Jurbarko rajono savivaldybės strateginis planas

TURINYS

1. JURBARKO RAJONAS 4

2. PEST ANALIZĖ 6

3. SUINTERESUOTŲJŲ ASMENŲ ANALIZĖ 16

4. SSGG ANALIZĖ 17

5. VIZIJA, MISIJA 19

6. PRIORITETAI 19

LITERATŪRA 211. JURBARKO RAJONAS

Jurbarko rajonas yra Lietuvos pietvakariuose, per 70 km nusidriekęs palei didžiausią Lietuvos upę Nemuną. Dažnai šis regionas vadinamas Nemuno kraštu (žr. 1 priedą) (11).

Rajonas užima 1509 km2 plotą. Iš jų 54,94 % tenka žemės ūkio naudmenoms, 35 % užima miškai, 2,59 % – vandens telkiniai, 2,32 % – miestas ir gyvenvietės, 1,53 % – pramonės įmonės bei keliai, 2,52 % – kitos paskirties žemės (10).

Statistikos departamento dduomenimis, 2007 m. pradžioje Jurbarko rajono savivaldybėje gyveno 35 616 gyventojų, arba 446 gyventojais mažiau negu 2006 m. pradžioje. Gyventojų skaičius mažėja kasmet (10).

Rajone yra vienuolika seniūnijų: Eržvilko, Girdžių, Juodaičių, Jurbarkų, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Smalininkų, Šimkaičių, Veliuonos, Viešvilės (žr. 1 priedą). Savivaldybėje – du miestai (Jurbarkas ir Smalininkai), septyni miesteliai (Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė) ir 355 kaimai.

Šis kraštas iš kitų Tauragės apskrities rajonų išsiskiria vaizdingais piliakalniais, renesanso stiliaus pilimis, savita etnokultūra, dvarų ansambliais ir jų parkais, išlikusiais nnuo XIII – XV a., Nemuno gynybinės linijos fragmentais, nuostabiu Panemunio gamtovaizdžiu. Jurbarko rajone yra 229 kultūros paveldo objektai (9).

Iš lankytiniausių vietų verta paminėti (8) (žr. 2 priedą):

• Seredžiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu;

• Belvederio dvaras ir parkas (XIX a.);

•Archeologinių ppiliakalnių kompleksas: Gedimino kapo piliakalnis su LDK kunigaikščio Gedimino paminklu (1925 m.), Pilies (Ramybės) kalno piliakalnis su aukuru deivei Velionei, apžvalgos aikštelė;

• Raudonės pilis ir parkas(XVI a. pab.);

• Panemunės pilis ir parkas (XVII a.);

• Tiltas per Nemuną (1978) (4);

• Senasis uostas, Vandens matavimo stotis (XIX a.) (13, 11).

Išnaudojant Jurbarko rajono gamtos ir kultūrinį palikimą, rajono savivaldybės strateginiuose planuose pirmenybė teikiama turizmo plėtrai. Tačiau yra pastebimi ir minusai bei neefektyvumo požymiai plečiant turizmo infrastruktūrą. Pavyzdžiui, nors Belvederio dvaras, unikalus kultūros paveldas. Tačiau Jurbarko rajono valdžia leidžia jam toliau griūti. Taip pat ir Jurbarko prieplauka įrengta nekokybiškai – didžiąją metų dalį skendi po vandeniu (9, 16).

Jurbarko rajonas yra kaip viena iš 14 probleminių savivaldybių Lietuvoje. Šis rajonas laikomas probleminiu, kadangi šioje teritorijoje yyra ypatingai daug pašalpas gaunančių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų (3).

Jurbarko mieste ir rajone vyrauja šios pramonės šakos – medienos apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba, statybos darbai, pervežimo paslaugos, žemės ūkio produktų gamyba, mėsos produktų gamyba ir realizavimas, pirminis linų apdirbimas, elektros perdavimo linijų statyba, siuvimas, konditerijos gamyba, mažmeninė prekyba. Iš sėkmingiausiai dirbančių vietinių įmonių minėtinos UAB „Jualdė“, UAB „Jurlota“, M. Stankevičiaus firma „Manvesta“, UAB „Didelis pliusas“ ir nemažai kitų (9).

Jurbarko rajonas turtingas geros kokybės žemės ūkio naudmenų, čia neblogos sąlygos aauginti grūdines, aliejines ir pluoštines kultūras, plėsti pieno ir mėsos ūkį. Nors Rajono ekonominį gyvenimą lemia smulkus ir vidutinis verslas, greičiau prisitaikantis prie paklausos, tačiau verslumas rajone yra nedidelis, vyrauja mažos ir smulkios įmonėlės, kurių didžioji dalis susitelkusios Jurbarke ar netoli jo (1).

Verslo informacijos reikalais rūpinasi VšĮ Jurbarko verslo centras, kurio tikslas – skatinti Jurbarko rajono ekonominę plėtrą, operatyviai teikti informaciją apie padėtį rinkoje bei verslo galimybes rajone (1).

Rajone pakankamas švietimo ir kultūros įstaigų tinklas, palyginti su aplinkiniais rajonais, Jurbarko rajone yra daug meno kolektyvų bei kolektyvų dalyvių, kurie pasižymi aukštu meniniu lygiu. Deja, renginiai dažniausiai planuojami tik už rajono ribų. Ne visi kolektyvai yra įtraukiami į rajono veiklą (9, 10).

Stengiamasi nelikti nuošaly nuo informacinės visuomenės kūrimo – savivaldybės teritorijoje gerai vertinama savivaldyb.ės interneto svetainė, mieste ir seniūnijose randasi vis daugiau informacijos centrų. Aktyviau savo reikalus imasi spręsti vietos gyventojų bendruomenės, rajone gausėja nevyriausybinių organizacijų (9).

Jurbarko rajono savivaldybėje veikia 12 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir 8 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios odontologines paslaugas gyventojams (10).

Jurbarko žemė išaugino ir pasauliui, ir Lietuvai dovanojo daug garsių asmenybių. Į rytų ir vakarų kultūros istoriją savo vardą amžiams įrašė poetas, vertėjas, diplomatas JJurgis Baltrušaitis, čia gimė ir lietuviškos estrados pradininkas dainininkas Antanas Šabaniauskas. Jurbarke gyveno ir kūrė tragiško likimo skulptorius monumentalistas Vincas Grybas. Netoli Seredžiaus, Motiškių kaime gimė kompozitorius Stasys Šimkus. Klangiai mena rašytojo Petro Cvirkos gyvenimą. Netoli Klangių, Kalvių kaime gimė rašytojas Jonas Mačiulis ir kt. (10).2. PEST ANALIZĖ

1. Politiniai veiksniai:

 Tarptautinė politinė situacija;

Ryšiai su užsienio šalimis:

• Lakdalis, Belgija. Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 1996 m.

Bendradarbiaujama kultūros, sporto, socialinėje srityse, plėtojami ryšiai tarp jaunimo bei kitų nevyriausybinių organizacijų. Lakdalio organizacijos teikia materialinę paramą Stakių, Vertimo mokykloms ir Viešvilės vaikų namams.

• Glamorgano slėnis, Velsas, Didžioji Britanija. Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 1998 m.

Bendradarbiaujama švietimo srityje, verslo klausimais. Vyksta pasikeitimas oficialiomis delegacijomis.

• Bogensė, Danija. Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 1999 m.

Bendradarbiaujama švietimo, kultūros, turizmo, socialinėje, smulkaus ir vidutinio verslo srityse, plečiami nevyriausybinių organizacijų ryšiai.

• Rynas, Lenkija. Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2000 m.

Nutarta bendradarbiauti kultūros, švietimo, sporto, turizmo, ekonomikos bei verslo srityse.

• Krailsheimas, Vokietija. Susigiminiavimo sutartis pasirašyta 2000 m.

Nutarta bendradarbiauti kultūros, sporto, ūkio, komunalinio aptarnavimo ir kitose srityse. Bus vykdomos jaunimo mainų programos.

• Berlynas – Lichtenbergas, Vokietija. Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2003 m.

Nutarta bendradarbiauti verslo, kultūros, švietimo srityse bei jaunimo užimtumo klausimais. Palaikomi ryšiai ir vyksta bendradarbiavimas ir su kitais Vokietijos miestais (daugiausia vykdomos šalpos ir rėmimo programos).

• Nemanas, Kaliningrado sritis, Rusija. Partnerystės sutartis ppasirašyta 2004 m.

Nutarta bendradarbiauti ekonominėje, turizmo, socialinėje, švietimo, kultūros bei žemės ūkio srityse. Bus rengiami bendri projektai, bandoma pritraukti investicijas į pramonę, švietimą, turizmą, kultūrą ir sportą pagal Europos Sąjungos programas (17).

 Rajono vidinė politinė situacija;

Jurbarkiečiai nėra politiškai aktyvūs – balsuoti į savivaldybių rinkimus (2007 m.) atėjo tik 39,13 proc. gyventojų – tačiau naujos valdžios formavimu labai besidomintys ir diskutuojantys (10).

 Santykiai su šalies valdžios institucijomis;

Jurbarko atstovas Seime – Saulius Lapėnas (2004-2008m.), Vyriausybės atstovas – Viktoras Kovšovas – Tauragės apskrityje (vykdo administracinę priežiūrą Tauragės rajono, Šilalės rajono, Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybėse.)

 Teisinis reglamentavimas.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymas dėl administracijos veiklos reglamento patvirtinimo 2003 m. gruodžio 3 d. Nr. O1-537

Jurbarko rajono savivaldybė, kaip ir kitos šalies savivaldybės vadovaujasi LR Konstitucija bei kitais savivaldos teisę reglamentuojančiais įstatymais.

2. Ekonominiai veiksniai:

 Užimtumas;

Jurbarko rajonas yra vienas iš tų, kurie turi struktūrinių darbo rinkos problemų. Teritorijoje gyvena 35622 gyventojų. 2007 m. lapkričio 1 d. Jurbarko darbo biržoje buvo įregistruoti 1782 ieškantys darbo asmenys, t.y. 0,2 proc. daugiau negu prieš mėnesį ir 8,9 proc. mažiau negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvoje tuo pačiu metu ieškančių darbo asmenų buvo įregistruota 89677. Tarp visų šalies darbingo amžiaus gyventojų darbo biržoje registruoti asmenys sudarė 4,2 proc. tuo tarpu didžiausia

darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo darbo biržos klientais Jurbarko raj. Savivaldybėje – 8,4 proc. (žr. 1 pav.)(5).

1 pav. Ieškančių darbo asmenų procento nuo darbingo amžiaus gyventojų kitimo dinamika 2005 – 2007 m. (5)

Per 2007 m. spalio mėnesį Jurbarko darbo biržoje įregistruotos 106 naujos darbo vietos, iš jų 73 – neterminuotam darbui. Palyginus su praėjusiu mėnesiu įregistruota tiek pat laisvų darbo vietų ir 5 proc. daugiau negu prieš metus (žr. 2 pav.)(5).

2 pav. Užregistruotos naujos laisvos darbo vietos 2005 – 2007 mm. (5)

2006 metų pabaigoje Jurbarko rajone veikė 512 darbdavių, kurių didžioji dalis (455) privataus sektoriaus atstovai. Didžioji dalis darbdavių yra smulkūs, sukuriantys tik iki 10 darbo vietų, jų yra 406, veikia tik viena įmonė, kurioje yra daugiau nei 250 di.rbančiųjų. Pagal ekonomines veiklas didžiausią dalį sudaro privataus paslaugų sektoriaus darbdaviai (6).

Tauragės apskrities gyventojai, remiantis statistika, uždirba mažiausiai šalyje. Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2005 m. ketvirtį šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, buvo 1379 Lt. Jurbarko rajono gyventojai 22005 m. vidutiniškai uždirbo 795 Lt.

 Ekonominė aplinka;

Rajono ekonominį gyvenimą lemia smulkus ir vidutinis verslas, greičiau prisitaikantis prie paklausos. Tačiau verslumas rajone yra nedidelis, vyrauja mažos ir smulkios įmonėlės, kurių didžioji dalis susitelkusios Jurbarke ar netoli jo. Pramonės įmonių kūrimasis ppasyvus, todėl pagal pramonės produkcijos augimą iš 60 savivaldybių Jurbarkas užima 53 vietą. Rajone vyrauja smulkios statybinės organizacijos, prekybos įmonės taip pat nedidelės, o jų skaičius mažėja (10).

Jurbarko mieste ir rajone vyrauja šios pramonės šakos: medienos apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba, statybos darbai, pervežimo paslaugos, žemės ūkio produktų gamyba, mėsos produktų gamyba ir realizavimas, pirminis linų apdirbimas, elektros perdavimo linijų statyba, siuvimas, konditerijos gamyba, mažmeninė prekyba. Pagal gyventojų skaičių Jurbarko rajono savivaldybei tenkanti kapitalo investicijų dalis, palyginti su Lietuvos vidurkiu, yra labai maža. Tai stabdo ūkinės veiklos plėtrą ir kartu riboja galimybes mažinti nedarbą (10).

Jurbarko rajone išskiriamos tokios svarbiausios produkcijos rūšių gamyba: mėsa ir I kategorijos subproduktai, dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių ir vaisių ((išskyrus sultis ir pomidorų padažus), duona ir pyrago gaminiai, linų pluoštas, apsiaustai (visų rūšių), striukės, švarkai ir bleizeriai, surenkamieji konstrukciniai elementai, skirti statybai arba civilinei inžinerijai, padarinė mediena (9).

Jurbarko rajono žemės ūkis (9):

1. Senos, stiprios ir pažangios pieninių bei mėsinių galvijų, linų auginimo, bitininkystės verslo, taip pat pieno ir mėsos produktų pramoninės bei individualios gamybos tradicijos.

2. Sukultūrinta ir nudrenuota žemė.

3. Žemės ūkio produkcijai supirkti ir perdirbti regione yra pieno, mėsos, grūdų bei linų perdirbimo įmonės.

Pagrindinės šalys, iš kurių importuojama į JJurbarko rajoną, yra Vokietija, Prancūzija ir Rusija. Daugiausia importuojama elektros įranga, naudota žemės ūkio technika, buitinė technika, baldai, gamybiniai įrengimai, naudoti automobiliai. Taip pat Jurbarko rajone aktyvėja eksporto veikla. Didžioji dalis (apie 40 proc.) eksporto tenka Rusijos rinkai, pamažu didėja eksportas į Vakarų Europą. Pagrindiniai eksporto objektai yra mediena, automobiliai, marmeladas, naudota žemės ūkio technika (9).

 Investicinis klimatas;

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 344 „Dėl investicijų skatinimo“ patvirtino tokias lengvatas investuotojams (9):

1. Atleisti nuo statybai arba kapitaliniam remontui skirto sklypo žemės ar žemės nuomos mokesčio Jurbarko rajone besikuriančias ir čia įsiregistruojančias įmones ar jų padalinius,

ūkininkus ir kitus žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme nurodytus žemės ūkio subjektus, gavusius leidimą ūkinės komercinės paskirties pastatų statybai (arba kapitaliniam remontui).

2. Šią investicijų skatinimo lengvatą taikyti nuo leidimo atlikti statybos ar kapitalinio remonto darbus išdavimo datos iki darbų pabaigos, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Leidimui netekus galios, naikinama ir investicijų skatinimo lengvata.

3. Ši lengvata galioja nuo tarybos sprendimo priėmimo tik toms įmonėms, jų padaliniams, ūkininkams ir kitiems žemės ūkio subjektams, kurie moka mokesčius į Jurbarko rajono savivaldybės biudžetą.

Rajone veikia keturių Lietuvos bankų skyriai: AB „Hansabankas“, AB „DnB Nord“, AB „Snoro“ bankas. Platus draudimo paslaugų pasirinkimas: veikia draudimo kompanijos „„Ergo Lietuva“, „Lietuvos draudimas“, „Lindra“, „Snoro garantas“, „Baltijos garantas“,. „Baltic garant“. Veikia visų telekomunikacijų paslaugas Lietuvoje teikiančių įmonių skyriai: „Lietuvos telekomas“, „Omnitel“, „Bitė GSM“, „Tele 2“ (9).

3. Socialiniai veiksniai:

 Jurbarko rajono švietimo sistema;

Jurbarko rajone veikia:

• 1 technologijų ir verslo mokykla;

• 1 gimnazija;

• 4 vidurinės mokyklos;

• 16 pagrindinių mokyklų;

• 2 darželiai– mokyklos;

• 1 vaikų lopšelis-darželis;

• 1 muzikos mokykla;

• 1 specialioji internatinė mokykla.

Moksleivių sporto poreikius tenkina Jurbarko kūno kultūros ir sporto centras.

Viena rajono vidurinė mokykla ir penkios pagrindinės mokyklos turi ikimokyklinukų grupes, o 18-koje švietimo įstaigų veikia priešmokyklinio ugdymo grupės.

Jurbarko švietimo centras teikia įvairias kvalifikacijos kėlimo paslaugas mokytojams bei visuomenei, informuoja ir konsultuoja mokyklų bendruomenes karjeros planavimo, profesinio orientavimo bei specialiojo pedagoginio ugdymo klausimais. 2007 m. rugsėjo 1 d. duomenimis rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 5153 mokiniai (palyginimui: 2006-2007 m.m 5443, 2005-2006 m.m 5765, 2004-2005 mokslo metais 6097, 2003-2004 mokslo metais 6424). Be to, rajono švietimo įstaigose ugdomi 263 priešmokyklinukai. Jurbarko Naujamiesčio vidurinės mokyklos suaugusiųjų klasėse mokosi 47 asmenys (8).

Maitinimo paslaugas Jurbarko rajono mokyklose teikia viešoji įstaiga „Kretingos maistas“. Mokinių užklasine veikla rūpinasi ne tik mokyklos, bet ir sporto klubai, muzikos mokykla, kai kurios nevyriausybinės organizacijos ir pan. (10).

 Aplinkosauga;

Kauno regiono aplinkos apsaugos ddepartamento Jurbarko rajono agentūra yra Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento padalinys, vykdantis aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo kontrolę Jurbarko rajono teritorijoje (18).

Jurbarko rajone yra apie 39 600 ha miško, kurie tolygiai išsidėstę palei Nemuno upę iš rytų į vakarus. Didžioji dalis miško sudaro vieną masyvą – Karšuvos giria. Kiekvienais metais urėdijoje iškertama apie 110 000 km. medienos, atsodinama – 300 ha miško, dar apie 50 ha paliekama savaiminiam užžėlimui. Miško želdiniams išsiauginti urėdija turi gerą daigynų ir medelynų ūkį, jame įrengta moderni laistymo sistema. Kasmet išauginama apie 2 mln. Sodinukų (10).

Nuo 2006 m. gegužės 2 d. Jurbarke pradėjo veikti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė, kurioje iš gyventojų nemokamai priimamos buityje susidarančios atliekos. Sudarius sutartį su Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru, už tam tikrą mokestį atliekos priimamos ir iš įmonių, organizacijų bei įstaigų.

Jurbarko rajono savivaldybė ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) nuolat organizuoja buitinių, elektroninių prietaisų, baterijų ir akumuliatorių surinkimą, kviečia visus gyventojus atsikratyti šių atliekų (10).

Kiekvienas, norintis sutvarkyti buityje susidariusias atliekas, gali kreiptis į UAB „Jurbarko komunalininkas“ ir už tam tikrą mokestį gauti paslaugas.

Didelis jurbarkiečių galvos skausmas – aikštelė, kurioje kompostuojamas dumblas. Minėta aikštelė buvo įrengta galvojant, jog vandens valymo įrenginių eksploatacija pažengs taip toli, kad dumblą

bus galima pritaikyti daugeliui gyvenimo sferų. Deja, taip neatsitiko, tad dabar sukaupto dumblo nėra kur dėti (10).

Jurbarko sąvartynas numatomas uždaryti jau 2008 metais, tačiau UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras vandens valymo įrenginių dumblą priimti numato 2011 – 2013 metais (12).

Dar viena problema – ne visi rajono gyventojai geria reikiamos ar pageidaujamos kokybės vandenį. Didelė dalis gyventojų naudojasi šachtiniais šuliniais, kurių vandens kokybė neatitinka reikalavimų arba nėra tikrinta (arba tikrinta seniai).

Kalnėnų mikrorajone nėra vandentiekio ir kanalizacijos sistemų šiame mmikrorajone ir kai kuriose gatvėse Jurbarko miesto centre (12).

Taip pat Jurbarko raj. pagrindinė rajoninė ekoproblema yra brakonieriavimas. Nemune ir upės taršos problemos (2).

 Sveikatos apsauga;

• Jurbarko rajono savivaldybėje veikia 12 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tiek privačių, tiek viešų, teikiančių pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir 8 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios odontologines paslaugas gyventojams (10).

• Seredžiuje veikia senelių globos namai. (1)

 Kultūra;

• Kultūros sklaida ir puoselėjimu užsiima 57 įvairios paskirties ir lygio kultūros įstaigos, tokios kaip kultūros centrai, bendruomenės namai, vviešoji biblioteka ir jos filialai, Jurbarko krašto muziejus (1). Jurbarko kultūros centrui patvirtinta aukščiausia kategorija, 3 filialams (Eržvilko, Klausučių ir Šimkaičių) – I kategorija, 5 – (Girdžių, Skirsnemunės, Smalininkų, Stakių ir Veliuonos) – II kategorija, visiems likusiems 17 – III kkategorija (10).

• Jurbarko kultūros centras rengia daug renginių, kurie dažniausiai planuojami tik už rajono ribų (10).

• Planuojant veiklą, nevykdomas gyventojų poreikio tyrimas, kokias meninės kūrybos kryptis pasirinkti, be to pagal žanrus, trūksta jaunimui saviraišką didinančių žanrų, pvz.: modernaus šokio, estradinio dainavimo ir t.t. (10).

• Nėra programos ar sistemos dėl savivaldybės kultūros sklaidos Lietuvoje ir užsienyje (10).

• Kultūros centro administracijos ir meno darbuotojai turi pakankamą profesinį išsilavinimą arba darbo patirtį, tačiau filialų darbuotojai neturi pakankamo profesinio išsilavinimo: 5 darbuotojai dirba su viduriniu, 9 – su techninio profilio ar žemės ūkio, 2 – su pedagoginiu išsilavinimu. Kvalifikacijos kėlimo sistemos nėra, nenagrinėjami kvalifikacijos kėlimo poreikiai, tai neskatinama, nes darbuotojai neatestuojami (10).

• Viešosios bibliotekos rėmimas nėra pakankamas: visų pirma, Jurbarko r. savivaldybės viešajai bibliotekai būtinos erdvesnės patalpos, bbe to, vartotojai pageidauja didesnio knygų pasirinkimo.

• Kraštas turtingas savitos tradicinės kultūros. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių (1).

• Jurbarko rajone yra 229 kultūros paveldo objektai, iš jų: 31 – archeologijos, 11 – istorijos ir memorialinių vietų, 71 – laidojimo vieta, 7 – įvykių vietos, 9 – architektūros objektai, 5 – dvarų ssodybos, 3 – urbanistiniai miesteliai, 89 – kilnojamosios vertybės ir statinių puošyba, 3 – monumentaliosios dailės kūriniai (1).

• Jurbarko teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: 1) šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, 2) žemaitiškas regionas,3) vakarų aukštaičių regionas. šie regionai turi skirtingus, savitus kultūros ypatumus (1).

• Iš Jurbarko krašto yra kilę daugybė garsių asmenybių: poetai, vertėjai, diplomatai, operos solistai, dramaturgai, režisieriai, skulptoriai, prozininkai, menininkai, kompozitoriai, politikai, rašytojai, mokslininkai ir kt. (1).

• Palyginti su aplinkiniais rajonais, Jurbarko rajone yra daug meno kolektyvų bei kolektyvų dalyvių. Iš jų dauguma aukšto meninio lygio. Pagal Lietuvos liaudies kultūros centro sugrupavimą, 7 kolektyvai – A, 9 – B lygio (10).

• Vis dėlto socialinė bei kultūrinė atskirtis rajone šiek tiek jaučiama: nėra operų ir operečių o artimiausias didesnis rajonas yra beveik už 100 kilometrų (10).

• Pakankamai daug įkurtų nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių. Aktyviausiai rajone veikia bendruomenės, sporto ir medžiotojų klubai bei tarptautinės organizacijos. Tuo tarpu dauguma vaikų-jaunimo klubų labiau egzistuoja formaliai nei realiai (10).

• Tik nedaugelį radijo stočių jurbarkiškiai gali girdėti nuolat be jokių trikdžių. Regionas neturi savo radijo stoties, o Jurbarko kabelinę televiziją mato tik menka dalelė rajono gyventojų (10).

• Rajono gyventojų kultūriniai poreikiai nėra tiriami (10).

 Turizmas;

.Turizmo paslaugas teikia Jurbarko turizmo informacijos centras, įkurtas 1998 m. Jame renkama, kaupiama, ttikslinama ir platinama informacija apie Jurbarko rajono kultūros, gamtos vertybes, krašto gyventojų būdą ir gyvenimo tradicijas. Taip pat renkama ir sisteminama informacija apie turizmo paslaugų teikėjus ir potencialius turizmo verslo partnerius, kuriama rajono turizmo duomenų bazė. Jurbarko rajono TIC užsiima ir edukacine veikla: kuria turistinę biblioteką, turistinę metodiką, populiarina turizmą, atlieka rinkodaros tyrimus, organizuoja mokomąsias ekskursijas.

Jurbarko kraštas garsėja renesansinio stiliaus pilimis, dvarų ansambliais ir jų parkais, Nemuno gynybinės linijos fragmentais, vertingu panemunių kraštovaizdžiu, kultūros vertybėmis: 24 – istorijos, 35 – archeologijos, 8 – architektūros, 3 – urbanistikos, 6 – dvarai, 54 – neveikiančios kapinės ir 89 – dailės kūriniai (10).

Jurbarko krašto gamtinės aplinka bei kraštovaizdis yra labai palankūs rekreacijai ir turizmui. Krašto landšaftiniai kompleksai, parkai, upės, miškai yra didelis ir neįkainojamas turtas. Daugiau kaip 70 km rajono teritorija vingiuoja didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Nemuno vandens kelias nacionalinėse plėtros programose pažymėtas kaip tarptautinės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasa, o Nemuno vidurupio zona – kaip vienas iš palankiausias sąlygas turizmo plėtrai turinčių šalies regionų. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (patvirtintas 2002 m. spalio 29 d. Seimo nutarimu Nr.IX-1154) Pietvakarių Lietuvos regiono dalis nuo Kauno iki Jurbarko panemune sudaro labai didelio ir didelio potencialo rekreacinį arealą, priklausantį nacionalinės svarbos rekreacinei sistemai. RRajone išskirtos dvi svarbiausios rekreacinės turistinės zonos: Panemunių regioninis parkas ir Smalininkų – Viešvilės rekreacinė turistinė zona. Daugiausia rajono gamtos vertybių yra Panemunių regioniniame parke. Parko teritorijoje, įeinančioje į Jurbarko rajono savivaldybės teritoriją, yra įrengtos 5 atokvėpio vietos, 6 apžvalgos aikštelės (regyklos), 1 poilsiavietė, pažintiniai takai sudaro 13 km, dviračių trasos –13 km, vandens turizmo trasa – 37 km. Panemunių regioniniame parke esančių vertybių išskirtinumas ir patrauklumas pripažįstamas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Į Lietuvos vertingiausių parkų dvidešimtuką patenka Panemunės ir Raudonės pilių parkai. Rekreacijos ir turizmo požiūriu patrauklūs ir Belvederio, Veliuonos, Jurbarko buvusių dvarų parkai. Šiam regionui būdinga gotikinio stiliaus architektūra (9).

Vertingiausi turizmui vandens telkiniai rajone: Nemuno upė – vandens turizmo trasa, jungianti Kauno miestą su Lietuvos pajūrio rekreaciniu arealu; Mituvos upė (102 km ilgio), Jurbarke įsiliejanti į Nemuną. (9).

Daugiau kaip 35 proc. rajono teritorijos užima miškai, dauguma jų tinka aktyviam ir pasyviam poilsiui organizuoti. Didžiausias Jurbarko miškų masyvas – Karšuvos giria čia yra

geriausios rajone rekreacijos ir poilsio sąlygos (9).

Jurbarko krašto kultūriniai turizmo ištekliai sudaro puikias galimybes kurti patrauklius turistinius produktus (9).

Pažintinio turizmo trasa Kaunas – Jurbarkas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pagal reikšmingų kultūros vertybių gausą ir jų svarbą nacionaliniu mastu pažymėta kaip nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ sudedamoji dalis. (Jurbarko rajono ekonominė apžvalga ir investicijų vadovas, 2003). Šiuo metu galima pasirinkti kultūrinį turizmo maršrutą ,,Valdovų keliu” -Seredžius – Belvederis – Veliuona – Raudonė – Pilies I –– Šilinė – Jurbarkas – Smalininkai – Viešvilė (70) km. Šiuo metu per Jurbarko rajoną drie.kiasi 80 km dviračių takas (8).

Nuo 2003 metų Jurbarko mieste ir rajone pagal Turizmo įstatymo (Valstybės žinios, 2002, Nr. 123-5507) reikalavimus buvo registruoti ir veikia 1 viešbutis, 4 nakvynės ir pusryčių paslaugos teikėjai ir 9 kaimo turizmo sodybos (9).

Turizmo paslaugas teikia Jurbarko turizmo informacijos centras, įkurtas 1998 m. Jame renkama, kaupiama, tikslinama ir platinama informacija apie Jurbarko rajono kultūros, gamtos vertybes, krašto gyventojų bbūdą ir gyvenimo tradicijas. Taip pat renkama ir sisteminama informacija apie turizmo paslaugų teikėjus ir potencialius turizmo verslo partnerius, kuriama rajono turizmo duomenų bazė. Jurbarko rajono TIC užsiima ir edukacine veikla: kuria turistinę biblioteką, turistinę metodiką, populiarina turizmą, atlieka rinkodaros ttyrimus, organizuoja mokomąsias ekskursijas (10).

4. Technologiniai veiksniai.

Jurbarko rajone Lietuvos ir Ispanijos informacinių technologijų bendrovė įgyvendino projektą „Skaitmeninės bendruomenės sukūrimas“. Savivaldybė interneto paslaugas jurbarkiečiams teiks pagal jų pačių pageidavimus (7).

Jurbarko rajono savivaldybėje geoinformacinių sistemų bendrovė „HNIT-BALTIC Geoinfoservisas“ atliko žvalgomąjį „skaitmeninės bendruomenės“ projektą, kurio tikslas – pasirengti „skaitmeninės bendruomenės“ kūrimui Lietuvoje. Projekto metu sukurtos ir įdiegtos elektroninės paslaugos jau pelnė tarptautinį apdovanojimą „EuroCrest Award 2003″, kuris Jurbarko rajono savivaldybei buvo įteiktas kovo mėnesio pabaigoje Čekijoje. Žvalgomąjį „skaitmeninės bendruomenės“ projektą, kurio diegimas užtruko du mėnesius, inicijavo Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie LRV. Pagal detalųjį IVPK 2003 metų planą, projektą numatoma tęsti toliau kuriant skaitmenines bendruomenes ir kituose Lietuvos rajonuose. Diegiant projektą buvo surengta Jurbarko rajono savivaldybės bendruomenių narių apklausa dėl elektroninių paslaugų pporeikio, parengtas Jurbarko rajono savivaldybės interneto svetainės tobulinimo ir papildymo projektas, sukurtos ir suprogramuotos 13 naujų elektroninių paslaugų, atliktas jų diegimas www.jurbarkas.lt, parengta valstybės ir savivaldybės institucijų elektroninių paslaugų nuorodų sistema. Remiantis žvalgomojo projekto eigoje gautais rezultatais parengtos išvados bei rekomendacijos dėl elektroninių paslaugų plėtros kitose Lietuvos savivaldybėse. Pasak „HNIT-BALTIC Geoinfoserviso“ projektų vadovo Vaidoto Sankalo, projekto įgyvendinimo metu buvo įdiegta savivaldybės ir jos administravimo subjektų bei valstybės institucijų teikiamų elektroninių viešųjų paslaugų nuorodų sistema, taip pat – teritorijų planavimo dokumentų eelektroninio viešojo svarstymo, elektroninio žemėlapio bei kitos paslaugos. Į valstybės ir savivaldybės institucijų elektroninių paslaugų sąrašą įtrauktos tos elektroninės paslaugos, kurias jau teikia valstybės institucijos arba jų teritoriniai padaliniai, Jurbarko rajono savivaldybės administravimo objektai, šių įstaigų įmonės arba jų padaliniai, taip pat naujai sukurtos projekto metu elektroninės paslaugos. Jurbarko rajono savivaldybėje įdiegtos elektroninės paslaugos leidžia informaciją apie viešąsias paslaugas teikti nuotoliniu elektroniniu būdu; iš interneto galima parsisiųsti specialias formas, užpildyti paraiškas ir nusiųsti atsakingam savivaldybės skyriui. Remiantis rinkos tyrimų bendrovės „SIC rinkos tyrimai“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių el. vyriausybės teikiamomis paslaugomis naudojosi apie 8 proc. Lietuvos gyventojų. Šis rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo apie 3 procentus. Daugiausia Lietuvos gyventojai el. vyriausybės teikiamomis paslaugomis naudojasi, kad surastų juos dominančią informaciją, rodo tyrimai (19).

2004 m. pradėtas naujas rajono bibliotekų veiklos etapas – įdiegta LIBIS programinė įranga ir pradėtas kurti elektroninis katalogas, gerokai pasistūmėjo į priekį. Elektroniniame kataloge yra 5850 bibliografinių įrašų, pradėtas fondo rekatalogavimas. Įrengtos internetinės s.kaityklos (14).

Viešosios bibliotekos vartotojams skirtos septynios kompiuterizuotos darbo vietos, įjungtos į bendrą tinklą, prijungtos prie interneto. Vaikų literatūros skyriuje – viena vieta. Filialuose 13 kompiuterizuotų vietų vartotojams: Skirsnemunės filiale – viena vieta, Jurbarkų filiale („Langas į ateitį“)– dvi, Viešosios interneto prieigos ttaškuose (VIPT) Veliuonoje – 3, Klausučiuose – 4, Girdžiuose – 3. Visur yra interneto ryšys (14).

Vartotojų mokymas rajono bibliotekose vyksta pagal iškilusį poreikį, neregistruojama, kiek jis užima laiko ir dalyvauja žmonių. Dažniausiai tai būna konsultacijos pagal individualų vartotojo poreikį. Ekskursijų 2005 m. suaugusiųjų abonemente buvo 2 (30 vartotojų), Interneto skaitykloje 1 informacinių technologijų pamoka (12 vartotojų), Vaikų literatūros skyriuje 4 ekskursijos ( 80 moksleivių). Ekskursijų metu skaitytojų (moksleivių) grupės supažindinamos su biblioteka, jos fondų struktūra, paslaugomis, mokomi naudotis informacinėmis paieškų sistemomis. Naudotis elektroninėmis paslaugomis interneto skaitykloje ir individualiai mokomi visi norintys nemokamai (14).

2006 – aisiais metais struktūroje didesnių pokyčių neįvyko. Išliko tokie patys skaičiai kompiuterizuotų vietų skaitytojams ir darbuotojams (15)3. SUINTERESUOTŲJŲ ASMENŲ ANALIZĖ

 Rajono gyventojai. Jie labiausiai suinteresuoti geromis gyvenimo sąlygomis, krašto puoselėjimu, efektyviu valdžios darbu. Jie yra rajono pagrindas.

 Turistai suinteresuoti naujomis paslaugomis, lankytinomis vietomis, siūlomomis pramogomis. Rajonui turistai svarbūs dėl čia paliekamų lėšų, taip pat jie skleidžia informaciją taip garsindami rajoną.

 Nevyriausybinės organizacijos (rajone veikia daug NVO, kurios skatina kultūrinį rajono gyvenimą, padeda rajono gyventojams, remia verslą)

 Verslininkai, užsienio investuotojai (daug laisvos neišnaudotos komercinės paskirties vietų, galimybės steigti dideles įmones, žemos nekilnojamo turto kainos, didelė žmogiškųjų išteklių pasiūla. Verslininkai ir užsienio investuotojai rajonui svarbūs dėl ekonomikos lygio kėlimo, užimtumo didinimo, naujų darbo vvietų kūrimo).

 Vyriausybė suinteresuota rajono plėtra, nes tai kelia ir visos šalies gerovę.

 Vietos valdžia siekia racionaliai valdyti finansus, formuoti teigiamą rajono įvaizdį, formuoti ir vykdyti efektyvią politiką užtikrinant gyvenimo kokybės didinimą, rajono ekonomikos plėtrą.

 Žemės ūkio subjektai (palankios sąlygos plėtoti žemės ūkį, nes daug žemės plotų vykdyti ūkinę veiklą).4. SSGG ANALIZĖ

Stiprybės :

• Jurbarko rajonas turtingas savitos tradicinės kultūros paveldu;

• Rajone pakankamas švietimo ir kultūros įstaigų tinklas, daug aukšto meninio lygio meno kolektyvų bei kolektyvų dalyvių;

• Kultūros centro administracijos ir meno darbuotojai turi pakankamą profesinį išsilavinimą arba darbo patirtį;

• Veikia daug įkurtų nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių;

• Regiono geografinė padėtis ypač palanki veiklos rūšims, susijusioms su prekių tranzitu Rytų ir Vakarų kryptimis, plėtoti, taip pat ekonominiam bendradarbiavimui su Kaliningrado sritimi;

• Jurbarko rajono savivaldybė politiškai remia smulkų ir vidutinį verslą;

• Jurbarko rajono savivaldybė palaiko glaudžius ryšius su savivaldybėmis Vokietijoje, Rusijoje, Belgijoje, Danijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, šalyse, su kuriomis rajono verslininkai formuoja ir puoselėja verslo tradicijas;

• Daug darbingo amžiaus žmonių;

• Rajone išplėtotas automobilių kelių tinklas.

Silpnybės:

• Nepakankamas viešųjų bibliotekų rėmimas;

• Menkai išvystyta Nemuno prieplaukų infrastruktūra;

• Nedidelis verslumas rajone;

• Pasyvus pramonės įmonių kūrimasis;

• Nėra tinkamos vietos kompostuoti dumblui;

• Didelė dalis gyventojų naudojasi šachtiniais šuliniais, kurių vandens kokybė neatitinka reikalavimų arba nėra tikrinta (arba tikrinta seniai);

• Brakonieriavimas Nemune;

• Užterštas Nemunas;

• Ne visi kultūriniai kolektyvai yra įtraukiami į rajono veiklą;

• Nevykdomas gyventojų poreikio tyrimas;

• Nėra programos ar sistemos dėl savivaldybės

kultūros sklaidos Lietuvoje ir užsienyje;

• Didelė dalis gyventojų neturi tinkamo profesinio išsilavinimo;

• Didelis bedarbių skaičius;

• Jurbarko rajone gyvena tik 12% jaunų žmonių nuo 20 – 29m;

• Nėra stambių įmonių;

• Jurbarko rajono žmonių vidutinis darbo užmokestis daug žemesnis nei šalies vidurkis;

• Mažas moterų užimtumas;

• Nepakankamai išplėtotas internetinės prieigos bibliotekose.

Galimybės :

• Daugėja informacijos centrų;

• Didėjantis užsienio kapitalo pritraukimas ir bendrų įmonių steigimas;

• Palankios sąlygos auginti grūdines, aliejines ir pluoštines kultūras, plėsti pieno ir mėsos ūkį;

• Nemuno vandens kelias nacionalinėse plėtros programose pažymėtas kaip tarptautinės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasa, o Nemuno vidurupio zona –– kaip vienas iš palankiausias sąlygas turizmo plėtrai turinčių šalies regionų;

• Daugiau kaip 35 proc. rajono teritorijos užima miškai, dauguma jų tinka aktyviam ir pasyviam poilsiui organizuoti.

• Jurbarko krašto kultūriniai turizmo ištekliai sudaro puikias galimybes kurti patrauklius turistinius produktus.

Grėsmės :

• Augantis bedarbių, neturinčių reikiamos kvalifikacijos ir įgūdžių, skaičius;

• Rajone mažėja smulkių statybinių organizacijų ir nedidelių prekybos įmonių skaičius;

• Kvalifikuotos darbo jėgos ir jaunimo išvykimas iš apskrities;

• Mažėjantis gyventojų skaičius;

• Didėjantis Nemuno užterštumas.5. VIZIJA, MISIJA

Vizija – Jurbarko rajonas dinamiškai besivystantis kraštas, išlaikantis ir puoselėjantis savitas kultūrines tradicijas. Tai rrajonas patrauklus gyventojams, investuotojams bei atvykstantiems turistams, išsiskiriantis išvystyta turizmo paslaugų ir informacijos infrastruktūra, kuri sudaro sąlygas intensyviai ir visapusiškai panaudoti unikalius gamtinius – rekreacinius regiono išteklius.

Misija – išnaudoti palankią geografinę padėtį ir gausų kultūrinį paveldą turizmo vystymui ir plėtrai ttaip pat gyventojų poilsiui kurti. Siekti ekonomikos stabilumo, vystyti tarptautinį bendradarbiavimą, plėtoti verslą, pritrauki investicija, sudaryti sąlygas sveikam, patogiam ir saugiam gyvenimui, rūpintis kultūros vertybių išsaugojimu.6. PRIORITETAI

I. PRIORITETAS. PALANKI VERSLUI IR PATOGI GYVENIMUI RAJONO APLINKA

1.1. Tikslas. Investicijų pritraukimas į Jurbarko rajoną.

1.1.1. Uždavinys. Užsienio investicijų pritraukimas.

1.1.1.1. Priemonė. Jau užmegztų ryšių su užsienio savivaldybėje plėtojimas.

1.1.1.2. Priemonė. Internetinio puslapio skirto užsienio investitoriams sukūrimas.

1.1.1.3. Priemonė. Sukurti informacinį filmuką apie Jurbarko rajono socialinę – ekonominę aplinką, investicines galimybes (lietuvių ir užsienio kalbomis).

1.1.2. Uždavinys. Netradicinių verslų steigimas.

1.1.2.1. Priemonė. Vietinių mokesčių lengvatų suteikimas.

1.1.2.2. Priemonė. Informacinių seminarų organizavimas.

1.1.2.3. Priemonė. Paramos teikimas žemių savininkams, siekiantiems užsiimti netradiciniais verslais.

1.2. Tikslas. Palankios darbui ir gyvenimui aplinkos kūrimas.

1.2.1. Uždavinys. Bedarbystės mažinimas.

1.2.1.1. Priemonė. Nuolatinis darbuotojų perkvalifikavimo kursų organizavimas, atsižvelgiant į rrajono darbo jėgos poreikius.

1.2.2.2. Priemonė. Verslininkų, sukuriančių 5 ir daugiau naujas darbo vietas, rėmimas.

1.2.2. Uždavinys. Gerinti ekologinės gyvenimo aplinkos kokybę.

1.2.2.1. Priemonė. Ištirti geriamojo vandens kokybę;

1.2.2.2. Priemonė. Naikinti šachtinius šulinius, kurių vandens kokybė neatitinka Lietuvos ir ES reikalavimų, ir plėtoti vandentiekio infrastruktūrą.

1.2.2.3. Priemonė. Rajone pastatyti dumblo perdirbimo įmonę.

II. PRIORITETAS. AKTYVAUS TURIZMO PLĖTRA

2.1. Tikslas. Nemuno pritaikymas turizmui.

2.1.1. Uždavinys. Plėsti Nemuno prieplaukų infrastruktūrą;

2.1.1.1. Priemonė. Prieplaukų pritaikymas didesnių turistinių laivų švartavimui;

2.1.1.2. Priemonė. Pagilinti upės vagą, didesnių laivų eksploatacijai.

2.1.2. Uždavinys. Užtikrinti Nemuno uupės vandens kokybę, atitinkančią Lietuvos ir ES reikalavimus;

2.1.2.1. Priemonė. Valymo įrenginių statymas;

2.1.2.2. Priemonė. Ištirti labiausiai Nemuno vandenį teršiančius objektus, ir kiek įmanoma sumažinti jų daromą žalą.

2.2. Tikslas. Plėtoti turizmo paslaugų įvairovę bei kokybę.

2.2.1. Uždavinys. Vandens turizmo plėtra.

2.2.1.1. Priemonė. Vandens pramogų parko įkūrimas, pirčių komplekso prie vandens pramogų parko įrengimas;

2.2.1.2. Priemonė. Vandens transporto priemonių (vandens motociklų, dviračių, baidarių, kanojų, valčių ir kitų) nuomos punktų įsteigimas bei varžybų organizavimas;

2.2.1.3. Priemonė. Pliažų įkūrimas prie Nemuno bei didesnių vandens telkinių rajone (Jurbarko tvenkinio, Girdžių užtvankos ir kitų).

2.2.2. Uždavinys. Aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūros įrengimas ir modernizavimas.

2.2.2.1. Priemonė. Slidinėjimo trasų įrengimas;

2.2.2.2.Priemonė. Kempingų infrastruktūros sukūrimas panemunės ruože kas 10 kilometrų netoli gyvenviečių;

2.2.2.3. Priemonė. Dviračių takų trasų tiesimas.LITERATŪRA

1. Apie rajoną. Geografija. Peržiūrėta 2007, lapkričio 18, Jurbarko rajono savivaldybės tinklalapyje, adresu: http://www.jurbarkas.lt/index.php?-1399321317.

2. Baubinas R. Tarpvalstybinės Lietuvos pasienio gamtonaudos problemos. Peržiūrėta 2007, lapkričio 20, Geologijos ir geografijos instituto tinklapyje: http://www.geo.lt/metrastis/29/PDF/232-263.pdf.

3. Darbą pradeda „LabAS” projektas. Peržiūrėta 2007, lapkričio 18, programos „Lietuva be atskirties ir skurdo“ tinklalapyje, adresu: http://www.skurdas.lt/labas/index.php?id=4&st=22.

4. Daunienė V. (2003). Lietuvos tiltai. Peržiūrėta 2007, lapkričio 21, adresu http://www.kiduliai.lt/old/tiltas.html.

5. Duomenys iš Jurbarko darbo biržos tinklalapio. Peržiūrėta 2007, lapkričio 21, adresu: http://www.ldb.lt/Jurbarkas/fr_dbi.html.

6. Duomenys iš LR Statistikos departamento tinklalapio. Peržiūrėta 2007, lapkričio 20, adresu: http://www.stat.gov.lt/lt/.

7. Jurbarkiečiai pratinami prie informacinių technologijų (2002). Peržiūrėta 2007, lapkričio 18, Penki: ssužinok tinklalapyje, adresu: http://news.penki.lt/news.aspx?Lang=LT&Element=NewsArchive&TopicID=41&IMAction=ViewArticle&ArticleID=42059&SearchTXT=.

8. Jurbarko raj. švietimo sistema. Peržiūrėta 2007, lapkričio 20, Jurbarko rajono savivaldybės tinklapyje: http://www.jurbarkas.lt/index.php?269536623

9. Jurbarko rajono ekonominė apžvalga ir investicijų vadovas (2003). Peržiūrėta 2007, lapkričio 20, adresu: http://www.tauragebiz.lt/docs/jurbarko_raj_lt.pdf

10. Jurbarko rajono portretas. (2007). Peržiūrėta 2007, lapkričio 22, Bernardinai.lt tinklapyje: http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/61210

11. Jurbarko turizmo informacijos centras. Jurbarko kraštas. Kaunas: VšĮ „Spalvų kraitė“.

12. Kundrotas A. Numatoma programa. Peržiūrėta 2007, lapkričio 20, Jurbarko rajono savivaldybės tinklapyje: http://www.jurbarkas.lt/index.php?-2063606337

13. Lankytini objektai ir vietovės. Peržiūrėta 2007, lapkričio 18, Jurbarko rajono savivaldybės tinklalapyje, adresu: http://www.jurbarkas.lt/index.php?-2132647311

14. Masiulienė N. (2005). Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2005 metų ataskaita. Peržiūrėta 2007, lapkričio 21, adresu: http://www3.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Jurbarko_raj2006626166.pdf

15. Masiulienė N. (2006). Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2006 metų ataskaita. Peržiūrėta 2007, lapkričio 21, adresu : http://cid.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/2006_Jurbarko_raj2007722306.pdf

16. Napytė E. (2007). Miestų – lyg intriguojantis objektas. Vytauto Didžiojo universiteto laikraštis, Nr. 3(313), 7-8. Peržiūrėta 2007, lapkričio 21, adresu: http://www.vdu.lt/Leidiniai/VDU_laikrastis/2007-03.pdf

17. Ryšiai su užsienio šalimis. Teisės aktai. Peržiūrėta 2007, lapkričio 18, Jurbarko rajono savivaldybės tinklalapyje, adresu: http://www.jurbarkas.lt/index.php?-1828112371

18. Struktūra ir kontaktai. Peržiūrėta 2007, lapkričio 22, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento tinklalapyje: http://krd.am.lt/VI/article.php3?article_id=3

19. Žvalgomasis „skaitmeninės bendruomenės“ projektas (2003). Peržiūrėta 2007, lapkričio 18, Penki: sužinok tinklalapyje, adresu: http://news.penki.lt/news.aspx?Element=News&TopicID=41&ArticleID=50594&IMAction=ViewArticle&Lang=LT

1 PRIEDAS

ŽEMĖLAPIAI

Jurbarko rajono geografinė padėtis

Jurbarko rajono seniūnijos

2 PRIEDAS

LANKYTINOS VIETOS JURBARKO RAJONE

Seredžiaus piliakalnis (Palemono kalnas)

Seredžiaus piliakalnis, kaip ir kiti panemunėje, mena kovas su kryžiuočiais. Manoma, kad ant kalno stovėjo Pieštvės ppilis, kuri kryžiuočių puldinėjama nuo 1293 m. atsilaikė iki 1363 m. Tais metais pilis buvo sudeginta ir daugiau nebuvo atstatyta. Iš jos dažnai naikintų papilių išsikėlę žmonės XVa. pradžioje (sutriuškinus kryžiuočius 1410 m. Žalgirio m.ūšyje) suformavo Seredžiaus miestelį.

Belvederio dvaras ir parkas

Dvaro rūmai ant aukšto Nemuno kranto. Į juos nuo panemunės kelio veda apie 60 m aukščio laiptai, kuriuos sudaro 365 pakopos. Itališkos vilos tipo rūmai pastatyti 1830–1840 m. pagal iš Italijos į Lietuvą atvykusio architekto Pjero de Rosio projektą.

Gedimino kapo piliakalnis su LDK Kunigaikščio Gedimino paminklu

Kai kurie istorikai teigia, kad šturmuodamas Bajerburgą ar gindamas Veliuonos pilį žuvo Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas. Legenda tikina, kad Gediminas Veliuonoje esąs palaidotas. Veliuoniečiai jo garbei supylė kapą, todėl piliakalnis pavadintas Gedimino kapu. Ant piliakalnio stovi paminklas-obeliskas Lietuvos kunigaikščiui Gediminui.

Raudonės pilis

Pilis pastatyta XVI a. IV ketvirtyje. Šiuo metu Raudonės pilis yra rekonstruota gavus finansavimą iš valstybės. Raudonės pilyje įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla. Turistams lankyti atidarytas 33,5 m aukščio pilies bokštas iš kurio atsiveria nuostabi panemunių panorama.

Raudonės pilies parkas

Panemunės pilis ir parkas

Panemunės pilis pastatyta ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulio, šalia Kauno – Jurbarko plento. Pilies pavadinimas kelis kartus keitėsi (vadinama buvo Panemunės dvaru, Gelgaudų

pilimi)

Tiltas per Nemuną

Jurbarko tiltas – tiltas per Nemuną. Tai ilgiausias (494 m) Lietuvoje automobilių tiltas. Pastatytas 1978 m.

Senasis uostas, vandens matavimo stotis

Įdomiausias istorijos paminklas Smalininkuose – senasis uostas. Prieplauka čia buvo nuo pat miestelio įsikūrimo. Dabar uostas nebenaudojamas ir tik senos nuotraukos primena jo klestėjimo laikus. 1811 m. Smalininkuose įrengta seniausia Lietuvoje ir pirmoji prie Nemuno vandens matavimo stotis.