OLAF

TURINYS

ĮVADAS …………………………2

1. OLAF CHARAKTERISTIKA…………………………4

2. STRUKTŪRA IR VALDYMAS…………………………9

3. OLAF KOMUNIKACIJOS POLITIKA……………………..15

3.1. OLAF Kovos su sukčiavimu komunikatorių tinklas……………….15

3.2. OLAF ir žiniasklaida…………………………18

IŠVADOS…………………………20

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………22ĮVADAS

Temos aktualumas:

Pastaruoju metu labai dažnai girdime apie korupciją, aptariama statistika ir kritikuojama dabartinė padėtis. Atvirai kalbama apie tai, kokią žalą valstybei ji daro.

Korupcija kelia grėsmę ne tik valstybei, bet ir kiekvieno žmogaus saugumui: dėl jos gali būti pažeistos esminės mūsų teisės. Korupcija iškreipia rinkos mechanizmus ir sukuria nelygias sąlygas verslui. Dėl jos egzistavimo sumažėja įplaukos į valstybės biudžetą ir kkt.

Šiandien, kaip jau minėjau, dažnai galima išgirsti apie korupciją įvairiose šalyse, tačiau labai retai pateikiami pasiūlymai, kaip ją sustabdyti. Matyt, dėl šios priežasties daugelis šiandien ir mano, kad korupcija yra kone įgimta valdžios institucijų yda, visiškai nepriklausanti nuo mūsų valios ir kontrolės.

Todėl svarbu kiekvienam suvokti, jog su tuo kovoti būtina ir įmanoma, nes žmogus, pilietis, nėra paliktas vienas – yra institucijos, kurios šalina šios ,,ligos“ požymius.

Europos Bendrijos biudžetas finansuojamas iš mokesčius mokančių piliečių pinigų, todėl tokia iinstitucija yra ir veikia bendro intereso vardan. Neteisėtas Bendrijos finansavimo naudojimas kenkia Europos mokesčių mokėtojams.

Europos institucijos privalo užtikrinti mokesčių mokėtojams, tame tarpe ir kiekvienam iš mūsų, kad pinigai panaudojami tinkamiausiu būdu, ir kuo veiksmingiau kovoti su korupcija. Todėl ir bbuvo įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kurios misija – apsaugoti ES finansinius interesus, kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla. OLAF siekia teikti Europos piliečiams kokybišką paslaugą.

Nė viena valstybė, jos piliečiai nėra apsaugoti nuo korupcijos atvejų. Mūsų valstybei taip pat yra svarbi finansinių ir ekonominių interesų svarba, kova su transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu ir kita neteisėta veikla.

Rašant darbą bus naudojamas teorinis analizės metodas, lyginimo metodas. Tenka apgailestauti, nes lietuvių autorių veikalų, mokslinių straipsnių šia tema nepavyko daug rasti. Tai dar kartą parodo, jog ši tema nėra visapusiškai išnagrinėta.

Tyrimo objektas:

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos struktūra ir veikla.

Darbo tikslas:

Išanalizuoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ypatumus.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti OLAF charakteristiką.

2. Išanalizuoti tarnybos struktūrą ir valdymą.

3. Nustatyti, kaip vykdoma OOLAF komunikacinė politika.

4. Pateikti išvadas.1. OLAF CHARAKTERISTIKA

Komisijos sprendimu, 1999/352 EB tuo metu veikusios Europos Komisijoje, vidaus antikorupcijos tarnybos pagrindu, buvo įsteigta Europos antikorupcijos tarnyba – OLAF. OLAF pirmtakė Europos Komisijos vidaus antikorupcijos tarnyba buvo įsteigta 1988 metais Europos Parlamentui reikalaujant stiprinti Komisijos biudžeto lėšų naudojimo kontrolę ir siekimo išvengti sukčiavimo bei korupcijos pasireiškimų. Įsteigus šią instituciją pradžioje dirbo tik dešimt valdininkų, kurie vykdyti keliamus uždavinius, deramai nepajėgė. Palaipsniui į šią tarnybą buvo priimta vis daugiau naujų darbuotojų ir didinamos jų galios. 11997 metais Europos Komisijos antikorupcijos tarnyboje jau dirbo 60 nuolatinio personalo tarnautojų ir 62 samdomi specialistai pagal laikinas sutartis. Amsterdamo sutartyje buvo numatyta dar labiau stiprinti Europos Sąjungos finansinių interesų gynimą ir tuo vadovaujantis, 1998 metais Komisija pasiūlė įsteigti savarankišką instituciją – Europos antikorupcijos tarnybą- vietoje iki tol Komisijos sudėtyje veikusios vidaus Antikorupcijos tarnybos.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba pradėjo savo veiklą 1999 m. birželio 1 d., kai įsigaliojo 1999 metais gegužės 25 dieną priimti: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999, dėl OLAF vykdomų tyrimų. Tarnyba pakeitė 1988 metais įsteigtą Komisijos Generalinio sekretoriato Sukčiavimo prevencijos koordinavimo padalinį (UCLAF). Įsteigdamos OLAF, Europos institucijos apsirūpino mechanizmu, kurio pagalba galima kovoti su transnacionaliniais ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais, sukčiavimu ir korupcija, nukreiptais prieš Bendrijos interesus, ypač prieš viešuosius Europos finansus.

OLAF yra Europos Komisijos padalinys, atskaitingas Europos Komisarui, atsakingam už Administracinius reikalus, kovą su sukčiavimu ir auditą, nepriklausomai vykdantis operatyvinę veiką, kadangi įstatymų leidėjai norėjo įteisinti OLAF ir užtikrinti, kad ji atliks tiriamąją veiklą visiškai nepriklausomai ir nešališkai. Ši Tarnyba įgyvendina Bendrijos ir jos institucijų ryžtą saugoti ir ginti Europos mokesčių mokėtojų interesus. OLAF įgaliojimai apima visą veiklą, susijusią su Bendrijos finansinių interesų apsauga nuo netinkamo eelgesio ar neteisėtos veiklos, dėl kurių gali būti keliama administracinė ar baudžiamoji byla. Taigi OLAF turi galios atlikti išorės administracinius tyrimus Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse bei vidaus administracinius tyrimus Bendrijos institucijose, įstaigose, biuruose ar tarnybose. Be Europos viešųjų finansų apsaugos, OLAF taip pat atsakinga už kovą su klastojimu, piratavimu bei eurų padirbinėjimų.

OLAF gindama Europos Sąjungos finansinius interesus, kovojant su sukčiavimu ir korupcija, atlieka šias funkcijas:

– vykdo visus su sukčiavimu ir korupcija susijusius tyrimus, perduodamus Komisijai pagal Europos Sąjungoje veikiančius teisės aktus ir trečiosiose šalyse pagal susitarimus;

– saugo Bendriją nuo bet kokių veiksmų, kurie gali daryti įtaką administraciniam arba baudžiamajam procesui;

– atlieka valstybių narių antikorupcijos ir audito nacionalinių tarnybų sukčiavimo ir korupcijos prevencijos koordinatoriaus funkciją;

– teikia pasiūlymus naudoti naujas sukčiavimo ir korupcijos prevencijos metodikas.

Vienas iš OLAF uždavinių – apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, įskaitant bet kokius finansinių pasekmių turinčius nusižengimus dirbant Europos institucijose. Kiekvienais metais OLAF tiria kelis šimtus atvejų, kai apgaulės būdu pasisavinamos arba netinkamai naudojamos ES lėšos. OLAF pareigūnams suteikti didžiuliai įgaliojimai nagrinėti civilinės teisės pažeidimus. Jie gali tikrinti verslo patalpas valstybėse narėse ir kai kuriose kitose šalyse. Taip pat glaudžiai bendradarbiauja su valstybių narių valdžios institucijomis, bet privalo leisti vvalstybės narės pareigūnams vadovauti nusikalstamos veikos tyrimui. Sie.kiant užtikrinti, kad OLAF tyrimai būtų atliekami nepriklausomai, šios tarnybos generaliniam direktoriui draudžiama prašyti bet kurios vyriausybės arba institucijos, įskaitant pačią Komisiją, nurodymų arba juos priimti.

Svarbiausia sukčiavimo kategorija – Europos Sąjungos žemės ūkio, socialinių projektų ir Europos Sąjungos regioninės plėtros struktūriniams fondams skirtų lėšų pasisavinimas. Kita pagal svarbą sukčiavimo kategorija – akcizo mokesčių ir muitų cigaretėms vengimas. Apskaičiuota, kad kasmet šimtai milijonų cigarečių gabenama kontrabanda. Ankstesni sukčiavimo atvejai susiję su netikslumais perkant atsargas nepelno fondui, vykdančiam Regionų fondo projektą (5 mln. eurų), su geriamojo vandens Pietų Amerikoje projektui skirtų lėšų (2,3 mln. eurų) pasisavinimu ir vengimu mokėti antidempingo mokesčius už azijietiškus televizorius (18 mln. eurų). Tokiais atvejais gali būti iškeltos drausmės bylos. Europos Sąjungos pareigūnams, taikomos administracinės ar finansinės sankcijos arba keičiami teisės aktai. Jei šiuos klausimus reikia spręsti teismuose, OLAF perduoda bylą atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. 2005 m. septyniolika žmonių pateko į kalėjimą, OLAF išaiškinus sukčiavimo atvejus ir juos išsprendus valstybių narių teismuose. OLAF negali inicijuoti teisminio bylų nagrinėjimo valstybėse narėse. Tačiau ateityje gali būti sukurta Europos prokuratūra, kurioje būtų tiesiogiai imamasi teisinių veiksmų su ES finansiniais interesais susijusiose bylose.

OLAF taip pat gali sugrąžinti pinigus. 2005 metais OLAF susigrąžino 203

mln. eurų. O 2006 metais, OLAF atlikus tyrimus, buvo susigrąžinta daugiau nei 450 mln. eurų. 2006 m. dar šešios valstybės narės prisijungė prie 2004 m. pasirašyto Komisijos, dešimties valstybių narių ir cigarečių gamintojo Philip Morris International (PMI) susitarimo, o 2006 m. pabaigoje dvidešimt keturios valstybės narės buvo prisijungusios prie susitarimo. Šiuo metu tik Jungtinė Karalystė neprisijungė prie susitarimo. Šiame susitarime numatoma veiksminga kovos su cigarečių kontrabanda ir padirbinėjimu sistema. Ji pagerina šalių keitimąsi informacija, susijusia su kontrabandinių ir (arba) padirbtų ccigarečių konfiskavimu (Philip Morris prekių ženklo) bei reguliariais kontaktais dėl susitarime numatytų operacijų. Tarp pagrindinių susitarimo elementų taip pat yra kontrolės ir sekimo protokolai, skirti OLAF ir valstybių narių bendradarbiavimui su PMI. Į šį bendradarbiavimą įeina cigarečių „sekimas ir lokalizacija“, siekiant nustatyti tašką, kuriame jos pradingo iš teisėtos tiekimo grandinės ir pateko į kontrabandininkų rankas. Pagal šį susitarimą per dvylika metų maždaug milijardas dolerių bus pervesti Europos Bendrijai ir dešimčiai valstybių narių, pasirašiusių susitarimą 2004 m. liepos mėnesį. Nuo susitarimo ppasirašymo iki 2006 m. pabaigos PMI pervedė apie 425 mln. dolerių. 2006 m. spalio mėnesį dešimt susitarimą pasirašiusių valstybių narių ir Komisija EB vardu patvirtino susitarimą dėl šių lėšų paskirstymo. Į Bendrijos biudžetą pervesta suma sudaro 9,70% gautos sumos, o llikusi dalis pervesta į valstybių narių biudžetus. Beveik pusė šios sumos bus sumokėta Vokietijai ir Italijai. Nuo 2004 m. spalio mėnesio OLAF atsakinga už Europos technikos ir mokslo centrą, kuris tiria suklastotas euro monetas. 2005 metais buvo aptikta 95 000 suklastotų monetų, t. y. mažiau negu viena iš 500 000 apyvartoje esančių monetų. Populiariausia klastoti 2 eurų monetas. Dažniausiai buvo klastojamos Vokietijos monetos (visų euro monetų viena pusė yra vienoda, o kitoje pusėje pavaizduoti nacionalinio dizaino elementai). Daugiausia suklastotų eurų rasta Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje . Komisija, siekdama apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo, tęsė valstybių narių pastangų koordinavimą, glaudžiai bendradarbiaudama su Europolu ir Europos centriniu banku. OLAF taip pat vadovauja mainų, paramos ir mokymo programai, vadinamajai Periklio veiksmų programai, kuri yyra skirta euro apsaugai nuo klastojimo. Iš šios pr.ogramos bendrai finansuojami transnacionaliniai ir įvairialypiai projektai, skirti darbuotojų, suinteresuotų euro Bendrijos dimensija, sąmoningumui didinti, atitinkamoms struktūroms ir darbuotojams suartinti ir savitarpio pasitikėjimo klimatui skatinti, aukšto lygio instruktorių mokomosios veiklos konvergencijai skatinti ir bendroms žinioms, ypač atitinkamų Bendrijos ir tarptautinės teisės bei teisės dokumentų išmanymui, plėsti. 2006 m. buvo pradėta dvylika projektų, iš kurių devynis pasiūlė kompetentingos valstybių narių institucijos, o tris – Komisija ir OLAF.

Šiuo metu vienas svarbiausių OLAF uždavinių yyra koordinavimas. Kadangi OLAF yra pačiame tyrimo tinklo centre, ji gali užtikrinti, kad veikla labai skirtingose nacionalinėse tyrimo ir teisminėse sistemose vyktų nenutrūkstamai. OLAF padeda organizuoti kovos su sukčiavimu specialistų valstybėse narėse ir šalių kandidačių bendradarbiaujančiose organizacijose mokymą. Bendrų muitinės operacijų koordinavimo centras Briuselyje užtikrina techninę ir logistikos infrastruktūrą, kai muitinės operacijos vykdomos keliose valstybėse narėse. Centras veikia 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Kitoje vietoje esantys muitinės operacijose dalyvaujantys asmenys gali jas sekti ir nedelsdami imtis reikiamų veiksmų. Pirmą kartą koordinavimo centro pajėgos buvo visapusiškai panaudotos vykdant operaciją FAKE – 2005 m. gegužės mėnesį pradėtą bendrą OLAF, Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato bei 25 valstybių narių operaciją. Per operaciją buvo konfiskuota beveik 500 tonų prekių ir daugiau kaip 2 milijonai suklastotų arba piratinių gaminių, daugiausia tekstilės ir aprangos, avalynės, elektroninės įrangos, vaistų ir cigarečių. Centralizuoti veiksmai buvo naudingi ir dėl to, kad buvo ekonomiškai veiksmingi (operacijai buvo išleista nuo trečdalio iki ketvirtadalio pinigų, kuriuos būtų tekę sumokėti už necentralizuotą operaciją) bei padėjo sutaupyti laiko, per kurį galima pradėti tokią operaciją (trys mėnesiai vietoj aštuoniolikos).

OLAF pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su daugeliu valstybių – nuo Jungtinių Valstijų iki Uzbekistano, nuo Kinijos iki Čilės – ir palaiko glaudžius rryšius su Europos policijos tarnyba Europolu bei Eurojustu – agentūra, kuri buvo įsteigta siekiant geriau koordinuoti kovą su sunkiais nusikaltimais.

Korupcijos arba sukčiavimo ES institucijose atžvilgiu OLAF laikosi „nulinės tolerancijos“ politikos: ji pradeda tyrimą, net jei pareikštų kaltinimų šaltinis yra abejotinas arba pinigų sumos yra labai mažos. Iki šiol buvo įrodyta labai nedaug atvejų. Dažniausiai OLAF tiria, ar buvo piktnaudžiaujama pasinaudojant ES teisės aktų spragomis. Todėl OLAF bendradarbiauja su Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad joks naujas teisės aktas, turintis didelį finansinį poveikį, nesuteiktų galimybės sukčiauti nuo pat jo parengimo momento.

OLAF darbe ypač svarbios technologijos. Informacija keičiamasi per ES Muitinės informacinę sistemą (MIS), kuri papildo dabartinę Kovos su sukčiavimu informacinę sistemą, leidžiančią kasmet pasikeisti šimtais tūkstančių pranešimų. MIS muitinės, policijos, pakrantės apsaugos, žemės ūkio ir visuomenės sveikatos tarnyboms suteikia galimybę naudotis vienoje duomenų bazėje esančiais slaptais duomenimis. Šio dešimtmečio pabaigoje turėtų būti įdiegta nauja kompiuterizuota informavimo sistema, apimsianti akcizu apmokestinamas prekes (alkoholinius gėrimus, tabaką ir mineralines alyvas), kuriomis prekiaujama tarp valstybių narių ir kurios neapmokestinamos, kol nepasiekia paskirties vietos. Kaip ir MIS atveju, šioje sistemoje bus galima nedelsiant rasti informacijos apie tai, kur yra prekės..2. STRUKTŪRA IR VALDYMAS

Nors OLAF formaliai pavaldi už Europos Sąjungos biudžetą atsakingam Komisijos nariui (komisarui), ji vvisiškai nepriklausoma tiriant sukčiavimo ir korupcijos atvejus, o įstaigos vadovas – generalinis direktorius yra nepriklausomas priimdamas sprendimus. Generalinį direktorių komisija skiria penkerių metų kadencijai, gavusi pritarimą iš priežiūros komiteto ir bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir Taryba. Kadencija gali būti pratęsta tik vieną kartą. Siekdamas užtikrinti OLAF nepriklausomybę, atliekant tyrimo funkciją, įstatymų leidėjas įpareigojo Tarnybos generalinį direktorių nesiekti ir nepriimti jokių nurodymų iš jokios vyriausybės ar kitos institucijos (įskaitant pačią Komisiją). Jei OLAF generalinis direktorius mano, kad Komisija taiko priemonę, kuri kelia grėsmę jo nepriklausomybei, jis gali kreiptis į Teisingumo Teismą dėl Komisijos veiksmų teisėtumo išnagrinėjimo.

2006 m. OLAF sustiprino savo strategiją ir daugiau dėmesio skyrė didesnio masto sudėtingiems sukčiavimo atvejams tiek Europos institucijose ar agentūrose, tiek ES biudžeto srityse. 2006 m. tarnybos reforma patvirtina, kad didžiausias dėmesys ir toliau skiriamas jos pagrindinėms užduotims: reorganizuotoje OLAF yra du veiklos ir tyrimo direktoratai. Pirmasis atlieka tyrimus ES institucijose bei kitose įstaigose ir nagrinėja sukčiavimo atvejus tiesiogiai Europos institucijų valdomose išlaidų programose. Antrasis nagrinėja atvejus tų ES biudžeto sričių, kurių atsakomybę dalijasi Komisija ir valstybės narės, pvz.: nuosavi ištekliai, žemės ūkis ir struktūrinės priemonės. Trečiasis direktoratas teikia specialią operatyvinę pagalbą: analizės paslaugas, teisines konsultacijas baudžiamosios teisės klausimais ir bendrų muitinės operacijų infrastruktūrą.

Tarnybos

veiklą kontroliuoja Priežiūros komitetas (COCOBU), kurį sudaro penki asmenys iš išorės, nepriklausomi nuo Bendrijos institucijų ir turintys aukštą kvalifikaciją, Tarnybos kompetencijos srityse. Jie skiriami bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu.

Priežiūros komiteto vaidmuo nusakytas Reglamente Nr. 1073/99. Šio reglamento 11 straipsnyje nustatyta, kad priežiūros komitetas „įtvirtina Tarnybos nepriklausomumą nuolat kontroliuodamas, kaip atliekama tyrimo funkcija“. Šis vaidmuo yra sėkmingo OLAF, kaip nepriklausomos ir veiksmingos tyrimų tarnybos, funkcionavimo pagrindas; jos užduotis – atlikti administracinius tyrimus siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija bei kkita neteisėta, Europos bendrijos finansiniams interesams kenkiančia, veikla ir tirti rimtus, su profesinių įsipareigojimų vykdymu susijusius, pažeidimus, pavyzdžiui, Bendrijų pareigūnų ir tarnautojų tarnybinį aplaidumą, už kurį gali būti iškelta drausminė arba prireikus baudžiamoji byla“. Priežiūros komiteto tikslas – remti OLAF veiklą ir užtikrinti, kad ji savo tyrimo funkciją atliktų labai kokybiškai. Priežiūros komitetas atlieka „draugiško kritiko“, kuris ne tik remia, bet ir prieštarauja, užduoda klausimų ir pats prireikus teikia konstruktyvių pasiūlymų dėl patobulinimų, vaidmenį. Priežiūros komiteto darbui svarbūs trys aspektai:

– OOLAF, institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimas, nes OLAF yra administracinė tyrimų agentūra ir neturi įgaliojimų iškelti baudžiamųjų ar netgi drausminių bylų. Svarbu, kad OLAF ir suinteresuotąsias šalis, tarp jų – institucijas ir valstybes nares, sietų tikra bendradarbiavimo dvasia. OLAF sėkmingai aatlikus tyrimą ir perdavus ataskaitą reikiamai valstybei narei, kad ši imtųsi tolesnių veiksmų, rezultatų tarnyba iš esmės nebekontroliuoja.

– OLAF rezultatai. Priežiūros komitetas turi didelį dėmesį skirti OLAF rezultatams ir aktyviai padėti OLAF siekti tinkamų veiklos rodiklių.

– Strateginės pozicijos. Priežiūros komitetas taip pat turi domėtis strateginėmis OLAF pozicijomis. Priežiūros komitetas tikisi būti aiškiai ir objektyviai informuotas apie Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos lūkesčius dėl OLAF paskirties.

Ankstesnės sudėties priežiūros komitetas didelį dėmesį s.kyrė OLAF tiriamų institucijų bei tarnybų darbuotojų žmogaus ir piliečio teisėms. Kadangi bendroji priežiūros komiteto užduotis – užtikrinti, kad OLAF veikia, nepažeisdama Europos teisės ir žmogaus bei piliečio teisių apsaugos taisyklių, tai priežiūros komitetas turi užtikrinti, kad OLAF nustatytos vidaus tyrimų atlikimo taisyklės asmenims numatytų pakankamą apsaugos llygį, pats nekontroliuodamas, ar atskirais atvejais laikomasi Europos konvencijos arba bendrųjų teisingumo principų.

Už Europos Bendrijos sutarties 280 straipsnyje numatyto valstybių narių OLAF bendradarbiavimo stiprinimą yra atsakingas Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamasis komitetas (COCOLAF) . 1994 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimu buvo įsteigtas šis komitetas, su pakeitimais, padarytais 2005 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimu.

Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto paskirtis yra patarti Komisijai bet kuriuo sukčiavimo bei kitų Bendrijos finansiniams interesams kenkiančių neteisėtų veikų prevencijos ir represijos klausimu, taip ppat bet kuriuo valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ar šių institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo, siekiant apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo klausimu, kad būtų galima plėtoti glaudesnį ir pastovesnį kompetentingų institucijų bendradarbiavimą kovos su sukčiavimu srityje. Komisija gali kreiptis į Komitetą bet kuriuo Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir euro banknotų bei monetų apsaugos nuo klastojimo klausimu. Komisija taip pat gali kreiptis į komitetą bet kuriuo Bendrijos teisinės finansinių interesų apsaugos, įskaitant policijos ir teisminio bendradarbiavimo kovos su sukčiavimu srityje aspektus, klausimu.

COCOLAF siekia:

a) palengvinti Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių kovą su sukčiavimu, įgyvendinimą, rengdamas reguliarias konsultacijas dėl konkrečių šių teisės aktų taikymo problemų, apie kurias diskutuoti, manoma, būtų naudinga;

b) palengvinti konsultacijų, tarp valstybių narių, dėl šių teisės aktų taikymo sąlygų valstybėse narėse eigą;

c) koordinuoti jų veiksmus ir plėtoti glaudų bei reguliarų bendradarbiavimą;

d) prireikus patarti Komisijai, kaip pildyti ar koreguoti Bendrijos teisės aktus, arba kaip juos reikiamai adaptuoti.

Bet kuris Komiteto narys gali prašyti OLAF, kad Komitetas konsultuotų visais Komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais.

COCOLAF sudaro du kiekvienos valstybės narės atstovai, kuriems gali padėti du susijusios valstybės narės valdžios institucijų atstovai, susijusių Komisijos tarnybų atstovai.

Stojančiųjų šalių atstovai, nuo 2005 m. balandžio mėn. dalyvauja COCOLAF posėdžiuose kaip stebėtojai.

Komitetą posėdžiams sušaukia OLAF, kuris vykdo Komisijos funkcijas finansinių interesų aapsaugos srityje. Komitetui pirmininkauja OLAF atstovas. Kad būtų palengvintas Komiteto darbas, gali būti sudarytos darbo grupės:

– Finansinių interesų apsaugos grupė;

– Sukčiavimo ir pažeidimų rizikos analizės grupė;

– Pažeidimų ir tarpusavio pagalbos grupė – žemės ūkio produktai.

– „Euro padirbinėjimas“, „Monetų padirbinėjimas“ –šios grupės padeda siekti COCOLAF tikslų.

Komiteto posėdžiuose Komisija gali konsultuotis su valstybėmis narėmis dėl metinės Komisijos ataskaitos apie Bendrijų finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu (hipersaitas), rengiamos bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kaip apibrėžta EB sutarties 280 straipsnyje. Šioje ataskaitoje apžvelgiami visi Bendrijos ir nacionalinių tarnybų per metus nuveiktos veiklos aspektai ir iniciatyvos, įskaitant pranešimus apie sukčiavimo atvejus bei tendencijas ir kitus pažeidimus Europos Sąjungoje.

COCOLAF nuolat teikia ataskaitas apie savo darbus. Nepažeidžiant Sutarties 287 straipsnio nuostatų, svarstymų dalyviai privalo neatskleisti informacijos, su kuria jie susipažino iš Komiteto ar darbo grupių darbų, jei OLAF Komitetą ar darbo grupes informuoja, kad nuomonė, kurią jie turi pareikšti, ar užduoti klausimai susiję su konfidenc.ialia sritimi.

2007 metų liepos 09 dieną Europos kovos su sukčiavimu tarnyba Briuselyje pristatė 2006 metų veiklos ataskaitą, kurioje pateikiamas tarnybos darbas Europos Sąjungoje ir už jos ribų, pateikiant atskleistų 18 bylų analizę ir statistinius duomenis. 2006 m. pabaigoje OLAF iš viso tyrė 431 bylą. 2006 m. OLAF atlikus tyrimus bbuvo susigrąžinta daugiau nei 450 mln. eurų. Tokia suma gauta OLAF užbaigus tyrimus (apie 114 mln. rueų) ir atlikus veiksmus praėjusių metų pabaigoje (apie 336 mln. eurų). Bendra visų nuo OLAF įkūrimo 1999 metais atskleistų bylų finansinė žala siekia daugiau nei 7,3 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos institucija gauna vis daugiau informacijos apie galimus pažeidimus, sukčiavimą ar korupciją. 2002 m. buvo gauti 529 pranešimai, o 2006 m. – net 826. Daugiausia pranešimų apie pažeidimus buvo gauta iš fizinių asmenų, Europos Komisijos pareigūnų, Europos Sąjungos valstybių narių atsakingų institucijų, pasitikėjimo telefonu. Praėjusių metų pabaigoje OLAF iš viso tyrė 431 bylą. 2006 m. pabaigoje OLAF tyrė iš viso 69 bylas (tai 16 proc. visų tuo metu tirtų bylų), susijusias su pažeidimais Europos institucijose ir kitose įstaigose, pvz., ES agentūrose. Pristatydamas 2006 metų OLAF veiklos ataskaitą OLAF generalinis direktorius Franzas Hermannas Brüneris akcentavo, kad „Viešieji pirkimai visuose galimuose sektoriuose ir išorės pagalba išlieka ypač jautrios ES biudžeto sritys, todėl kitais metais dar daugiau išteklių bus skiriama tyrimams šiose srityse“. F. H. Brüneris pridūrė: OLAF sėkmė vykdant savo misiją – apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus nuo sukčiavimo, korupcijos, kontrabandos ir kitos nusikalstamos veikos – priklauso nuo to, ar ir toliau galės pasikliauti glaudžiu bendradarbiavimu su

partneriais valstybėse narėse ir už Europos Sąjungos ribų.“ Ataskaitoje pateikti duomenys taip pat rodo, kad OLAF ir jos nacionalinių bei tarptautinių veiklos partnerių – Eurojusto, Europolo arba JT ir Pasaulio banko – bendradarbiavimą reikia ne silpninti, bet toliau stiprinti.

Vadovaudamasi tarnavimo Europos piliečių interesams ir teisės viršenybės gynybos dvasia, OLAF laikosi glaudaus bendradarbiavimo su visomis kompetentingomis valdžios institucijomis ir piliečiais principo. Vienintelius jos visiško skaidrumo politikos apribojimus nustato galiojantys reglamentai, teisminę paslaptį reglamentuojantys įstatymai ir pagarba žmogaus teisėms. Vadovaudamasi šiais ppagrindais, OLAF taip pat siekia, kad glaudžiai bendradarbiautų visos institucijos ir visi Europos Sąjungos pareigūnai, turintys prievolę perduoti tarnybai bet kokią informaciją dėl galimų sukčiavimo ar korupcijos atvejų arba bet kokios kitos neteisėtos veikos, apie kurią jie žino. Tarnyba taip pat prašo visus Europos Sąjungos piliečius ir bet kuriuos kitus asmenis, turinčius informacijos apie Bendrijos biudžetui kenkiančius sukčiavimo atvejus, perduoti šią informaciją OLAF.

Kompetentinga institucija, atsakinga už OLAF ir Lietuvos valstybės institucijų bei kitų įstaigų bendradarbiavimo koordinavimą, yra Finansinių nusikaltimų ttyrimo tarnyba. 2002 m. gegužės 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 747 „Dėl institucijos, atsakingos už bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)“ ir 2003 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 6, 7 straipsnių pakeitimo iir papildymo įstatymu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai buvo deleguota nauja funkcija – atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu.

OLAF generalinis direktorius Franzas Hermannas Brüneris, vertindamas OLAF ir Lietuvos atsakingų institucijų partnerystę, pabrėžė, kad „bendradarbiavimas su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra labai konstruktyvus“. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, konstruktyviai bendradarbiaudama su OLAF, reguliariai teikia pranešimus apie pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių .finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu. Per 2006 metus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje buvo pradėta 15 (2005 metais -13 ) ikiteisminių tyrimų, susijusių su neteisėtu Europos Sąjungos paramos lėšų gavimu ir panaudojimu. Bendras projektų ES finansinės paramos lėšų dydis sudaro daugiau kaip 18 mmln. Lt, užkirstas kelias neteisėtai pasisavinti (neišmokėta) 8,7 mln. Lt, neteisėtai gauta daugiau nei 1,8 mln. Lt (išmokėta).3. OLAF KOMUNIKACIJOS POLITIKA

Komunikacija ir visuomenės informavimas yra ne vien tik piliečiams teikiama paslauga, bet ir sukčiavimo prevencijos įrankis. Norint pasiekti tikslą, komunikacijos strategija, iš vienos pusės, turėtu būti grindžiama visiška pagarba teisės principams, o iš kitos pusės – pagarba asmens teisėms. Ši strategija turėtų atsižvelgti ir į pareigą– informuoti visuomenę apie tai, kaip leidžiamos visuomenės lėšos, įskaitant ir tuos atvejus, kai jos sskiriamos tyrimų tarnyboms- nacionalinėms ar Bendrijos. Šios komunikacijos ir informavimo strategijos įgyvendinimas, ypač kai tam yra naudojama spauda, nėra tokia paprasta užduotis nacionalinėms tyrimų tarnyboms ir tuo labiau tokiai jaunai tyrimų tarnybai kaip OLAF. Kitaip nei nacionalinės tyrimų tarnybos, OLAF nesiremia daugelio nacionalinių administracinių ar kriminalinių tyrimų tarnybų patirtimi ir tradicijomis.

Vadovaujantis Europos Komisijos komunikacijos strategijos rengimo gairėmis, OLAF, kaip autonominės tyrimo institucijos, įstatymo nustatytas nepriklausomumas reikalauja

turėti atskirą išorinės komunikacijos politiką. Todėl tik pati Tarnyba turi teisę ir pareigą teikti ataskaitas apie savo operatyvinę veiklą ir disponuoti savo ištekliais šiam tikslui. Su komunikacija ir informacija susiję veiksmai yra vykdomi atsižvelgiant į Tarnybos įsipareigojimą apsaugoti vykdomus tyrimus ir gerbti pagrindines žmogaus teises, neperžengiant tarptautinėje, Bendrijos ir nacionalinėje teisėje nustatytu apribojimu.

Pagrindiniai OLAF kovos su sukčiavimu komunikacijos strategijos uždaviniai:

– Užkirsti kelią sukčiavimui pasitelkus laisvą informacijos srautą;

– Patenkinti piliečių teisę žinoti, kas yra pasiekta jų interesų gynimo srityje;

– Remti OLAF veiksmų nepriklausomumą.3.1. OLAF Kovos su sukčiavimu komunikatorių tinklas

Kovos su sukčiavimu informacijos ir komunikacijos politika kaip sukčiavimo prevencinė priemonė – OLAF Kovos su sukčiavimu komunikatorių tinklas (OAFCN), įkurtas 2000 m. Jis vadovaujasi keturiais pagrindiniais principais ir šaltiniais, kuriais grindžia savo veikla:

– Griežtas įstatymų laikymasis. Šis principas yra pagrindinis bet kurioje tarnyboje, kurios tikslas – užtikrinti, jog bbutu gerbiami įstatymai. Įstatymus reikia gerbti visada ir be jokių išimčių. O pagarba įstatimui susijusi ir su pagarba profesinėms paslaptims. Nes jei asmuo, turintis teisę dirbti su profesinėmis paslaptimis, turi galimybę perduoti slaptą dokumentą trečiajai šaliai, tai tokia įstaiga paprasčiausiai negalės tinkamai vykdyti savo veiklos. O jei tokia įstaiga pasirodys esanti tyrimų tarnyba, tai įstatymo ar kito asmens teisių pažeidimų įtariamo asmens paieška ar persekiojimas taps neįmanomi.

– ES komunikacijos ir informavimo gairės. Naujausiame Komisijos komunikate, paskelbtame 2002 m. liepos 2 d., rašoma, jog ši strategija jokiu būdu „nesumenkina su informacija ir komunikacija susijusios veiklos, kuria Komisijos generaliniai direktoratai savo kompetencijos ribose vykdo atskiruose sektoriuose. Tačiau sukurta, kad papildytų šią veiklą, ji siekia paskatinti informavimo veiksmų skirtinguose sektoriuose dinamiką ir taip sutvirtinti Komisijos veiklos, susijusios su visuomenės informavimu ir komunikacija, ryšį. Baltojoje knygoje apie valdymą Komisija pripažįsta, jog reali informavimo ir komunikacijos politika yra pirmasis strateginis elementas, būtinas tobulinti valdymą Europoje. Šis reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas siekiant apsaugoti finansinius Bendrijos interesus. Komisijos institucijų pateiktų planinių ir tikslių duomenų dėka, turėtų sumažėti euroskeptikų, kurių gretos kartais pagausėja dėl to, jog žiniasklaidoje pasirodo netiksli informacija apie kai kuriuos biudžeto nukrypimus. Valstybėse narėse ir Europos lygmeniu demokratija priklauso nuo piliečių gebėjimo ddalyvauti viešuose debatuose. Valstybės narių remiamos institucijos turėtų prisidėti priimdamos šį iššūkį, kurio veiklos laukas po bloko plėtros dar padidės.

– Parlamentinio Biudžeto kontrolės nustatomi kriterijai. Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas („Cocobu“) prisidėjo kuriant komunikacijos strategiją ir teberemia jos įgyvendinimą. Dabartinės kadencijos (2004–2009 m.m.) Europos Parlamento nariai sudarė galimybę gauti daugiau specialios informacijos bei pateikė konkrečių siūlymų, kuriais pritaria poreikiui turėti kovos su sukčiavimu strategiją. Europos Parlamento nariai pabrėžia, kad „dalytis informacija informacinėje visuomenėje yra labai svarbus dalykas“. OLAF kovos su sukčiavimu koordinatorių tinklas OAFCN pasiūlė paskelbti valstybėse narėse nemokamą telefono numerį, kuriuo paskambinus butu galima parnešti apie sukčiavimo atvejus. Nemokama linija skambinti telefonu Lietuvoje: 00800 01 05 20 04

– OLAF Kontrolės komiteto ataskaitose pateikti nurodymai ir nuomonės, susiję su tiriamąją tarnybos veikla. Kontrolės komitetas privalo garantuoti OLAF veiklos nepriklausomybę. Komitetas savo nuomonėje Nr. 2/03, paskelbtoje iš karto po Komisijos ataskaitos „Europos kovos su sukčiavimu tarnybos veiklos įvertinimas“, praėjus trejiems metams po OLAF įkūrimo, akcentuoja, jog OLAF įkūrė savo autonomišką viešųjų ryšių departamentą ir ėmėsi vykdyti aktyvią komunikacijos su visuomene ir žiniasklaida politiką.

Dėl visų sukčiavimo, pažeidžiančio Bendrijos finansinius interesus, formų, pradedant nuo mokesčių ir pareigų, kurios sudaro pajamas į Bendrijos biudžetą, vengimu ir baigiant piktnaudžiavimu Bendrijos teikiama finansine

parama, ženkliai nukenčia Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai. Mokesčių mokėtojai turi būti informuojami apie sukčiavimo atvejus, apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad jų pinigai panaudojami tinkamiausiu būdu ir su sukčiavimu yra kovojama kaip įmanoma veiksmingiau. OLAF Kovos su sukčiavimu ko.munikatorių tinklas sujungia OLAF atstovą spaudai ir asmenis, atsakingus už viešuosius ryšius ir komunikacija, atliekant tyrimą nacionalinėse tyrimo tarnybose, su kuriomis OLAF bendradarbiauja, tiek valstybėse narėse, tiek valstybėse kandidatėse. Šio tinklo siekis yra ugdyti Europos vvisuomenės sąmoningumą, kad ši suprastų išsamios, subalansuotos ir visoje Europos Sąjungos teritorijoje efektyviai vykdomos kovos su sukčiavimu programos poreikį.

OLAF kovos su sukčiavimu komunikacijos politikos tikslai, kuriuos ji įgyvendina

pasitelkusi šį tinką, yra :

– Užkirsti kelia sukčiavimui pasitelkus laisva informacijos srautą: „prevencija geriau negu priemonės sukčiavimui pažaboti“;

– Sukurti nuolatinį dialogą tarp OLAF išorinės komunikacijos tarnybos ir analogiškų tarnybų, veikiančių nacionalinėse tyrimo tarnybose;

– Informuoti Europos Sąjungos piliečius apie tai, kokia veikla valstybėse narėse užsiima OLAF ir jos partneriai tiek individualiai, tiek kartu, ssiekdami užtikrinti jų finansinius interesus;

– Teikti informaciją visuomenei (ypač žiniasklaidoje) apie kovą su sukčiavimu ir Europos Sąjungos finansinių interesų pažeidinėjimu.

Kad visuomenė ir žiniasklaida suvoktų, kaip svarbu yra apginti Bendrijos finansinius interesus valstybėse kandidatėse, yra būtina įtikinti mokesčių mokėtojus, jog jjų pinigai yra naudojami pačiu veiksmingiausiu būdu. Reikia paaiškinti kaip ir kodėl bet kokios rūšies sukčiavimas, susijęs su Bendrijos finansiniais interesais, pradedant mokesčių peradresavimu ir europinio biudžeto sudarymo tvarka iki piktnaudžiavimo Bendrijos finansine parama, yra susijęs su realiais ir dideliais nuostoliais, kurie tiesiogiai paliečia kiekvieną mokesčių mokėtoją Europoje. OAFCN nariai vykdo bendras žiniasklaidos akcijas, iliustruojančias valstybių narių nacionalinių tyrimo tarnybų bendradarbiavimą su OLAF. Jų tikslas – pademonstruoti sėkmingą valdymo institucijų bendradarbiavimą operatyvinės veiklos rėmuose.3.2. OLAF ir žiniasklaida

Nors ryšiai su žiniasklaida tėra tik vienas kovos su sukčiavimu komunikacijos ir informavimo strategijos aspektas, jis vis dėlto yra lemiamas veiksnys bet kurios rūšies komunikacijoje. Jei OLAF negalėtų bendrauti su žiniasklaida apie dalykus, susijusius su jos veiklos nepriklausomumu, be Komisijos įsikišimo, tai OLAF nepriklausomumas vvykdant tiriamąją veiklą ir jos raison d‘être, būtų gerokai sukompromituotas. Tarnybos ryšiai su visuomene yra palaikomi profesionaliai ir centralizuotai, kad būtų išvengta nesusipratimų, kurie galėtų kilti interpretuojant iš skirtingų asmenų gautą informaciją. Veiklos taisyklės ir pareigos pateikiamos OLAF darbo tvarkos taisyklėse, kuriose nurodyta, kaip informacija perduodama OLAF viduje ir kaip vėliau ji pateikiama žiniasklaidos atstovams.

Dėl savo operatyvinės veiklos nepriklausomumo OLAF yra vienintelė tarnyba Europos Komisijoje turinti spaudos atstovą, kuris yra nepriklausomas nuo Spaudos ir komunikacijos generalinio direktorato. Tarnybos ryšiai ssu žiniasklaida yra tvarkomi centralizuotu būdu taip, kad:

– žiniasklaidai būtų teikiama vienintelė kiekvienos medžiagos versija tokiu formatu, kuris būtų nuolat prieinamas, nes tai padeda išvengti nesusipratimų, kurie gali kilti, kai informaciją teikia keletas žmonių;

– tyrėjai ir kitas personalas būtų apsaugoti nuo tiesioginio ryšio su žiniasklaida, nes tai susiję su slaptu jų darbo pobūdžiu;

– būtų užtikrinta, kad, nurodant, kas yra atsakingas už tyrimą, būtų minima tarnyba, bet ne atskiri tyrėjai. tuo siekiama apginti kiekvieno tarnautojo asmenį ir išvengti asmeniškumų;

– kaip įmanoma griežčiau būtų kontroliuojama tyrimo paslapčių ir asmens teisių pažeidimo rizika.

Tarnyba yra patvirtinusi labai griežta elgesio kodeksą. Paprastai apie vykstančius tyrimus informacijos teikiama labai mažai arba iš viso neteikiama. Tai daroma atsižvelgiant į apribojimus, įtvirtintus Bendrijos ar nacionaliniuose įstatymuose, ir siekiant apsaugoti tyrimo rezultatus bei pagrindines su tyrimu susijusių asmenų teises.

Tarnyba laikosi labai atsargaus požiūrio į santykius su žiniasklaida ir paprastai pasako labai nedaug arba išvis nieko nesako apie tebevykstančius tyrimus. Taip ji elgiasi norėdama būti atvira, tačiau neperžengti nacionalinėje ir Bendrijos teisėse nustatytų apribojimų saugoti vykdomo tyrimo konfidencialumą ir gerbti pagrindines įtariamojo teises. Sprendimą dėl operatyvinės informacijos paviešinimo priima Generalinis direktorius, pasitaręs su OLAF. Žinoma, bendraujant su žiniasklaida beveik neįmanoma išvengti tokios situacijos, kai žurnalistai nori gauti kaip įmanoma daugiau informacijos aapie konkrečią bylą, tačiau tarnyba turi gerbti pagrindines teises, laikytis teisės normų ir sąžiningai atlikti tyrimą.IŠVADOS

Siekdama sustiprinti kovą su sukčiavimo prevencija, korupcija ir kita neteisėta veikla, Europos institucijos įsteigė Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ir nustatė šios tarnybos atliekamų tyrimų nepriklausomumą, t.y. tarnybai buvo suteiktas specialus nepriklausomas statusas.

Nors ir turėdama individualų nepriklausomumą, OLAF taip pat yra dalis Europos Komisijos. Todėl OLAF veikla apima ir bet kokius veiksmus, skirtus apsaugoti Bendrijos interesams. Kaip komisijos padalinys, OLAF prisideda ir prie prevencijos ir kovos su sukčiavimu metodų planavimo ir kūrimo.

Ši tarnyba savo misiją vykdo per vidaus ir išorės tyrimus, organizuoja glaudų ir nuolatinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių kompetetingų valdžios institucijų siekdama koordinuoti jų veiklą. OLAF teikia valstybėms narėms paramą ir techninių žinių, skirtų jų vykdomai kovai su sukčiavimu, ir imasi reikiamų iniciatyvų stiprinti atitinkamus teisės aktus.

OLAF veikla yra paremta sąžiningumo, bešališkumo ir profesionalumo principais, pagarba asmenų teisėms ir laisvėms, įstatymų reikalavimų laikymusi.

OLAF tyrimo funkcijas atlieka jos generalinis direktorius. Siekdamas užtikrinti OLAF nepriklausomybę atliekant tyrimo funkciją, įstatymų leidėjas įpareigojo Tarnybos generalinį direktorių nesiekti ir nepriimti jokių nurodymų iš jokios vyriausybės ar kitos institucijos (įskaitant pačią Komisiją).

OLAF, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, deda visas pastangas kovoje su nusikaltėliais iir sukčiais, kurie organizuoja savo nusikalstamą veiką tarptautiniu lygiu (lietuviai ypač dažni šios srities ,,specialistai). Sukčiavimai ir kiti pažeidimai aptinkami tik glaudžiai bendradarbiaujant.

Didelį vaidmenį vaidina ir komunikacijos bei informavimo politika, kuri apipinta daugeliu taisyklių. ,,Skaidrumas, tarnavimas piliečiams ir prevencija“ yra svarbiausi žodžiai OLAF informavimo ir komunikacijos politikoje, jais vadovaujamasi griežtai laikantis įstatymų. Visa tai reikalauja ne tik idėjų, bet profesionalumo, moralės normų laikymosi, žmoniškųjų bei finansinių išteklių, politinės Europos Parlamento ir Europos Komisijos paramos.

Taigi OLAF nėra nei „slaptoji tarnyba“, nei policijos pajėgos. Ji yra Europos Sąjungai Komisijos suteiktas teisinis instrumentas, skirtas vykdyti administracinį tyrimą, užtikrinti įstatymų laikymąsi ir geresnę Bendrijos interesų apsaugą nuo organizuotų nusikaltėlių ir sukčių išpuolių.

OLAF taip pat siekia, kad glaudžiai bendradarbiautų visos institucijos ir visi Europos Sąjungos pareigūnai, turintys prievolę perduoti tarnybai bet kokią informaciją dėl galimų sukčiavimo ar korupcijos atvejų arba bet kokios kitos neteisėtos veikos, apie kurią jie žino. Tarnyba taip pat prašo visus Europos Sąjungos piliečius ir bet kuriuos kitus asmenis, turinčius informacijos apie Bendrijos biudžetui kenkiančius sukčiavimo atvejus, perduoti šią informaciją OLAF. Tuo tikslu nemokama telefono linija suteikia galimybę nemokamai susisiekti su atsakingais OLAF nariais iš visų valstybių narių, jei norima perduoti Tarnybą dominančią informaciją.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Europos Bendrijų komisija. Bendrijų

finansinių interesų apsauga – kova su sukčiavimu – 2006 m. metinė ataskaita. 2007. Briuselis

2. Paulikas, V. (2004). Europos sąjungos institucijos ir valdymas. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas.

3. Transparency International Lietuvos skyrius.(2006). Kiek reikia skaidrumo leidžiant ES pinigus? Vilnius.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl institucijos, atsakingos už bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), paskyrimo“ Valstybės žinios. 2002. Nr. 53-2092.

5. Finansų tyrimo tarnybos prie LR VRM pranešimas žiniasklaidai „Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pateikė veiklos ataskaitą“ 2007-07-09 Nr. 25/04-13-3007.

6. http://ec.europa.eu/anti_fraud/freephone/index_lt.html

7. http://ec.europa.eu/dgs/olaf/mission/mission/index_lt.html

8. http://europa.eu/pol/fraud/print_overview_lt.htm

9. www. ttransparency.lt/new/images/olaf%20rysiu%20su%20visuomene%20veikla.pdf