UAB „TŪTOS” EKSPORTO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. Eksportas…………………………4

1.1. Eksporto rūšys…………………………4

1.2. Eksporto motyvai…………………………6

1.3. Kontaktų užmezgimas su užsienio partneriais……………….6

1.4. Eksportinių prekių kainų nustatymas…………………..7

1.5. Užsienio prekybos balansas………………………8

1.6. Pasaulinė prekybos organizacija……………………..8

1.7. Laisvas prekių judėjimas……………………….11

2. Įmonės eksporto plėtra…………………………12

3. UAB „Tūta“…………………………14

3.1. Įmonės veiklos pradžia………………………..14

3.2. Įmonės verslo filosofija…………………………14

3.3. „Tūtos“ eksporto pradžia……………………….15

IŠVADOS…………………………17

LITERATŪRA…………………………18ĮVADAS

Šiandieninės ekonomikos sąlygomis sunku įgyti konkurencinį pranašumą, dar sunkiau jį išlaikyti. Dėl vietinės rinkos perpildymo bei aštrios konkurencijos vis daugiau įmonių bando ieškoti būdų išeiti į užsienio rinkas. Įmonės, norėdamos išplėsti tarptautinio verslo ribas bei įgyti konkurencinį pranašumą, ieško naujų galimybių ir pasitelkdamos naujausias technologijas stengiasi ją kuo efektyviau išnaudoti naujoje aplinkoje. Tradicinis verslas persikelia į ttarptautinę erdvę. Daugeliui įmonių eksporto veikla nėra nauja veiklos sritis, kadangi tai yra komercinio pobūdžio veikla, o mainų operacijos yra komercinės operacijos.

Eksportas- prekių, paslaugų, technologijų, kapitalo, vertybinių popierių, valiutos ir kt. išvežimas į užsienį, siekiant realizuoti užsienio rinkose.

Dabar be eksporto savo verslo neįsivaizduoja beveik nė viena didesnė įmonė tiek užsienio šalyse, tiek ir Lietuvoje. Sėkmingas dalyvavimas tarptautinėje rinkoje gali suteikti puikias galimybes pasinaudoti jo visais privalumais- didesne rinka savo produkcijai ir paslaugoms, geresne gyvenimo kokybe, idėjomis, pigesniais darbo ir kapitalo iištekliais, kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais, bet jis taip pat skatina prisiimti ir didesnę investicijų riziką, aukštą konkurencijos lygį.

Didelę įtaką tarptautinei prekybai daro ir tarptautinės organizacijos. Tokia organizacija yra ir PPO-Pasaulio Prekybos Organizacija. Tai vienintelė tarptautine organizacija, besirūpinanti prekybos tarp šalių taisyklėmis. JJos tikslas-padaryti prekybą kuo liberalesne. Lietuva irgi yra šios organizacijos narė. Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą – tai yra reikšmingi faktoriai Lietuvos prekybos partneriams bei investuotojams

Įmonė ,,Tūta” taip pat vysto ryšius su užsienio šalimis. Ją galima priskirti prie tokių įmonių, kurių praktika su užsienio partneriais yra pakankamai ilga. ,,Tūtos” eksportas auga kasmet, ir tai leidžia manyti, jog eksportas įmonei yra naudingas.

Darbo objektas – UAB „Tūtos“ eksporto planavimas ir organizavimas.

Darbo tikslas – išanalizuoti UAB „Tūtos“ eksporto planavimą ir organizavimą.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su eksporto rūšimis.

2. Išanalizuoti eksportinių prekių kainų nustatymą.

3. Susipažinti su UAB „Tūtos“ eksporto pradžią.

Darbo metodai – mokslinės literatūros analizė.1. EKSPORTAS

1.1. Eksporto rūšys

Pagrindinis tarptautinės prekybos būdas yra eksportas. Jis apima šalyje pagamintų prekių pardavimą užsienio rinkose per pprekybos agentus ar užsienio paskirstymo centrus. Skatindama gamybinę veiklą savoje šalyje, eksportuojanti kompanija išvengia poreikio daryti reikšmingus organizacinius ar technologinius pokyčius, jai užtenka tik turėti platinimo kanalus, kad galėtų aptarnauti užsienio rinką. Tai yra pats nerizikingiausias metodas savo tarptautinei veiklai plėsti. Pradžioje nedaug reikia lėšų tam, kad taptum eksportuotoju, ir yra pakankamai lengva pasitraukti iš užsienio rinkos. Vykdant savo produktų marketingą per užsienio agentus, eksportuotojas išvengia didelių investicijų ir didelės valdymo atsakomybės, tačiau kompanija turi nedaug įtakos tam, kaip jos pproduktai yra platinami užsienio rinkose.

Yra keletas eksporto rūšių, skiriamų pagal tai, kaip aktyviai procese dalyvauja gamintojas.

Pirmiausia skiriamas tiesioginis ir netiesioginis eksportas.

Tiesioginio eksporto atveju gamintojai aktyviai veikia paskirstymo kanaluose, nors patį paskirstymą gali atlikti ir užsienio rinkoje veikiantis agentas, įgaliotas platintojas ar dukterinė gamintojo įmonė.

Netiesioginis eksportas, pasyvesnis veiklos užsienio rinkoje būdas, reiškia prekių pardavimą eksporto ar prekybos kompanijai, kuri paskui užsienyje atlieka marketingo veiksmus. Kadangi šiuo atveju veikloje dalyvauja savarankiški partneriai, kurie perka ir parduoda prekes savo vardu, gamintojas turi parduoti mažesne kaina, tačiau sumažėja ir jo išlaidos bei rizika, būdinga veikiant užsienio rinkose. Veiklą užsienyje pradedanti ir patirties neturinti įmonė dažniau renkasi netiesioginius kanalus.

Ir tiesioginio, ir netiesioginio eksporto atveju prekės gaminamos savo šalyje, o parduodamos užsienyje. Atskiru eksporto porūšiu laikoma prekių gamyba ir pardavimas užsienyje. Gamyba užsienyje nėra eksportas įprastine šio termino prasme, tačiau tai vienas iš būdų įmonėms siekti naudos iš veiklos užsienyje, ir jis taip pat priskiriamas tarptautiniam marketingui.

Gaminant užsienyje sutaupomos transporto išlaidos, nereikia kirsti tos šalies sienos, tad netaikomi importui ir eksportui būdingi suvaržymai.

Gamyba užsienyje gali būti kelių formų.

Gamybos pagal sutartis atveju vienos šalies įmonės užsakymu prekės gaminamos užsienyje ir parduodamos toje šalyje, kur ir buvo pagamintos.

Licencijavimas leidžia užsienio įmonėms už atitinkamą mokestį prekes gaminti iir pardavinėti tam tikruose regionuose.

Frančizė- leidimas gaminti tam tikro vardo prekę tam tikrai rinkai, kartu perduodant ir reikiamas žinias bei teikiant valdymo paslaugas.

Bendros įmonės kuriamos su vietinėmis, kad įsteigtosios įmonės prekes gamintų ir pardavinėtų toje rinkoje.

Surinkimas užsienyje vykdomas įsteigus ten įmones, kuriose iš gamintojo šalyje pagamintų detalių surinktų galutinius produktus.

Tarptautinė prekyba reiškia, kad prekės gaminamos ir parduodamos daugelyje šalių, įskaitant ir tą, kurioje yra pats gamintojas.

Kompanijos, kurios prekiauja per savo personalo atstovus, yra vadinamos tiesioginiais eksportuotojais. Tos kompanijos, kurios naudojasi tarpininkų paslaugomis yra vadinamos netiesioginiais eksportuotojais. Tiesioginiai eksportuotojai vengia tarpininkų savo produkcijos pardavimui užsienio pirkėjams. Jie patys prisiima atsakomybę dėl užsienio rinkų pasirinkimo, užmegzdami kontaktus su užsienio vartotojais, planuodami transportavimą. Bijodamos šių būtinų užduočių, daugelis mažų firmų nusprendžia eksportuoti netiesiogiai, naudodamosi tarpininkų paslaugomis.1.2. Eksporto motyvai

Prekių ir paslaugų eksportas padidina prekių kainas šalies viduje, nes sumažėja jų pasiūla vidaus rinkoje. Didėjanti bendroji paklausa leidžia daugiau darbuotojų priimti į darbą, mokėti jiems didesnius atlyginimus. Prekių eksportas padidina bendrąsias pajamas ir teigiamai veikia gamybą. Taigi, prekių eksportas naudingas gamintojui ir nenaudingas vartotojui šalies viduje.

Motyvai kurie verčia investuoti svetimoje šalyje, gali būti šie:

1. Noras plėsti pardavimo rinkas. Integraciniai procesai, suvienodindami veiklos sąlygas visose valstybėse, kurias ji apima, sukuria ir atitinkamos apimties rrinką. Tokia rinka tampa labai patrauklia investicijoms tiek iš vidaus tiek ir iš išorės.

2. Noras didinti veiklos efektyvumą. Atsiradus galimybei nevaržomai prekiauti tarp skirtingų šalių, atsiranda galimybė surasti tokį pirkėjų segmentą ir jį aptarnauti, kurio poreikius užsienio šalies firma gali geriausiai patenkinti. Veiklos efektyvumo augimas pasiekiamas orientuojant veiklą į tam tikras vartotojų grupes.

3. Noras stiprinti savo strateginę poziciją, o tuo pačiu užimti geresnę padėtį konkurentų atžvilgiu. Integracija sudaro galimybes sukurti tokią strateginę padėtį, kuri užtikrina konkurencingumą ne tik integracinėje grupuotėje, bet ir už jos ribų.

4. Noras rasti pigesnių, natūralių išteklių.1.3. Kontaktų užmezgimas su užsienio partneriais

Eksportuoti savo produkciją verslininkai ryžtasi tik radę patikimą verslo partnerį, rūpestingai išnagrinėję potencialias eksporto rinkas. Dalyvavimas mugėse ir parodose – viena iš galimybių užmegzti ryšius, ištirti rinką bei sužinoti apie konkurentus, tačiau galima pasinaudoti ir kitais informacijos šaltiniais:

• Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) Eksporto departamentas teikia informaciją apie eksporto rinkas, pasaulyje vykstančias parodas ir pan.

• Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai, veikiantys pagrindiniuose Lietuvos miestuose ir rajonų centruose, teikia pagalbą savo nariams bei visiems verslininkams, norintiems eksportuoti prekes

• Užsienio šalių ambasados Lietuvoje. Užsienio šalies, į kurią planuojate eksportuoti savo prekes, ambasada Vilniuje gali suteikti konsultaciją ir pateikti bendro pobūdžio

informaciją. Daugelio valstybių ambasadose Vilniuje yra patarėjai komerciniams reikalams, kurie gali suteikti informaciją apie verslo sąlygas jų šalyje.

• Lietuvoje taip pat veikia Švedijos eksporto taryba, Vokietijos ūkio atstovybė, Rusijos Federacijos prekybos atstovybė, Amerikos prekybos rūmai Vilniuje. Šiose institucijose galima gauti informaciją arba pasikonsultuoti, kaip užmegzti ryšius su tų valstybių bendrovėmis.1.4. Eksportinių prekių kainų nustatymas

Eksportinės prekės kaina- tai tam tikros valiutinės sistemos piniginių vienetų kiekis, kurį pirkėjas turi sumokėti pardavėjui vienokia ar kitokia valiuta už visas prekes ar tos prekės vienetą ssuderintomis bazinėmis sąlygomis.

Įmonė, priimanti sprendimą dėl eksportinės kainos, privalo surinkti ir apdoroti įvairią informaciją, leidžiančią nustatyti konkurencijos lygį, gamybos apimtį bei kaštus, gautų įplaukų iš prekių pardavimo ir pelno santykį bei vyriausybės politiką. Be to, įmonė turi ištirti rinką, kurioje ji parduoda savo prekes ar paslaugas, ištirti savo pramonės šaką ir kitas pramonės šakas, kurių produkcija yra tiesioginis jos konkurentas.

Eksporto kainų nustatymą komplikuoja didelis atstumas iki vartotojo, valiutos kurso svyravimai, vyriausybių vykdoma politika.

Eksporto kainos nustatymą lemia vidiniai ir išoriniai vveiksniai.

Vidiniai veiksniai- tai įmonės filosofija, tikslai ir uždaviniai, vystymo kaštai, gamyba, eksporto marketingas, eksportuojamos perkės bei pramonės šakos pobūdis.

Išoriniai veiksniai- tai vartotojai, vyriausybės reglamentavimas, konkurentai, finansinės charakteristikos.1.5. Užsienio prekybos balansas

Užsienio prekybos balansas mln. Lt

Statistikos departamento duomenimis, per 2003m. Lietuvos užsienio pprekybos apyvartos apimtis sudarė 52413,8 mln. litų: iš Lietuvos eksportuota 22145,1 mln. litų vertės prekių, importuota 30268,7 mln. litų vertės. Eksportas ir importas kasmet auga, bet importas sudaro didesnę Lietuvos užsienio prekybos apimtį, taigi balansas yra neigiamas (2003m.- -8123,6 mln.Lt) Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės 2003m. buvo tokios šalys: Šveicarija(11,7%), Rusija(10,1%), Vokietija(9,9%), Latvija(9,7%), Anglija(6,4%), Prancūzija(5,1%), Danija(4,7%), Estija(4,3%), Lenkija(3,4%), JAV(2,8%).1.6. Pasaulinė prekybos organizacija

Pasaulinė prekybos organizacija (PPO) įkurta 1995m. sausio 1d. Narėmis yra apie 140 valstybių. Būstinėje Ženevoje dirba apie 500 žmonių. Šiuo metu PPO yra viena svarbiausių tarptautinių organizacijų, padedančių užtikrinti, kad jai priklausančios šalys plėtotų prekybą pagal tarpusavyje sutartas taisykles ir įtvirtintų du svarbiausius tarptautinės prekybos nediskriminavimo principus: didžiausio palankumo statusą ir nacionalinį statusą. Organizacijai priklausančių šalių vyriausybės įsipareigoja suderinti užsienio pprekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis.

Pagrindinis PPO tikslas yra sudaryti sąlygas kiek galima laisvesnei prekybai. Tai atliekama šalinant arba mažinant prekybos kliūtis, užtikrinant prekybos skaidrumą ir nuspėjamumą.

Pagrindinės PPO funkcijos:

1. valdo narių prekybinius susitarimus;

2. yra prekybinių susitarimų forumas;

3. tvarko prekybinius pasitarimus;

4. kontroliuoja nacionalinę prekybos politiką;

5. teikia techninę pagalbą ir mokymą besivystančioms šalims;

6. bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

PPO – vienintelė organizacija reguliuojanti prekybą tarp šalių. PPO veiklos pagrindas – narių susitarimai, kurie yra ttarptautinės komercijos pagrindas. Sutartis pasirašo vyriausybės, kurių tikslas – pagelbėti eksportuotojams ir importuotojams vykdyti savo veiklą.

Jei vyriausybė nusprendžia apriboti eksportą, tai:

Mažos šalies atveju pasaulinė kaina bei paklausa nekinta, jos prekybos sąlygos išlieka nepakitusios. Įvedus eksporto muitus, padidėja vidaus vartojimas (nes kainos sumažėja), sumažėja gamyba, eksporto apimtys taip pat sumažėja. Valstybė tai ką praranda kompensuoja eksporto muitų surinkta suma.

Didelės šalies atveju būtina nustatyt optimalią muito sumą, kad būtų galima padengti gamybos sumažėjimo sąlygojamus nuostolius, nes kainos ir paklausos svyravimai stiprioje šalyje paveikia pasaulinę rinką (pasaulinės kainos didėja).

Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO priverčia visas šalis nares laikytis vienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmas užtikrina, kad kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybos apyvartos reikšmės pasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešingu atveju kitos šalys gali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo ir atsakomųjų priemonių taikymo.

Lietuvos įstojimas į PPO

2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulio prekybos organizacijos nare. Taip buvo baigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją procesas.

Didelės įtakos stojimui į PPO turėjo ir tai, kad integracija į PPO ir Europos Sąjungą yra harmoningas procesas. Kaip parodė dvišalis teisės patikros išorinių santykių srityje procesas, narystė PPO yra svarbi stojant į EES – vienas pagrindinių reikalavimų siekiant ES narystės yra PPO sutarčių nuostatų faktinis laikymasis.

Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą – tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei investuotojams. PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnai įgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė, skaidresnė ir labiau prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo skatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek verslo aplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų galimybių ir prekybos santykius su valstybėmis, konkurencijos sąlygoms.

Lietuva, tapusi PPO nare, įsipareigojo atitinkamose srityse, (pvz. prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos ir kt.) tinkamai įgyvendinti stojimo metu prisiimtus įsipareigojimus bei visų PPO sutarčių reikalavimus ir nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos stojimo į PPO įsipareigojimais bei PPO sutarčių reikalavimais Lietuvoje vykdoma keičiamų ar naujai priimamų teisės aktų, tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojančių š.alies prekybos režimą, priežiūra, t.y., visi nauji ar keičiami teisės aktai turi atitikti PPO sutarčių nuostatas. Užtikrinant Lietuvos įsipareigojimų vykdymą ir vadovaujantis vienu svarbiausiu – skaidrumo – PPO veikloje principu, yra rengiamos ir teikiami atitinkami PPO pranešimai apie taikomas ar naujai įvedamas prekybos priemones, priimamus teisės aktus bei jau galiojančių Lietuvos respublikos teisės aktų ppataisas.

Narystė PPO reiškia, kad Lietuva naudosis didžiausio palankumo šalies statusu ir nacionaliniu režimu (nediskriminavimo principu) prekiaudama su kitomis PPO narėmis, netaikys kiekybinių prekybos apribojimų, įšaldys importo muitų lygius ir vidaus paramos žemės ūkiui lygį, nebesubsidijuos žemės ūkio produktų eksporto. Stojimo į PPO procesas jau suteikė naudos šalies ekonomikai- paskatino Lietuvos institucijas panaikinti priemones, ribojančias prekybą ir diskriminuojančias iš užsienio įvežamus produktus. Buvo panaikintos minimalios importo kainos, suvienodinti žyminiai mokesčiai už licencijas importuoti ir užsiiminėti didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei naftos produktais, panaikintas abipusiškumo principas teikiant kai kurias paslaugas, panaikintos vietos įmonėms teiktos lengvatos atleidžiant jas nuo akcizo mokesčio. Narystė PPO turėtų padėti greičiau sukurti stabilią ir atvirą verslo aplinką, kadangi derybų metu Lietuvos institucijos įsipareigoja įšaldyti ir vėliau mažinti muitų apsaugos lygį ir vidaus paramą. Šie su naryste susiję įsipareigojimai yra svarbūs tuo, kad ateityje jie apribos galimybes didinti importo muitus, vykdyti diskriminacinę politiką netarifinėmis apsaugos priemonėmis ir mėginti reguliuoti prekybą.1.7. Laisvas prekių judėjimas

Europos Sąjungos (ES) bendrosios rinkos pagrindinis elementas yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Muitų sąjunga yra ES bendrosios rinkos elementas, kuriuo remiantis panaikinami visi muitų mokesčiai prekybai tarp ES valstybių narių. Vienas svarbiausių muitų sąjungos bruožų – bendra muitų teritorija ir bendra

užsienio prekybos ir muitų politika, pasireiškianti taikant Bendrąjį muitų tarifą.

Su tomis šalimis, kurios nepriklauso ES, visos ES valstybės narės prekiauja taikydamos tas pačias taisykles.

2. ĮMONĖS EKSPORTO PLĖTRA

Tarptautiniai ekonominiai ryšiai įgyvendinami per tarptautinę komercinę veiklą. Tai verslo veiklos sfera, reikalaujanti ypatingų teorinių ir praktinių žinių, susijusių su tarptautinių komercinių operacijų organizavimu ir technika. Nuo to priklauso materialinių gėrybių ir įvairiausių paslaugų tarptautiniai mainai. Kad jie vyktų, būtina atlikti tarpusavyje susijusius veiksmus:

1. rasti pirkėją;

2. sudaryti su juo sandorio sutartį, kurioje numatomos visos ttarptautinių komercinių mainų sąlygos;

3. įvykdyti sandorį, t.y. atlikti visus veiksmus, leidžiančius realiai įgyvendinti sandorio sutartyje numatytas sąlygas.

Nurodyti veiksmai yra komercinio pobūdžio, o mainų operacijos yra komercinės operacijos. Iš esmės tai vadybinė veikla, apimanti planavimą, organizavimą ir kontrolę. Čia galioja bendrieji vadybos principai. Kadangi komercinės operacijos vyksta su užsienio partneriais, susiformuoja specifiniai veiklos bruožai, kurie vadinami įmonės tarptautine veikla. Ji skirta vykdyti įmonės eksporto ir importo operacijoms, valdyti tarptautinių įmonių kūrimą, gamybą, investicijas pagamintos produkcijos realizavimą užsienyje ir pan.

Įmonių veiklos sėkmė priklauso nnuo sugebėjimo strategiškai mąstyti ir numatyti galimas pasekmes. Bet prieš priimdama sprendimą eksportuoti, įmonė turi išsiaiškinti, ko ji siekia eksportuodama savo produkciją, ar įmonės vadovaujantis personalas yra pasiruošęs šiam žingsniui, kokie yra pagrindiniai konkurentai vietinėje ir užsienio rinkose, kokią tarptautinė ppatirtį ir žinias turi įmonės darbuotojai, ar eksporto užsakymų vykdymas sumažins gamybą vietinei rinkai, kada investicijos į eksportą turėtų atsipirkti, ar sprendimas eksportuoti yra susijęs su kitais įmonės tikslais. Reikia atsižvelgti į tai, jog sprendimas eksportuoti sukelia poreikį pertvarkyti personalo struktūrą, finansinių išteklių paskirstymą ir pan. Sprendimas eksportuoti susijęs su papildomais kaštais, todėl būtina įvertinti, ar numatomos papildomos pajamos padengs papildomus kaštus.

Eksporto pradžią turi lemti sėkmingas įsitvirtinimas vietinėje rinkoje. Čia sukaupta patirtis leis išvengti klaidų eksportuojant. Pripratusios prie vietinės rinkos, įmonės nėra pasirengusios susidurti su įvairiomis verslo kultūromis ir reikalavimais kitose šalyse. Joms lengviau eksportuoti, kur panašūs žmonių poreikiai, nes specifinėse rinkose gali iškilti problemų norint realizuoti prekes. Taigi jos pradeda tarptautinę veiklą eksportuodamos į netoli vietinės rinkos esančias rrinkas, kuriose nedideli kultūriniai skirtumai. Bėgant laikui įmonės įgauna eksporto patirties ir išsiplečia kitose rinkose. Kad įsitvirtintų, gamintojai savo produktus turi išskirti iš kitų kuo įmantresniais būdais. Jei produktas nėra naujas ir unikalus, užsienio rinkų paiešką galima pradėti nuo užsienio rinkose esančių analogijų ir prekybos statistinės analizės

Eksportas reikalauja kur kas daugiau aktyvumo ir pastangų nei veikla vietinėje rinkoje. Būtinybę eksportuoti sąlygoja tai, kad vietinė rinka yra per daug prisotinta ir nebesugeba priimti visų pagamintų arba planuojamų pagaminti produktų. Nebesugebėdamos pparduoti prekių vietinėje rinkoje, įmonės yra priverstos ieškoti produkcijos realizavimo rinkų kitur.

Šalyje yra papildomų vietinių išteklių, kuriuos pilnai išnaudoti galima tik eksportuojant. Taip pat ir nedarbo mažinimas, naujų darbo vietų kūrimas. Eksportas. reikalauja plėsti įmonę, daryti investicijas į naujus įrenginius bei technologijas. Tai sukuria naujas darbo vietas bei pajamas.

3. UAB ,,TŪTA”3.1. Įmonės veiklos pradžia

UAB „Tūta“ įkurta 1991 metais Anykščiuose. Bėgant metams, didžioji veiklos dalis (pagrindinė būstinė ir gamyba) buvo perkelta į Kauną, o, kiek vėliau (atstovybė) – ir į Vilnių. Bet po kurio laiko, atsižvelgiant į Lietuvos specifiką, buvo nuspręsta visą veiklą sukoncentruoti Kaune.

„Tūta“ – įmonė, gaminanti sporto drabužius pagal užsakymus profesionaliems sportininkams bei mėgėjiškai sportuojantiems.3.2. Įmonės verslo filosofija

UAB „Tūta” misija – aukštos kokybės lengvų rūbų gamyba konkurencingomis kainomis; šūkis – nuolatinis tobulėjimas; tikslas – gaminti aukščiausios kokybės trikotažo gaminius konkurencingomis kainomis ir kuo trumpesniais terminais.

UAB „Tūta” deklaruoja gerus santykius su verslo partneriais. Ji siekia

sparčiai įsisavinti informacines technologijas, mokytis iš konkurentų, verslo partnerių ir savo klaidų, taip pat laikytis gamtos apsaugos taisyklių. Ji skiria lėšų ne tik bendrovės technologijoms ir informacinėms sistemoms vystyti, bet ir darbo aplinkai gerinti.

Įmonės pripažįstamos vertybės:

1. Mokymasis

2. Pozityvus mąstymas

3. Racionalumas, tikslumas, tvarka

4. Bendradarbiavimas

5. Atsakingumas, sąžiningumas

6. Verslo etikos laikymasis

7. Darbuotojų etikos kodekso laikymasis

Įmonės vadovų nuomone, darbininkų ir specialistų mokymas ir mmokymasis, investicijos į darbo kultūrą ir darbo sąlygas taip pat svarbios kaip ir investicijos į įrenginius. Mokslas brangus, tačiau nemokėjimas dar brangesnis. Toks yra šio įmonės kredo. Todėl skatindami darbuotojų tobulėjimą ir lankstumą įmonė kasmet organizuoja stažuotes Vakarų šalių lengvosios pramonės įmonėse, pristato metodinę medžiagą, dalyvauja už šalies ribų rengiamose parodose.

Noriai dirbanti komanda, sudarytos sąlygos idėjų ir inovacijų realizavimui, palaikomas aukštas darbuotojų lygis, nuolat keliama jų kvalifikacija, lankstumas, kiekvieno darbuotojo atsakomybė už gaminių ir savo darbo kokybę – faktoriai, lėmę stambių užsienio kompanijų susidomėjimą šia įmone.

Vartotojai vis dažniau renkasi ne tik kokybiškus, bet ir ekologiškus gaminius, todėl įmonės aplinkos apsaugos aspektų valdymas ir veiklos procesų neigiamo poveikio aplinkai mažinimas turi reikšmės konkuruojant tarptautinėje rinkoje. UAB ,,Tūta”stengiasi optimaliai patenkini klientų norus.

3.3. ,,Tūtos” eksporto veikla

,,Tūtos” įmonė vysto ryšius su užsienio šalimis. Ją galima priskirti prie tokių įmonių, kurių praktika su užsienio partneriais yra pakankamai ilga. Pagrindiniai užsienio partneriai yra Švedija, Vokietija, Ispanija, Suomija, Anglija, Danija, Belgija, Šveicarija, Prancūzija, Norvegija, Olandija, tačiau šių ryšių tinklas nuolat plečiasi, pasirašomi nauji kontraktai, didėja veiklos mąstai. Grafike pateikiamas ,,Tūtos” eksportas į kai kurias šalis procentais.

Kaip matyti iš grafiko, aiškiai išsiskiria pagrindinė ,,Tūtos” verslo partnerė-Švedija. Per 2002m. į ją įmonė eksportavo 41,3% savo produkcijos. Nuo 2000metų eeksporto apimtys į Vokietija išaugo 15,5% . Labai aiškiai matyti, kad eksportas į Daniją per trejus metus smarkiai sumažėjo.

Pardavimai Lietuvoje ir užsienyje mln. Lt.

Iš grafiko galima matyti, kas UAB ,,Tūta” eksporto apimtys kas metai vis didėja. 2003 metais UAB “Tūtos” pardavimai vietinėje rinkoje sudarė 11,9 mln. Lt, o eksportas- 122,3 mln. Lt .Taigi pardavimai Lietuvoje sudaro tik 8,9% visų pardavimų, o eksportas net 91.1%. Paskutiniai įmonės pardavimų analizės duomenys rodo, kad gaminiai sėkmingai konkuruoja su kitomis įmonėmis.IŠVADOS

Taigi kiekviena valstybė suinteresuota, kad jos šalies ekonomika būtų kuo labiau išvystyta ir subalansuota. Svarbią šalies ekonomikos struktūros dalį sudaro jos ūkio tarptautiniai ekonominiai ryšiai. Jie didele dalimi lemia ūkio proporcijas ir jų gerinimo galimybes, racionalių šalies išteklių naudojimą, šalies gyventojų gerovę. Eksportas ir importas daugeliui šalių yra pagrindinis tarptautinių pajamų ir išlaidų šaltinis.

Dabartiniam rinkos ekonomikos etapui būdinga natūrali atranka ir išlieka tik tie, kurie sugeba atlaikyti didėjantį konkurencinį spaudimą, atsirandantį dėl prekių ir paslaugų rinkos liberalizavimo bei priima teisingus ir optimalius sprendimus, išnaudojant internacionalinių procesų teikiamas galimybes verslui.

Įmonė ,,Tūta” yra pakankamai stipri eksportuoti savo produkciją. Ji turi techniką ir gerą produktą. Kaip bebūtų, rengtis reikia visiems, o šį įmonė gamina labai aukštos kokybės trikotažo gaminius, taigi ji pasinaudodama tuo gali dar

daugiau išplėsti savo produkcijos eksporto mastus.LITERATŪRA

V. Bagdonas. Verslo rinka.-V.,1996

E. Buškevičiūtė, I. Mačerinskienė. Finansų analizė.-K., 1998

A. Bartkienė. Rinkos kainų politika ir kainodara.-V.,1993

R. A. Grižas. Tarptautiniai ekonominiai santykiai.-V.,2003

P.T. Mcgrath. Tarptautinės ekonomikos pagrindai.-V.,1999

G. Startienė. Tarptautinės prekybos finansavimas.-K.,2002

Z. Tamašauskienė. Pagrindiniai rinkos struktūrų tipai.-K.,2001

J. A. Urbonas. Eksporto organizavimas ir planavimas.-K.,2003

J. Vijeikis, B. Vijeikienė.Tarptautinis marketingas.-V.,2003

V. Vengrauskas, N. Langvinienė. Tarptautinis verslas.-K.,2003

R. Kuvykaitė. Gaminio marketingas.-K., 2001

http://www.tuta.lt/index.php?247984169