija kaip pasitikėjimo juo ženklą. Kitas metodas, siekiant populiarinimo, yra inscenizuoti įvykį, kuris sudomintų informacijos perdavimo priemones. Visi susijungimai, dedikacijos, maratonai, ceremoniniai susitikimai, honorariniai apdovanojimai, kontraktų pažymėjimai, organizuoti protestai, spaudos konferencijos ir kiti panašūs įvykiai yra pateikiami kaip žinios, naujienos. Inscenizuojant įvykį, šaltinis mėgina įgyti tam tikros kontrolės tam, kas yra pateikiama perdavimo priemonėje. Kai kuriose organizacijose populiarinimas papildo pagrindinę strategiją, siekiant ryšių su visuomene tikslų.1.5. Gamybos organizavimas

1.5.1 Žaliavų tiekimo ir sandėliavimo ūkis

Iš atsargų aprūpinama daugumoje pramonės įmonių. Tai garantuoja nuolatinį gamybai reikalingų medžiagų tiekimą, tačiau čia padidėja sandėliavimo išlaidos.

Su gamyba sinchronizuotas tiekimas, kuris vadinamas „tiksliai laiku“, perkelia sandėliavimo riziką ant tiekėjų pečių. Čia sudaromos ilgalaikės sutartys su tiekėjais.

Sutartis su tiekėjais sudaro pati įmonės savininkė. Ji sudaro sutartis su maisto produktų tiekėjais kurie garantuoja prekės pristatymą vartotojui ir pasirenka, kad būtų ilgalaikė tiekimo ssutartis, garantuojanti pastovų tiekimą.

Sudaroma tiesioginė prekybos sutartis, prekės siunčiamos tiesiai gavėjui (maitinimo įmonei), lygiai taip pat tiesiai sumokama už prekes tiekėjui;

Medžiagos tiekėjų tiekiamos griežtai apibrėžtomis apimtimis ir griežtais terminais. Atsargų panaikinimo ir rizikos perdavimo teikiama nauda gali būti labai nuostolinga tuo atveju, jei tiekėjai laiku nepateiks gamybai reikalingų medžiagų, tačiau tai galima kompensuoti baudomis. Kur kas blogesnės pasekmės, kai gamyba sutrinka dėl paties užsakovo kaltės. Todėl ši sistema reikalauja labai gero gamybos organizavimo.

Labai svarbus ir tiekimo partijos dydis. Kalbama apie kiekį, kurio tiekimo ir sandėliavimo kaštai medžiagos vienetui būtų minimalūs. Optimalią tiekimo apimtį galima apskaičiuoti, remiantis šiais samprotavimais.

Kiekvienam tiekimui reikia tam tikrų sąnaudų. Jos priklauso nuo tiekiamo medžiagų kiekio ir atliekamų veiksmų. Tai tiekiamo poreikio ir partijos apskaičiavimas, tiekimo kontrolė, pakrovimo ir iškrovimo kaštai, transporto kaštai, prekių įėjimo kontrolė.

Medžiagų saugojimas daug kainuoja. Kaina didėja priklausomai nuo sandė¬liavimo apimties ir sandėliavimo vertės. Tam įtakos turi:

• įdėto kapitalo procentai,

• vertės sumažėjimas dėl gedimų ir kitų nuostolių,

• medžiagų valdymas,

• patalpų išlaikymo kaštai,

• sandėliuojamųjų vertybių draudimas.

Nuo tiekiamo kiekio priklausantys kaštai orientuoja į didesnę tiekimų apimtį: kaštai pasidalija didesniam pagamintų gaminių kiekiui. Perkant didesnį kiekį, tie¬kianti įmonė daro kiekio nuolaidą, sudaro geresnes tiekimo ir atsiskaitymo sąlygas, t.y. siūloma iš esmės palankesnė pirkimo kaina. Tačiau, padidėjus sandėliavimo apimtims, padidėja sandėliavimo kaštai, kkadangi didėja plotų poreikis, ir patalpų išlaikymo išlaidos didėja tiesiai proporcingai sandėliavimo apimtims. Padidėjęs kapitalo įšaldymas susijęs su procentų nuo kapitalo augimu, o tada sunkėja finansinė įmonės būklė. Čia įeina papildomi sandėlių valdymo kaštai; be to, padidėja medžiagų gedimo ir senėjimo, dingimo ir grobstymo rizikos kaštai. Todėl reikia rasti optimalų šių dydžių santykį.

Organizuojant medžiagų ūkį, vadovaujamasi dviem principais.

1. Funkcinis principas. Jis užtikrinamas, išskiriant poreikio apskaičiavimo, pasiūlos išaiškinimo, sutarties sudarymo, terminų kontrolės ir kitas funkcijas.

2. Objektinis principas įgyvendinamas išskiriant gaunamuosius ir tiekiamuosius objektus: pagrindines ir pagalbines medžiagas, pusgaminius, chemikalus, įpakavimo medžiagas, kanceliarinius reikmenis, mašinas ir pan.

Struktūrizavimas remiantis objektiniu principu – medžiagų rūšimis -paprastai praktikuojamas tik didelėse gamyklose arba specializuojant funkcinių padalinių atskirus darbuotojus.

Medžiagų ūkio organizavimui šiandien keliami tokie reikalavimai:

• aprūpinimo, sandėliavimo ir transportavimo funkcijos sujungimas vienoje – logistikos sistemoje;

• medžiagų ūkis turi tiekti visas medžiagas ir įrengimus; mašinų pirkimas irgi turi būti organizuojamas pirkimo skyriuje, o ne technikų; turi būtis sukurtas griežtas organizacinis reglamentas: formuliarai, medžiagų kodai, parašo teisė ir kt.

Didelėms įmonėms ypač svarbus ir pirkimų centralizavimas ar decentra¬lizavimas. Centralizavimas leidžia geriau ir pigiau organizuoti tiekimą ir valdymą, sukurti griežtą ir aiškią organizaciją. Neigiamos savybės reiškiasi, sumažėjus operatyvumui, iš dalies atitrūkus nuo realybės. Dažniausiai įmonėse taikoma mišri sistema. Medž.iagomis, kurių gaunama dideliais kiekiais, apsirūpinama centralizuotai,

kitomis medžiagomis – decentralizuota.” (Kazys Lukaševičius , Bronislovas Martinkus, “Verslo vadyba”, Kaunas, 2001).

1.5.1.2. pav. Medžiagų ūkio organizacinis struktūrizavimas1.5.2. Gaminamos produkcijos asortimentas.

Žaliavų kiekis apskaičiuojamas įvairiais metodais. Metodo pasirinkimas priklauso nuo paskirties, gamybinio pajėgumo, lankytojų aptarnavimo būdo. Atviro tinklo maitinimo įmonėms, valgyklos pramonės įmonėms, kur yra laisvas patiekalų pasirinkimas, žaliavos kiekiai apskaičiuojami pagal sudarytą vienos dienos valgiaraštį; ir pastovų lankytojų skaičių

”žaliavų kiekiui apskaičiuoti ir pagal fiziologines normas; stambioms maitinimo įmonėms, kai yra keletas aptarnavimo formų, ir įmonėms, kurių pajėgumas nurodomas pagal aaptarnaujamų vietų skaičių, jie gali būti apskaičiuojami vadinamaisiais sustambintais rodikliais.” (O. Šeštakauskienė, “Maitinimo įmonių projektavimas”, 1996, 189 p)

Šioje valgykloje gaminami įvairūs patiekalai, iš mėsos, žuvies, daržovių. “Daržovės vertingos ne tik todėl, kad turi įvairių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Jos svarbios ir dėl to, kad padeda pasisavinti kitus maisto produktus – mėsą, žuvį, pieną ir kitus.

Kad būtų išvengta, medžiagų apykaitos sutrikimų, mityba turi būti subalansuota. Būtina ne tik normalizuoti baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, bet ir daugiau vartoti produktų, kurie turi vvandens ir skaidulinių medžiagų. Pastarosiomis savybėmis pasižymi daržovės.” (D. Mikučionienė, S. Sirtautaitė, B. Pilipaitis, A. Paulauskienė., “Kulinarija”, 1999, 47 p.)

Dar gaminami ir mėsos gaminiai. Mėsa yra naminių ir laukinių gyvulių bei paukščių skerdiena arba jos dalis. Mėsa yra sudaryta iš ppagrindinių elementų, kaip: raumeninio, jungiamojo, riebalinio ir kaulinio audinių.

Technologinis mėsos paruošimo procesas prasideda nuo skerdienos arba tam tikros jos dalies paruošimo gamybai. Atšaldyta ir atvėsinta mėsa nulupama, nusausinama, ir išskirstoma. Svarbiausia, kad atšildoma šaldyta mėsa atgautų pradines savybes su minimaliais nuostoliais. Tinkamai laikomos ir atšildomos mėsos kokybė dažniausiai mažai skiriasi nuo atvėsintos ar atšaldytos mėsos. Ji tinka antriesiems patiekalams gaminti, bet sultiniai, išvirti iš tokis mėsos, yra drumsti, išskiria daug putų.

Šiluminis maisto produktų paruošimas yra pusgaminių kaitinimas sausoj aplinkoj arba vandenyje. Šiluminio apdorojimo metu maisto produktuose vyksta fiziniai ir cheminiai pakitimai. Dauguma jų teigiamai veikia maisto produktus: juos sterilizuoja, pagerina maisto medžiagų įsisavinimą.

Kad maisto produktuose vyrautų teigiami pokyčiai, reikia laikytis technologinio proceso režimo ir patiekalų ruošimo būdą pasirinkti atsižvelgiant į žžaliavų kokybę ir kiekybinę sudėtį.1.5.3. Darbuotojų poreikio analizė

Virėjų, bei konditerių brigados sudaromos remiantis dienos gamybiniai programa ir galiojančiomis išdirbio bei laiko normomis. Darbuotojus apskaičiuojant, kiek jų reikės, visuomet gauname teisingai kiek jų realai reikia, bet nei vienas darbdavys nepriima dirbti reikią skaičių žmonių. Taigi darbuotojai dirba labai sunkiai tik per darbdavių klaidas.1.5.4. Techninių įrenginių aprašymas

Techniniai įrenginiai apskaičiuojami bei parenkami kiekvienai įmonei, skyriui ar cechui. Nustatant jų tipą, kiekį, darbo trukmę ir panaudojimo koeficientą.

Kiekvieni įrenginiai apskaičiuojami skirtingai ir individualiai gali būti aapskaičiuojami: mechaniniai įrenginiai, Šaldymo įrenginiai, šiluminiai įrenginiai,

Tačiau įrenginiai yra suplanuojami statyti pagal įmonių galimybes ir patalpų išplanavimus.1.5.5. Gamybini patalpų analizė

Maitinimo įmonės patalpos pagal funkciją skirstomos į lankytojų gamybos, administracines, buitines, technines ir pagalbines.

“Gamybos patalpų grupėje išskiriami paruošiamieji ir baigiamieji skyriai. Paruošiamieji – tai mėsos, žuvies, paukščių apdorojimo, ir daržovių paruošimo, miltinių gaminių ruošimo bei kiti skyriai. Baigiamieji – tai karštų patiekalų ir šaltų patiekalų skyriai. Bei šių, dar gali būti atskiri cechai – miltinės konditerijos, kulinarijos, patalpa duonai laikyti ir raikyti. Gamybos patalpoms priskiriama stalo indų plovykla, servizinė, o taip pat poilsio bei pietavimo patalpa darbuotojams, bei sandėliukai, produktų laikymui. (D. Mikučionienė, S. Sirtautaitė, B. Pilipaitis, A. Paulauskienė., “Kulinarija”, 1999, 47 p.)

Visos patalpos turi būti kruopščiai suplanuotos ir suprojektuotos, nes nuo to priklauso ir darbuotojų darbo našumas, ir gaminamų patiekalų kokybė.1.5.6. Produkcijos organizavimas

Gatavos produkcijos realizavimas ir realizavimo grafikas sudaromas atskirai produkcijai, realizuojamai prekybos salėje, kulinarijos parduotuvėje ar bufete ar kita forma. Patiekalų realizavimas salėje susijęs su lankytojų srautu.

Šaltų užkandžių, antrųjų ir saldžiųjų patiekalų, karštų gėrimų perskaičiavimo koeficientas dažnai pastovus visą dieną. Jei patiekalas realizuojamas ne ištisą dieną, jiems perskaičiavimo koeficientai nustatomi atskirai.

Jei įmonė dirba dieną kaip valgykla, vakare – kaip kavinė ar restoranas, patiekalų realizavimo grafikai sudaromi atskirai, kiekvienai skirtingam pprodukcijos realizavimo laikotarpiui. Taip skaičiuojama ir restoranuose, kuriuose dieną yra susiaurintas patiekalų asortimentas. Skaičiavimas imamas tomis valandomis apsilankančių žmonių skaičius.1.6. Technologinių procesų ir produkcijos kokybės kontrolės organizavimas

“Maisto produktų jų saugos užtikrinimas, nekenksmingumas vartotojui, yra pagrindinis šiuolaikinės maisto pramonės, viešojo maitinimo ir maisto prekybos įmonių uždavinys. Svarbiausius maisto kokybės ir saugos rodiklius reglamentuoja įvairūs teisės aktai – įstatymai, higienos normos, privalomieji rodikliai, techniniai reglamentai ir kiti.

Per pastaruosius dešimtmečius buvo kuriamos ir plačiai diegiamos šiuolaikinės kokybės valdymo ir užtikrinimo sistemos. Jos yra gana universalios ir tinka beveik visoms žmonių veiklos sritims, tačiau kiekviena gamybos sritis pasižymi savais ypatumais. Maisto gamybos, tvarkymo, prekybos ir vartojimo ypatybės yra saugos valdymas ir užtikrinimas, todėl šiai sričiai buvo sukurtos specifinės maisto saugos valdymo ir užtikrinimo sistemos. RVASVT – pakankamai naujas saugos valdymo būdas, šiuo metu visuotinai pripažįstamas kaip efektyviausiais. Dažniausiai RVAVST sistema laikoma integruota būtinųjų programų ir pačios RVASVT programos sistema. (P. R. Venskutonis “Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos parengimas maitinimo įmonėms.” KTU, 5 p.).

RVASVT privalomos programos yra:

1. RVASVT projekto tikslo ir apimties apibrėžimas;

2. RVASVT grupės parinkimas ir jos darbo reglamento bei planų parengimas;

3. išsamus įmonės auditas ir esamos padėties įvertinimas;

4. srauto diagramos ir įmonės planų sudarymas;

5. srautų diagramos patikrinimas gamybos vietoje;

6. visų rizikos veiksnių, susijusių su kiekviena pproceso pakopa, ir jiems skirtų valdymo priemonių sąrašo sudarymas; rizikos veiksnių analizė;

7. SVT identifikavimas, pasinaudojant RVASVT sprendimų medžio schema;

8. SVT kritinių ribų ir tolerancijos nustatymas;

9. kiekvienos SVT stebėsenos sistemos sudarymas;

10. korekcijos veiksmų plano sudarymas;

11. RVASVT patikrinimo planų sudarymas;

12. dokumentų ir duomenų registravimo formų paruošimas bei saugojimo sistemos sudarymas;

13. RVASVT plano įdiegimas;

14. RVASVTĄ plano apžvalga;

SVT – bet kuris taškas tam tikroje maisto grandinėje, kurioje sutrikus valdymui gali susidaryti didelė rizikos vartotojų sveikatai tikimybė.1.7.Darbų saugos priemonės

Kiekvienas darbuotojas prieš pradedant dirbti turi patikrinti visus įrengimus ir tik iki galo įsitikinus, kad įrenginiai tvarkingi ir nesugedę, patikimai įžeminti, nepažeista elektros instaliacija, darbo cechuose nėra pašalinių daiktų, galima juos įjungti. Įrenginiai gali būti naudojami tik pagal tam tikrą paskirtį. Naudojantis elektriniais įrenginiais, reikia žiūrėti, kad ant jų nepatektų įvairių skysčių ar nešvarumų. Naudojamų indų dugnai turi būti plokšti, kad gerai priglustų prie viryklių paviršių. Indai, kurie yra statomi ant viryklių, negali būti pilni iki pat viršaus. Dėl to gali įvykti nelaimingas atsitikimas bei perdegti kaitinimo elementai. Negalima stumdyti indų su skysčiais. Iš kepimo krosnies karštas skardas ir formas reikia imti dėvint medžiagines pirštines arba puodkeles. Dirbant plakikliais, reikia, kad plakimo šluotelė nesiliestų su indo sienelių, plakti specialiai skirtame inde. Naudojamas inventorius – darbo peiliai, šakutė, kočėlai, puodai ir kiti – turi atitikti

reikalavimus: peiliai turi būti tinkamai išgaląsti, rankenos neaplūžę, darbo šakutės nesulankstytos, puodai su rankenomis ir neištrupėjusiu emale.

Techniniai įrenginiai turi būti išdėstyti atsižvelgiant į technologinio proceso eigą. Dažniausiai susižeidžiama dirbant prie įrengimų su judančiomis detalėmis. Todėl varikliai ir visos judančios mechaninių įrengimų dalys turi būti su apsaugos elementais. Virtuvės grindys turi būti lygios, švarios, sausos. Prieš pradedant dirbti, patikrinti, ar vandentiekyje yra vandens. Tik tada įjungti garo ar vandens šildymo aparatus.

Avarijos ar gaisro atveju išjungti elektros srovę bendru kirtikliu.1.8. Ergonomikos rreikalavimai

Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse. Biurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbo priemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis galėjo tvarkyti dokumentus, užrašyti žinutes, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistis informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam įvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas sstalas ar kėdė negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Skirtinga situacija susidaro dirbant šiuolaikiniame kompiuteriais aprūpintame biure. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su kklaviatūra, pele ir visą laiką žiūrėdami į displėjų.

Blogas darbo vietos išplanavimas susijęs su neteisingu displėjaus aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi per aukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu displėjus pasukamas kampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstas pasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką. Neteisinga displėjų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltinių atžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regos pakenkimus. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiu padidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką.

Daugumos kompiuterinių stalų lentynėlės yra per trumpos, kad būtų galima šalia klaviatūros patalpinti pelę. Vartotojai pelę laiko ant stalo ir dėl to susidaro nepatogi rankos riešo padėtis. Siekiant išvengti riešo kanalo sindromo rizikos, reikia minimizuoti darbo ssu pele laiką. Nerekomenduojama laikyti rankos ant pelės, kai nevykdomos operacijos. Reikia išnaudoti galimybę pakeisti darbą su pele darbu su klaviatūra.

Daugelis darbuotojų įsitikinę, kad darbo vietose su kompiuteriu komfortą pasiekti neįmanoma ir vienintelė išeitis komfortui pasiekti yra palikti darbo vietą. Kiti taip įsitraukia į darbą su kompiuteriu, kad užmiršta visus ergonomistų patarimus (pertraukos, pratimai ir kt.). Be to, nereti atvejai, kai dirbantys kompiuteriu pertraukas leidžia žaizdami kompiuterinius žaidimus. Toks darbo režimas neužtikrina komforto ir didina profesinių susirgimų riziką.

1. Sureguliuokite kkėdės sėdimosios dalies polinkio kampą, kad jis būtų nežymiai (apie 7o) pasviręs į priekį ir sėdimosios dalies priekis nespaustų šlaunų ir pakinklių.

2. Sureguliuokite sėdimosios dalies ilgį. Parinkite tokį kėdės atlošo atstumą, kad atrėmus nugaros apatinę dalį į atlošą tarp kėdės sėdimosios dalies priekinio krašto ir pakinklių liktų (2-3) cm atstumas.

3. Atlošo aukščio reguliavimas. Reguliuodami atlošo aukštį pasiekite, kad nugara patogiai remtųsi į atlošą. Atlošo išlenkimas turi būti klubų aukštyje.

4. Atlošo polinkio kampo reguliavimas. Keisdami atlošo kampą pasirinkite patogią padėtį, kuri būtų tinkamiausia atliekamam darbui.

5. Jeigu reikia, sureguliuokite kėdės atlošo aukštį.

6. Porankių aukščio reguliavimas. Porankiai turi būti alkūnės aukštyje. Pečiai nuleisti, o dilbiai laisvai guli ant porankių.

7. Porankių atstumo reguliavimas. Sureguliuokite porankių atstumą iki kūno taip, kad Jūsų rankų žastai būtų priglausti prie šonų, o dilbiai, gulėdami ant porankių, būtų vienoje plokštumoje su žastais.2. MAITINIMO ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ

2.1. Maitinimo įmonės pristatymas

Tai yra individualioji įmonė. Ji nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims – šeimos nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise su visiška turtine atsakomybe. Įmonės turtas neatskirtas nuo įmonės savininko, todėl jis atsako visu savo turimu turtu.

Maitinimo įmonių tipų bendrasis apibūdinimas taikomas visoms Lietuvos Respublikos maitinimo įmonėms nepaisant jų nuosavybės formų. Maitinimo įmonės, atsižvelgiant į lankytojų aptarnavimo lygį ir sąlygas, patiekalų ssudėtingumą, skirstomos į tipus, specializaciją ir kategorijas. Įmonės tipą nustato steigėjai, šiuo atveju Danutė Burbienė, o tvirtina Marijampolės miesto verslo skyrius.

Ši įmonė pagal maitinimo įmonių tipus priklauso valgyklos tipui. Ji atitinka antros kategorijos maitinimo įmonei.

Valgykla – tai įmonė, kurioje gaminami ir realizuojami gausaus asortimento kasdieninės paklausos patiekalai, sudarantys visą dienos racioną (pusryčiai, pietūs, vakarienė).

Antros kategorijos įmonėje, lankytojams siūloma gausus užkandžių, patiekalų, gėrimų, asortimentas skirtas greitam lankytojų aptarnavimui. Šioje įmonėje plačiai taikoma savitarna. Valgomieji indai parinkti iš prastesnio porceliano, keramikos, stiklo ar kitų medžiagų, o įrankiai – nerūdijančio plieno. Parinkti funkcionalūs serijinės gamybos baldai, priderinti prie įmonės interjero.2.2 Aplinka verslui plėtoti.

Įmonės aplinka siaurąja prasme reikėtų laikyti tą vietovę, kur yra pati įmonė. Įmonės ryšius su aplinka žiūrėkite 1 paveiksle. Įmonė palaiko ryšius su keletu, keliolika, keliasdešimt, ar net keliais šimtais asmenų, įmonių bei organizacijų. Tų grupių interesai yra skirtingi, kartais prieštaringi. Įmonė gali veikti sėkmingai, tik tada, ir pasiekiama tarp įmonės ir jos partnerių interesų pusiausvyra.

Plačiąją prasme įmones aplinka yra visas šalies ūkis. Ir ne nuostabu, nes, pavyzdžiui, valstybė nustato įvairiausių mokesčių dydžius, minimalius atlyginimų dydžius darbuotojams, atostogų trukmę, saugaus darbo taisykles, higienos reikalavimus, išduoda licenzijas naudoti gamtos išteklius. Savivaldybės irgi daro įtaką įmonių veiklai, pavyzdžiui, organizuoja viešojo eismo transportą, rrūpinasi viešosios tvarkos palaikymu, išduoda leidimus žemės sklypams ir sprendžia kitas vietines problemas.

Skolintojai Akcininkai

Tiekėjai Klientai

Darbuotojai Valstybė

2.2.1 pav. Įmonės aplinkos partneriai

Iš šio paveikslo matyti, kad svarbiausia įmonės verslo aplinkai yra skolintojai ir akcininkai, tiekėjai ir klientai, bei darbuotojai ir valstybė. Norint plėtoti verslą, labiausiai reikia atsižvelgti į klientus (įsigyti kuo daugiau lojalių klientų), kad maitinimo įmonė būtų gausiai lankoma.

Reikia laibai didelį dėmesį skirti ir tiekėjams. Norint numatyti optimaliausius tiekimo kanalus, kurie užtikrintų gerą žaliavų kokybę, palankias pristatymo sąlygas ir pan.

Aplinka verslui plėtoti yra gana palanki ir perspektyvi, nes Marijampolės apskrityje yra gana mažai valgyklos tipo maitinimo įmonių, kuriose pagamintas maistas nėra labai brangus. Ši maitinimo įmonė yra įsikūrusi toli nuo miesto centro, tačiau čia yra labai didelis žmonių srautų judėjimas, nes netoliese esantis turgus vilioja vartotojus ne tik apsipirkti, bet ir papietauti maitinimo įmonėje, valgykloje “SAULĖ”.2.3.Gamybos organizavimo analizė

2.3.1.Žaliavų tiekimo ir sandėlių ūkio organizavimas.

Iš atsargų aprūpinama daugumoje pramonės įmonių. Tai garantuoja nuolatinį gamybai reikalingų medžiagų tiekimą, tačiau čia padidėja sandėliavimo išlaidos.

Su gamyba sinchronizuotas tiekimas, kuris vadinamas „tiksliai laiku“, perkelia sandėliavimo riziką ant tiekėjų pečių. Čia sudaromos ilgalaikės sutartys su tiekėjais.

Materialinės vertybės: patalpos kuriose įsikūrusi ši maitinimo įmonė priklauso Marijampolės regiono vandentiekiui. Maitinimo įmonės savininkė D. Burbienė yra sudariusi nuomos sutartį su šios

įmonės direktoriumi. Kitas turtas yra privati D. Burbienės nuosavybė.

Sudaroma tiesioginė prekybos sutartis, prekės siunčiamos tiesiai gavėjui (maitinimo įmonei). Už prekes sumokama taip pat tiesiogiai tiekėjui. Žiūrėti paveiksle.

Sutartis

Prekės

Apmokėjimas

2.3.1.1. pav. Tiekėjo ir įmonės ryšiai

Medžiagos tiekėjų tiekiamos griežtai apibrėžtomis apimtimis ir griežtais terminais. Tiekėjui laiku nepateikus gamybai reikalingų medžiagų, – atsisakoma tiekėjo paslaugų iir ieškoma naujų. Kur kas blogesnės pasekmės, kai gamyba sutrinka dėl paties užsakovo kaltės. Todėl ši sistema reikalauja labai gero gamybos organizavimo.

Medžiagų saugojimas daug kkainuoja. Kaina didėja priklausomai nuo sandė¬liavimo apimties ir sandėliavimo vertės. Tam įtakos turi:

• įdėto kapitalo procentai,

• vertės sumažėjimas dėl gedimų ir kitų nuostolių,

• medžiagų valdymas,

• patalpų išlaikymo kaštai,

• sandėliuojamųjų vertybių draudimas.

Nuo tiekiamo kiekio priklausantys kaštai orientuoja į didesnę tiekimų apimtį: kaštai pasidalija didesniam pagamintų gaminių kkiekiui. Perkant didesnį kiekį, tie¬kianti įmonė daro kiekio nuolaidą, sudaro geresnes tiekimo ir atsiskaitymo sąlygas, t.y. siūloma iš esmės palankesnė pirkimo kaina. Tačiau, padidėjus sandėliavimo apimčiai. Padidėja sandėliavimo kaštai, kadangi didėja plotų poreikis, ir patalpų išlaikymo išlaidos ir tiesiai proporcingai didėja sandėliavimo apimtims. Padidėjęs kapitalo įšaldymas susijęs su procentų nuo kapitalo augimu, o tada sunkėja finansinė įmonės būklė. Čia įeina papildomi sandėlių valdymo kaštai; be to, padidėja medžiagų gedimo ir senėjimo, dingimo ir grobstymo rizikos kaštai. Todėl reikia rasti optimalų šių dydžių santykį.

Organizuojant medžiagų ūkį, vadovaujamasi dviem principais.

3. Funkcinis principas. Jis užtikrinamas, išskiriant poreikio apskaičiavimo, pasiūlos išaiškinimo, sutarties sudarymo, terminų kontrolės ir kitas funkcijas.

4. Objektinis principas įgyvendinamas išskiriant gaunamuosius ir tiekiamuosius objektus: pagrindines ir pagalbines medžiagas, pusgaminius, chemikalus, įpakavimo medžiagas, kanceliarinius reikmenis, mmašinas ir pan.2.3.2. Gaminamos produkcijos asortimento analizė

Patiekalų gamybos apimtis kiekvieną dieną yra skirtinga, priklausomai nuo lankytojų gausumo ir lankymosi.

Žaliavų kiekis apskaičiuojamas įvairiais būdais. Apskaičiavimo metodas pasirenkamas priklausomai nuo įmonės paskirties, gamybinio pajėgumo, lankytojų aptarnavimo būdo ir kt.

Atvirojo tinklo maitinimo įmonėje, valgykloje “SAULĖ” Žaliavos gali būti apskaičiuojamos stambiaisiais rodikliais.

Apskaičiuojant žaliavų kiekį pagal valgiaraštį tenka nustatyti, kiek žaliavų reikės visių patiekalų, numatytų tos dienos programoje gamybai. Apskaičiuojama pagal:

G = n*K/100 (1)

čia: n – tam tikros rūšies per dieną pagaminamų patiekalų sskaičius;

G – tam tikras žaliavos rūšies kiekis, kg;

K – darbo imlumo koeficientas

2.3.2.1 lentelė. Žaliavų kiekių apskaičiavimas

Gaminio pavadinimas Darbo imlumo koefic., K Gaminio kiekis per dieną, n Kiek s. reikia atlikti darbui

Grieitnė 0,2 45 945,2

Kopūstų salotos 0,9 12 1080

Pomidorai su grietine 0,8 12 960

Agurkai su grietine 0,9 15 1350

Silkė su grietine 0,8 15 1200

Silkė su keptais svogūnais 0,8 20 1600

Silkė su kiaušiniu 0,8 22 1760

Silkė su daržovėmis 0,8 18 1440

Žuvis su majonezu 1,2 16 1920

Grybų sriuba 0,5 30 1500

Šaltibarščiai 1,3 110 14300

Karbonadas 1,3 150 19500

Kepsnys „Regata“ 1,1 24 2640

Kiaulienos šnicelis 0,6 10 600

kiaulienos guliašas 0,6 118 7080

Kiaulienos plovas 1,2 90 10800

Maltinukai 0,6 40 2400

Trošk. jaut. su makaronais 0,5 20 1000

Varškėčiai 1,4 25 3500

Tark. Bulvių cepelinai 1,4 50 7000

Gaiva 0,3 80 2400

Pomidorų sultys 0,1 100 1000

Apelsinų sultys 0,1 25 250

Slyvų sultys 0,1 10 100

Kefyras 0,2 15 300

Kava 2 150 30000

Arbata 0,1 60 600

Duona 1,3 561 72930

=190155,2

å

Iš 2.3.2.1 lentelės duomenų matyti, kad vienos dienos meniu sudaro 29 gaminiai. K – tai santykis reikiamo žaliavos kiekio tam pačiam gaminiui pagaminti aukštesnio lygio įmonėje ir žemesnio lygio valgykloje. Šios analizuojamos valgyklos tipo maitinimo įmonės K pasirinkau kaip aukštesnio lygio 1.3 darbo imlumo koeficientą. Gaminių kiekis per dieną yra palyginus gausus, kuris priklauso nuo lankytojų skaičiaus per dieną.

Patiekalų gamyboje naudojama gana įvairios gamybos technologijos. Patiekalai gaminami tą pačią dieną kaip ir realizuojami. Jie yra visuomet švieži, geros išvaizdos ir gero skonio.

Gaminant šiuos patiekalus yra naudojami šie gamybos technologiniai procesai:

Žaliavų iš kurių bus vėliau gaminami patiekalai priėmimas, kuris registruojamas maisto žaliavų ir produktų priėmimo žurnale (1 priedas);

Priimtų ir užregistruotų žaliavų laikymas, kuris registruojamas maisto žaliavų ir produktų laikymo žurnale (2 priedas);

Vykstant šiluminiam apdorojimui labai svarbu temperatūra ir jos pokyčiai proceso eigoje. Šis technologinis procesas taip pat registruojamas šiluminio apdorojimo ttemperatūros ir laiko registravimo žurnale (3 priedas).

Pagal seką toliau vyksta šaltų patiekalų ruošimas. Paruošti patiekalai yra laikomi reikiamoje temperatūroje ir tik tam skirtą laiką, pritaikytą kiekvienam produktui atskirai.2.3.2. Gamybos darbuotojų poreikio analizė

Darbuotojų personalas sudaromas remiantis dienos gamybine programa ir galiojančiomis išdirbio bei laiko normomis.

Gamybos darbuotojų skaičiui apskaičiuoti pagal laiko normą naudojama formulė

(2)

Apskaičiavus pagal šią formulę, valgykloje reikėtų 9 darbuotojų, tačiau iš tiesų čia dirba tik 6 darbuotojai. Todėl tik 6 darbuotojams atitenka labai didelis darbo krūvis ir darbuotojai labai pavargsta.

Norint, kad darbas būtų našus, reikėtų priimti dar tris darbuotojus, kad darbuotojai labai nepavargtų, nenuilstų.2.3.3. Technologinių įrenginių aprašymas

Individualios D.Burbienės valgyklos “SAULĖ” gamybinių patalpų planas ir nurodytų įrenginių schemos.

Techninis sandėlis (1), tai taros, aikštelės šiukšlių dėžėms. Suoliukas, darbo stalas ir dėžė.

Platforma (2), čia atvežamos įvairios žaliavos ir kitos prekės.

Taros sandėlys (3), kuriama sandėliuojama gražinama ir negražinama tara (dėžės, kibirai ir kitos įvairios talpos).Du mediniai stelažai.

Techninės patalpos (4) kuriose yra elektros skydinė, ventiliacijos kamera, boileriai. Darbo stalas, drabužių spintelė (trijų vietų).

Sandėlių patalpos (5), kuriose sandėliuojamos atvežtos žaliavos, duonos produktai. Medinis ir metalinis stelažai, bei dviejų durų šaldytuvas.

paruošiamieji skyriai (6): daržovių skyrius (7), kur apdorojamos daržovės ir paruošiamos tolesniam technologiniam procesui. Dviejų durų šaldytuvas, darbo stalas su kriaukle dešinėje ir daržovių pjaustymo mašina. ČČia paruošiamos žaliavos tolesniems technologiniams procesams. Du dviejų durų šaldytuvai, kriauklė, stalas žuviai valyti ir kombinuotas stalas.

Maisto atliekų kamera (9) kurioje yra laikomos atliekos. Šaldymo kamera, darbo stalas, dviejų durų šaldytuvas, maisto atliekų surinkimo stalas.

Administracinės patalpos (10). WC skirtas darbuotojams, kuriame yra rankų džiovintuvas, praustuvė, klozetas. Praustuvė, kompiuterio stalas.

Baigiamieji skyriai (11), tai karštų patiekalų virtuvė (12), ir šaltų patiekalų virtuvė kur ruošiami šaltieji patiekalai ir užkandžiai (14). Šiame skyriuje dar yra ir virtuvės indų plovykla, kur plaunami visi virtuvėje naudojami indai (13). Elektrinė viryklė (keturių lankaitinių paviršių, du darbo stalai, praustuvė, elektrinis vandens prikaistuvis, mikrobangų krosnelė. Plovykloje yra indų džiovinimo lentyna, indų lentyna, dvi plautuvės.

Išdavimo patalpa (15), kur pagaminta produkcija realizuojama vartotojui. Kasos aparatas, duonos pjaustymo stalas, darbo stalas, suoliukas, dviejų durų šaldytuvas, vandens šildytuvas.

Šalia išdavimo patalpų turi būti ir yra stalo indų plovykla (16). Indų džiovinimo lentyna, indų lentyna, keturios indų plovimo plautuvės, elektrinis vandens šildytuvas.

Čia taip pat yra ir uždarų pobūvių – banketų salė (17), kuri įrengta gretimai su prekybos sale. Stalas, 24 kėdės, du suoliukai, staliukas.

Prekybos salė (18). Septyni staliukai, kėdės.

WC (19). Rankų džiovintuvas, dvi praustuvės, trys klozetai.2.3.5.Gamybinių patalpų analizė

2.3.5.1. pav. Individualios D.Burbienės valgyklos “SAULĖ” gamybinių patalpų išdėstymas

Šioje schemoje yra nurodytos visos esančios patalpos.

1 –

Techninis sandėlis, tai taros, aikštelės šiukšlių dėžėms.

2 – Platforma, čia atvežamos įvairios žaliavos ir kitos prekės.

3 – Taros sandėlys, kuriama sandėliuojama gražinama ir negražinama tara (dėžės, kibirai ir kitos įvairios talpos).

4 – Techninės patalpos kuriose yra elektros skydinė, ventiliacijos kamera, boileriai.

5 – Sandėlių patalpos, kuriose sandėliuojamos atvežtos žaliavos, duonos produktai.

6 – paruošiamieji skyriai: 7 – daržovių skyrius, kur apdorojamos daržovės ir paruošiamos tolesniam technologiniam procesui. 8 – mėsos ir žuvies taip pat kaip ir daržovių. Čia paruošiamos žaliavos tolesniems ttechnologiniams procesams.

9 – Maisto atliekų kamera kurioje yra laikomos atliekos.

10 – Administracinės patalpos.

11 – Baigiamieji skyriai, tai karštų patiekalų virtuvė (12), ir šaltų patiekalų virtuvė kur ruošiami šaltieji patiekalai ir užkandžiai (14). Šiame skyriuje dar yra ir virtuvės indų plovykla, kur plaunami visi virtuvėje naudojami indai (13).

15 – išdavimo patalpa, kur pagaminta produkcija realizuojama vartotojui.

16 – šalia išdavimo patalpų turi būti ir yra stalo indų plovykla.

17 – čia taip pat yra ir uždarų pobūvių – banketų salė, kuri įrengta gretimai ssu prekybos sale.

18 – prekybos salė.

Iš šios schemos matyti, kad patalpos yra gerai sukomponuotos. Jos atitinka higieninės normos reikalavimus, kurie reikalauja, kad gamybos patalpų gamybiniai srautai nesikirstų. Tai yra labai svarbu, kadangi jeigu kirstųsi pvz., išdavimo patalpos su maistinių atliekų ššalinimo kamera, tokiai maitinimo įmonei reikėtų uždrausti toliau dirbti. Kad taip neįvyktu, kiekviena maitinimo įmonė gaminanti patiekalus stengiasi patalpas sukomponuoti taip, kad atitiktų sanitarinius higieninius ir techninius reikalavimus.2.3.6. Produkcijos realizacijos organizavimas

Labai svarbus procesas tai patiekalų realizacija, kuri didele dalimi priklauso nuo pagaminto maisto patiekimo ir kokybės. Pirmųjų patiekalų kurie pateikiami lankytojui, padažų ir karštų gėrimų temperatūra ir yra ne žemesnė kaip 75°C, antrųjų patiekalų ne žemesnė kaip – 65°C. Šaltų užkandžių bei patiekalų ir gėrimų

(7 – 14) °C. Tokios temperatūros pirmuosius ir antruosius patiekalus laikoma tik (2 – 3) val. Pagamintus pirmuosius patiekalus, padažus draudžiama pašildyti ir jie daugiau nebepašildomi. Jeigu reikia laikyti ilgiau, antrieji patiekalai yra atvėsinami iki 4°C ir laikomi šaldytuve ne ilgiau kaip 12 valandų. Prieš ppateikiant šie patiekalai šiluminiai apdorojami (verdami, kepami). Po tokio šiluminio apdorojimo patiekalai yra laikomi ne ilgiau kaip vieną valandą.

Labai svarbu ir draudžiama yra šviežiai pagamintus patiekalus nesumaišyti su anksčiau pagamintais patiekalais ar jų likučiais, nes senai pagaminti patiekalai gali būti jau su rūgimo bakterijomis.

Karštų patiekalų realizavimas iš termosų derinamas su visuomenės sveikatos centru. Karštus patiekalus termosuose laikyti galima ne ilgiau kaip 3 valandas, realizavimo temperatūra turi būti tokia kokia yra numatyta karštiems patiekalams 65°C.

Paruošti šalti mėsos, žuvies, pieno produktų ggaminiai laikomi patalpos temperatūroje ne ilgiau kaip 3 valandas, o pateikimo ir realizacijos temperatūra turi būti 14 – 7°C. Taip pat, šių produktų gaminiai nuo gegužės mėn. 1 d. iki rugsėjo mėn. 1 d. yra laikomi tik šaldymo įrenginiuose. Žiemos – pavasario sezonu reikia vitaminizuoti trečius patiekalus, gėrimus.

Patiekalai porcijuojami ir sudėliojami į stalo indus naudojant specialius įrankius.2.4. Technologinių procesų ir produkcijos kokybės kontrolės organizavimas. RVASVT sistemos įdiegimo eiga (būtinosios programos)

Atlikus literatūros analizę ir įvertinus esamą įmonės padėtį galima išsamiai įvertinti veiksnius, kurie gali turėti įtakos maisto saugai. Vėliau galima nustatyti ir įgyvendinti tinkamas valdymo ir kontrolės priemones. Atlikus analizę, labai svarbu tai įforminti dokumentais, kuriuose turi būti aprašytos maisto produktų saugą užtikrinančios procedūros ir privalomieji produktų bei procesų valdymo kriterijai.

Bendrovės vadovybė užtikrina nuolatinį maisto saugos programos vykdymą ir atliekamas atskirų programų auditas, kuris leis nustatyti silpnąsias veiklos vietas. Tokiu būdu išsiaiškinama ar programa iš tikrųjų yra efektyvi, ar produktai ir procesai atitinka maisto saugos reikalavimus.

Maitinimo įmonėje RVASVT sistemos įvertinimas yra atliekamas pagal schemą. Žiūrėti 2.4.1 paveikslą.

SVT – bet kuris taškas tam tikroje maisto grandinėje, kurioje sutrikus valdymui gali susidaryti didelė rizikos tikimybė vartotojų sveikatai.

2.4.1 pav. RVASVT programos įvertinimo schema

Patalpų ir teritorijos priežiūra. Įmonės teritorija yra su nuolydžiu, padengta suasfaltuota danga, ššvari, tvarkinga ir gerai apšviesta. Kieta danga neapdengta teritorijos dalis apželdinta. Yra įrengta lietaus kanalizacija.

Grąžinamoji tara laikoma specialioje uždaroje patalpoje.

Įmonės teritorijoje yra metaliniai konteineriai su sandariais dangčiais. Jie yra lengvai valomi. Atliekų konteineriai yra 25 metrų atstumu nuo gamybos ir sandėlių.2.5.Darbo saugos priemonės

Įmonėje yra patvirtintos Darbo saugos instrukcijosDarbo saugos priemonių paskirtis yra nustatyti:

• teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;

• profesinės rizikos įvertinimo, įteisinta atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;

• darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, invalidams;

• darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

• atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.

Darbų saugos dokumentuose, kurie yra maitinimo įmonėje yra sudaryti iš:

• Bendrosios įvadinės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos kurioje:

1. Bendroji dalis; Įmonės pavadinimas, įmonės kodas, veiklos pobūdis, įmonės adresas.

2. pavojingų, kenksmingų ir kitų rizikos veiksnių įmonėje, jų poveikio sveikatai, saugos priemonės nuo jų.

3. nelaimintų atsitikimų ir avarijų tyrimo tvarka, darbuotojo pareigos ir veiksmai, įvykus nelaimingui atsitikimui, avarijai.

4. Bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai įįmonėje.

5. Darbo higienos reikalavimai.

6. Darbuotojų pareigos ir teisės, garantuojant saugias ir sveikas darbo sąlygas.

7. darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatytos darbuotojų teisės ir pareigos atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą.

8. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimus.

9. Medicininis aptarnavimas įmonėje. Neatidėliotina medicininė pagalba susižeidus, apsinuodijus, nudegus.

10. Priešgaisrinė sauga (pagrindinės gaisrų priežastys, saugos reikalavimai, gaisro gesinimo priemonės ir naudojimosi jomis taisyklės).

11. Civilinė sauga, kiti su darbuotojų sauga ir sveikata susiję klausimai.

• Bendrosios priešgaisrinės saugos, kurioje yra šie straipsniai:

1. Bendrieji nuostatai.

2. Teritorijos priežiūra.

3. Patalpų priežiūra.

4. Elektros įrenginiai.

5. Ventiliacijos sistemos.

6. Medžiagų sandėliavimas.

7. Patalpų uždarymo tvarka baigus darbą.

8. Gaisro gesinimo Įrenginiai ir priemonės.

9. Gaisro gesinimo organizavimas.

• Yra parengti darbų saugos dokumentai, kokie kaip kasininko – kontrolieriaus, personalo dirbančio su įvairios elektros priemonėmis, valgyklos darbuotojo ir virėjo kulinaro saugos ir sveikatos instrukcijos, kuriose yra numatyti tokie straipsniai:

1. Visuose išvardytuose dokumentuose yra bendroji dalis.

2. Pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, jų poveikis sveikatai. Būtinos saugos priemonės.

3. Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią.

4. Darbuotojo veiksmai darbo metu.

5. darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais.

6. darbuotojo veiksmai baigus darbą.

Visus šiuos dokumentus parengė pati įmonės savininkė D. Burbienė. Juo patvirtinusi anspaudu ir parašu.2.6 Ergonomikos reikalavimų pritaikymas

popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis galėjo tvarkyti dokumentus, užrašyti žinutes, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistis informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam įvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas stalas ar kėdė negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Skirtinga situacija susidaro dirbant šiuolaikiniame kompiuteriais aprūpintame biure.

Kūno ir akių padėtys labai priklauso viena nuo kitos. įteisintas regos kampas vers keisti galvos ir kaklo padėtį ttuo sukeldamas papildomą įtampą atskiroms raumenų grupėms. Tik turint nepriklausomai reguliuojamus darbo stalo, klaviatūros ir kėdės aukščius galima nustatyti ergonominius reikalavimus atitinkančią kūno pozą ir regos kampą, įvertinant atliekamo darbo pobūdį ir asmeninius vartotojo parametrus.3.TYRIMO ANALIZĖ

Marketingo sprendimams priimti reikia išsamios informacijos – laiku surinktų, patikimų ir gerai apdorotų duomenų. Sprendimams priimti reikalingos informacijos duomenys skirstomi į vidinius ir išorinius.

Vidiniai duomenys yra tokie, kurie susidaro įmonės viduje. Vidinių duomenų šaltiniai: įmonės padalinių darbuotojų ataskaitos, finansinės ataskaitos, pardavimo agentų ataskaitos, tarpininkų ataskaitos, mmarketingo biudžetas, rinkos testavimo duomenys, įmonės siunčiamų ir gaunamų dokumentų informacija.

Išoriniai duomenys yra tokie, kurie gaunami iš šaltinių, esančių už įmonės ribų. Išorinių duomenų šaltiniai: vyriausybės publikacijos, prekybos asociacijų duomenys, įmonių kasmetinės ataskaitos, statistiniai duomenys, moksliniai leidiniai, publicistinė periodika, tyrimų dduomenys (konkurentų veiklos tyrimas, vartotojų poreikių tyrimas, reklamos efektyvumo tyrimas ir pan.).

Marketingo sprendimams naudojami duomenys skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai renkami specialiai iškeltai problemai spręsti, antriniai – tai jau anksčiau surinkti duomenys apie įmonės vidaus ir išorės aplinką. Jei antrinių duo¬menų kiekis ir kokybė atitinka ir tenkina tyrimo reikmes, tuomet nereikia rinkti pirminių duomenų. Antriniai duomenys yra pigesni, tyrėjai juos gali greičiau gauti.

Pirminiai duomenys dažniausiai renkami per apklausą. Apklausa – tai marketingo informacijos rinkimas asmeninės, telefono, pašto ar mišrios apklausos būdu. Apklausiami gali būti ekspertai, prekybininkai, vartotojai, tam tikros gyventojų grupės.

Pastaruoju metu ypač paplitusi vartotojų apklausa. Apklausiant vartotojus, siekiama išsiaiškinti jų pirkimo motyvus, elgseną, nuomonę apie prekę ir ją gaminančią įmonę.

Didžiausią praktinę reikšmę turi “mažmeninės prekybos apklausa”. Jos esmė: rreprezentatyviai parinktame mažmeninių prekybininkų rate reguliariai renkama informacija apie pardavimus, prekių atsargas ir pan. Tokiu būdu gamybininkams suteikiama svarbi informacija apie pardavimų pasikeitimus, tam tikrų prekių grupių pirkimą bei atsargas, tuo metu labiausiai perkamas prekes, apie pokyčius rinkoje ir atskirų gamintojų rinkos dalį.

Apklausa gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Vykdant tiesioginę apklausą, apklausiamajam pateikiami atviri, nepaslėpti, tiesioginiai klausimai.

Iš parengtos anoniminės apklausos duomenų matyti, kad į klausimus apklaustieji atsakinėjo gana noriai ir gausiai. Apklausos rezultatai bus pateikiami procentais. Į pirmąjį pateiktą klausimą, aar Jie dažnai lankosi šioje, mano analizuojamoje maitinimo įmonėje (uždarojo tinklo valgykloje) recenzentai atsakė taip:

3.1.Ar Jūs dažnai lankotės šioje valgykloje?

Dauguma apklaustųjų buvo valgyklos lojalūs klientai, todėl 42% atsakė, kad šioje valgykloje lankosi dažnai. Tačiau didžioji dalis apklaustųjų čia lankosi tik kartais. 9 % valgykloje visiškai nesilanko.

Antrasis klausimas skambėjo taip: kaip manote ar patiekalų kokybė atitinka kainą?

Kaip manote ar patiekalų kokybė atitinka kainą?

iš šių duomenų matyti, kad dauguma mano, jog patiekalų kokybė atitinka kainą. Iš to galima numatyti, kad patiekalai yra gana kokybiški. Tačiau yra ir manančių, kad jie neatitinka kainos.

Patiekalų kokybė yra labai svarbus aspektas, prestižo reikalas maitinimo įmonei. Todėl buvo paklausiama ir klientų nuomonė apie patiekalų kokybę. Ar ji tenkina vartotojus.

Ar jus tenkina patiekalų kokybė?

Šis klausimas aktualus kiekvienam. Daugiausiai buvo atsakyta teigiamai.

Asortimentas taip pat svarbu, nes kuo gausesnis patiekalų asortimentas, tuo daugiau žmonių galės išsirinkti sau patinkantį patiekalą.

Ar jus tenkina patiekalų asortimentas?

Šio klausimo, kaip ir visų klausimų duomenys yra gan aktualų valgyklos savininkei. Tai čia reikėtų pastebėti, kad lankytojai norėtų gausesnio patiekalų asortimento, nes gana daug lankytojų norėtų gausesnio patiekalų asortimento.

Sužinojus apie klientų nuomonę apie patiekalus, klausiame ir apie interjerą, kas yra labai svarbų.

Kaip Jūs vertinate valgyklos. “SAULĖ” interjerą?

Valgyklos interjeras ne labai svarbu, nes valgykloje žmonės tik pietauja ir nneleidžia laiko sėdėdami (leisdami laiką), kaip įprasta kavinėse ar panašiai. Apie šios įmonės interjerą žmonės tiesiog niekada realai negalvoja.

Paklausus ar reikia reklamos, dauguma atsakė vienodai.

Kaip manote ar užtenka reklamos?

Šio klausimai atsakymas tiesiog vienas. Tai kelia didelį susirūpinimą, ne klientai tiesiog nežino apie šią valgyklą. Ši valgykla turi labai mažai reklaminių nešiklių. Čia yra viena iš įmonės silpnybių, kurios reikėtų stengtis išvengti ar pabandyti ją ištaisyti.

Tiesiog, klausimo ar lengva rasti šią valgyklą atsakymų rezultatai yra vienodi. Ką daryti kad ši problema nebūtų tokia aktuali? Juk konkurentai gali būti pranašesni. Kaip kada lankytojų nuomonė gali ir nustebinti arba “užvesti ant kelio”.

Ką galėtumėte pasiūlyti šiai maitinimo įmonei?

Šiuo klausimu klientai nori padėti valgyklos savininkei, ką reikia keisti, tobulinti. Daugiausia apklaustųjų mano, kad reikia daryti remontą, kadangi maitinimo įmonė įsikūrusi jau dveji metai ir nuolatiniams klientams norisi staigmenų. Tačiau yra ir tokių, kurie yra patenkinti dabartine situacija. Galimybių plėstis ši valgykla turi ir lankytojai norėtų, kad būtų plečiamas verslas ir steigiamos naujos to pačios valgyklos Marijampolės miesto teritorijoje.

Žinios apie klientus: didesnė dalis apklausiamųjų buvo vyrai 69%, o moterų 31%. Iš jų dauguma buvo nuo 21 – 30 metų amžiaus, ir jų pareigybine veikla dauguma yra privačios įmonės darbuotojai.

IŠVADOSIR PASIŪLYMAI

Pagrindinis šio darbo tikslas – pasirinktų rrėmino priemonių pagalba, užimti kuo didesnę rinkos dalį Marijampolė mieste.

Atlikus informacijos šaltinių, darbo metodų ir asmeninės apklausos apžvalgą šiam tikslui įgyvendinti, buvo pasiūlytos šios rėmimo priemonės:

• informuoti numatytas asmenų grupes apie įmonės pasiūlymus;

• skatinti jais pasinaudoti;

• pardavimų skatinimas;

• populiarinimas.

Šio darbo pasekmėje, tikėtina, kad rėmimo priemonės padės pasiekti iškelto tikslo, kadangi bus:

• pasiekta didesnė lankytojų auditorija,

• lankytojams suteikta daugiau informacijos apie individualią D. Burbienės valgyklą “SAULĖ”,

• sustiprintas ryšys tarp įmonės ir vartotojo,

• pasiekta, kad būtų daugiau perkami gaminami patiekalai,

• suteikta lankytojams naudos,

Aktyvios rėmimo priemonės, specialiai parinktos individualiai D. Burbienės valgyklai “SAULĖ”, lojaliems klientams, padės įmonei pasiekti šių veiklos perspektyvų:

• planuoti ir plėsti gaminių asortimentą,

• didinti pardavimus,

• gerinti darbo sąlygas,

• taikyti naujas technologijas,

• įsigyti naujos įrangos,

• padidinti įmonės veiklą.

Šias problemas padėjo iškelti atlikta asmeninė apklausa. Geriausia numatyti problemą gali tik įmonės lankytojai, nes tik vartotojas pastebi įmones silpnybes ir stiprybes. Manau, kad lankytojų nuomonė yra labai svarbi kiekvienos įmonės savininkui. Reikia visuomet atsižvelgti į vartotojo nuomonę, nes paslaugos kuriamos ir teikiamos žmonėms, kad jie naudotųsi paslauga ne todėl kad reikia, o pasinaudoję paslauga, norėtų ja pasinaudoti dar kartą.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Baronienė O., Beržanskienė M. Metodiniai patarimai studentų rašto darbams įforminti. – Marijampolė: Marijampolės kolegijos leidybos centras, 2002

2. .Pajuodis. Mažmeninės prekybos marketingas. – Vilnius, 1995

3. Lukošiavičius K., Martinkus B. Verslo vadyba. – Kaunas: Kauno

technologinis universitetas, 2001

4. Sakalas A., Prokopčiukas V., Venskus R., Martinkus R., Neverauskas B., Ivaškienė A., Viršilaitė R. Pramonės įmonių vadyba. – Kaunas: Kauno technologinis universitetas, 2001

5. Mikučionienė D., Sirtautaitė S., Pilipaitis B., Paulauskienė A. Kulinarija. – Vilnius: Aldorija, 1999

6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos higienos norma, HN 30- 1996. – Vilnius, 1996

7. Venskutoni R. RVASVT sistemos parengimas maitinimo įmonėms. – Kaunas: Kauno technologinis universitetas, 2003

8. Šeštakauskienė O. Maitinimo įmonių projektavimas. – Kaunas:, Kauno technologinis universitetas, 1996

9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Geros higienos taikymo maitinimo įįmonėse vadovas. – Vilnius: INFINITUM, 2003

10. htth://www3. Irs.lt/c-bin/spec/xml/getht?C159032

PRIEDAI