valstyb?s ?mon?s tarnybos veikla
Untitled
TURINYS
ĮVADAS
Šiuolaikiniame greitai bisikeičiančiame pasaulyje sunku būtų įsivaizduoti, jei nebūtų viešųjų paslaugų. Jei viskas taptų privatu, tuomet griūtų visa viešojo administravimo sistema. Tačiau taip nebus, nes tai praktiškai neįmanoma. Valstybinė viešojo administravimo sistema daug prisideda prie gyvenimoi gerinimo, todėl labai svarbu žinoti, kaip veikia ši sistema. Savo darbe aptarsiu valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos teisinius pagrindus, veiklos administravimą ir paslaugų (administracinių ir viešųjų) teikimo problemų aprašymą bei analizę.
Darbo tikslas – išnagrinėti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą.
Darbo uždaviniai – 1. nustatyti, kkokiais teisiniais dokumentais vadovaujasi tarnyba;
2. ištirti, kokia yra tarnybos struktūra;
3. išanalizuoti darbuotojų funkcijas;
4. nustatyti, kokių problemų turi valdyba ir problemas išanalizuoti.
Darbo metodai – 1. antrinių šaltinių analizė;
2. įstatymų analizė;
3. dokumentų tyrimas.
1. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS PASLAUGŲ TEIKIMO TEISINIAI PAGRINDAI
Viešųjų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja tokie pagrindiniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešojo administravimo, Vietos savivaldos, Viešųjų pirkimų, Koncesijų, Savivaldybių turto privatizavimo ir kt. įstatymai. Specializuoti teisės aktai reglamentuojaatskiras viešąsias paslaugas, pvz.: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo, ssocialinių paslaugų, švietimo bei kt. įstatymai. Paslaugų grupės, kurios priskiriamos prie viešųjų yra privalomojo švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros ir kt.
Konkrečiai ši tarnyba vykdydama savo veiklą vadovaujasi šiais teisiniais dokumentais:
|
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas: Įstatymo paskirtis- šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Lietuvos respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas: Įstatymo paskirtis – šis Įstatymas nustato priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų funkcijas, gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei pareigas priešgaisrinės saugos srityje. Pagrindinės sąvokos, kurios yra būtinos dirbant šioje tarnyboje yra: 1. Atitikties įvertinimas – veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, ar gaminami produktai ir teikiamos paslaugos atitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. 2. Gaisras – nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai. 3. Gaisravietė – vieta, kurioje kyla gaisras, ir teritorijos, patenkančios į gaisro veiksnių zoną. Gaisravietės ribas nustato gaisro gesinimo vadovas. 4. Gaisro atžvilgiu pavojingas objektas – objektas, kuriame nuolat arba laikinai gaminamos, perdirbamos, laikomos, perkraunamos, naudojamos, sandėliuojamos arba neutralizuojamos pavojingos medžiagos, jų atliekos ar komponentai, taip pat objektas, kuriame vienu metu būna daug žmonių ir kuriame kilęs gaisras sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių, dirbančių arba esančių jame, ar aplinkinių gyvybei bei sveikatai, turtui, aplinkai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius. 5. Gaisrų gesinimas – aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama išgelbėti žmones, turtą bei užgesinti gaisrą. 6. Gaisrų prevencija – teisinių, techninių ir organizacinių priemonių, užkertančių kelią gaisrams kilti ir plisti bei mažinančių jų galimus padarinius, visuma. 7. Objektas – nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, kuriems yra nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimai. 8. Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaravimas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) nustatyta tvarka atliekamas veiksmas, kuriuo įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas pareiškia, kad objektas atitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. |
Vienas iš svarbiausių įstatymų yra Lietuvos Resspublikos valstybės tarnybos įstatymas, kuris apibrėžia, kas yra valstybės tarnyba (teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžiųasmenų atžvilgiu, visuma). Taigi, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą apriboja daug įstatymų, kurie tuo pačiu metu ir padeda vykdyti veiiklą, nes konkrečiai nurodo, kaip veikla turėtų būti vykdoma.
Pagrindinė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veikla gaisrų prevencija ir gelbėjimas. Šią veiklą galima priskirti prie viešųjų paslaugų teikimo, nes paslaugos yra visiems vienodai prieinamos. Šias paslaugas tarnyba teikia per sau pavaldžias institucijas, t.y. įvairius komitetus, kurie atsakingi už gaisrų ir gelbėjimo prevenciją, ir per gelbėjimo ir gaisrų gesinimo tarnybas, kurios yra kiekviename mieste.
2. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS (VALDYBOS) ADMINISTRAVIMO BRUOŽAI
Šalies valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (toliau – VPGT) sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo deppartamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) bei 17 jam pavaldžių įstaigų: 10 apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (tarnybos) svarbių objektų apsaugai, Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Bendrasis pagalbos centras, Ugniagesių gelbėtojų mokykla ir Gaisrinių tyrimų centras.
Visoje VPGT dirba beveik 5000 žmonių, iš jų – 3739 vidaus tarnybos pareigūnai bei 1221 valstybės tarnautojas ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Aukštąjį išsilavinimą turi daugiau kaip 18 proc., o aukštesnįjį – per 26 proc. visų pareigūnų ir darbuotojų.
Valstybinėpriešgaisrinė gelbėjimo valdyba susideda iš 4 pagrindinių asmenų, t.y. direktoriaus ir 4 jo pavaduotojų (žiūr. 1 pav.)
1 pav. Valstybinės gelbėjimo tarnybos struktūra
Direktoriaus funkcijos yra šios:
vadovauja ir atsako už tarnybai pavestų uždavinių įgyvendinimą bei funkcijų vykdymą;
užtikrina, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai;
pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą, pasirašo finansinius, informacinius siunčiamuosius dokumentus, atsakymus į paklausimus, žiniasklaidos kritines pastabas ir imasi priemonių šalinti trūkumus;
tvirtina valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus, priskiria pareigybes kategorijoms, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;
teisės aktų nustatytatvarka priima į pareigas valstybės tarnyboje ir atleidžia iš jų PGT valstybės tarnautojus, statutinius valstybės tarnautojus – eilinius ir puskarininkius, išskyrus personalo tarnybų pareigūnus. Skatina PGT valstybės tarnautojus arba skiria jiems tarnybines nuobaudas, suteikia atostogas;
planuoja tarnybos veiklą, kontroliuoja veikklos planų vykdymą;
priima sprendimus dėl tarnybos darbo rezultatų ir tarnybinės veiklos gerinimo;
atsako už padalinių bendravimą su žiniasklaida, visuomeninėmis organizacijomis, savivaldos institucijoms ir gyventojais;
rengia ataskaitas bei pasiūlymus dėl darbo gerinimo ir teikia juos VRM vadovybei;
pagal savo kompetenciją pasirašo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, priima asmenis, kontroliuoja jų pareiškimų ir skundų nagrinėjimą;
nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;
Kai direktorius negali atlikti savo pareigų (išvykęs, dėl ligos ir t.t.), jo pareigas atlieka pavaduotojai.
3. PASLAUGŲ TEIKIMO PROBLEMOS IR JŲ ANALIZĖ
Kaip jau buvo minėta anksčiau, valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atlieka ir teikia viešąsias paslaugas, kurios visiems prieinamos. Tačiau, kad būtų galima užtikrinti kokybišką šių paslaugų teikimą, reikia pakankamo finansavimo. Taigi, kyla finansavimo problemų.
Materialinės techninės bazės stiprinimas ir išlaikymas yra viena aktualiausių valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos problemų. Pastaraisiais metais panaudojant valstybės investicijųlėšas buvo rekonstruota keletas senų bei pastatytos naujos gaisrinės. Tačiau tam, kad visų gaisrinių pastatai atitiktų keliamus reikalavimus, skiriamų lėšų neužtenka, nes pirmiausia rekonstruojamos avarinės būklės gaisrinės. Dar daugelyje priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų dėl patalpų stygiaus nėra sukurtos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos darbuotojams, dalį rezervinės specialiosios technikos tenka laikyti lauke.
Lėšų tarnybos bazei gerinti mažinimas nesudaro sąlygų laiku atnaujinti esamų pastatų bei sudaryti darbuotojams normalių darbo sąlygų, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos žmonių sauggos darbe įstatymu.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas savo pastangomis iš jam skiriamų asignavimų priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose stengiasi įdiegti informacines technologijas, tobulindamas jam skirtų funkcijų vykdymą. Šiuo metu funkcionuojavalstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos elektroninio pašto tarnybinė stotis, sukurta gaisrų ir gelbėjimo darbų registracijos ir apskaitos, technikos ir įrangos, cheminių medžiagų ir pavojingų objektų duomenų bazės. Tačiau dėl nepakankamo finansavimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra nepajėgus aprūpinti visų jam pavaldžių įstaigų reikiamu kompiuterinės technikos skaičiumi bei įvykdyti Vyriausybės nutarimų ir vidaus reikalų ministro įsakymų, susijusių su informacinės visuomenės plėtra bei informacinių technologijų integracija.
Informacinių technologijų įdiegimas užtikrintų departamento valdymo funkcijų vykdymą, gaisrų ir gelbėjimo darbų registrą, sudarytų sąlygas operatyviai valdyti pajėgas bei naudotis valstybės tarnautojų ir kitų organizacijų sukurtais registrais bei įvairiomis duomenų bazėmis, leistų vykdyti operatyvų pasikeitimą informacija tarp priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, VRM padalinių ir kitų valstybinių institucijų ar organizacijų, taip pat galima būtų automatizuoti mokymo procesą, finansinės ir ūkinės veiklos planavimą.
Pastaruosius kelerius metus vykdoma radijo ryšio modernizavimo programa jau davė rezultatų: ugniagesiai gelbėtojai dirba su patikimomis ryšio priemonėmis, ryšys yra palaikomas per didelį atstumą, radijo ryšio stotys atitinka Lietuvoje galiojančius standartus. Didesnė radijo ryšio stočių dalis pakeista naujomis, atitinkančiomis Lietuvoje galiojančius standartus.
Kai bus pasiektas pakankamas finansavimo lyg
is, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba galės maksimaliai išnaudoti savo galimybes ir taip teikti kokybiškas viešąsiaspaslaugas.
Kita problema yra teisinės spragos sistemoje. Viena pagrindinių problemų gaisrų prevencijos srityje yra gyvenamasis sektorius ir atviros teritorijos. Statistika rodo, kad čia kiekvienais metais užregistruojama net iki 60 proc. visų šalyje kylančių gaisrų, kuriuos daugiausia sukelia patys gyventojai, nesilaikydami elementariausių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Pagal šiuo metu galiojančių valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus gyvenamasis sektorius profilaktiškai tikrinamas statybų ir statinių priėmimo naudoti mmetu, o eksploatuojami pastatai – tik įrengiant juose kitos paskirties patalpas arba gavus skundą (pareiškimą) apie priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus. Be to, VPP pareigūnų galimybės tikrinti gyvenamąjį sektorių yra ribotos, nes į piliečių gyvenamąsias patalpaspareigūnai gali įeiti ir tikrinti jų priešgaisrinę būklę piliečiams sutikus, o be piliečių sutikimo – tik teismo sprendimu arba kitais įstatymų numatytais atvejais. Vadinasi, kol nebus pakeistas įstatymas, saugos specialistai negalės užtikrinti, jog visi pastatai būtų pastatyti pagal priešgaisrinius reikalavimus. Viešosios paslaugos bus teikiamos kokybiškai tik ttuomet, kai nebebus problemų kontroliuoti ir užtikrinti gyventojų saugumą.
IŠVADOS
Darbo veiklą Valstybinėje priešgaisrinio gelbėjimo tarnyboje apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas.
Valstybinė priešgaisrinio gelbėjimo tarnyba teikia viešąsias paslaugas, susijusias su gyventojų gelbėjimu ir gaisrų prevencija.
Tarnybos valdyboje dirba 4 pagrindiniai asmenys: direktorius ir 3 jo ppavaduotojai atsakingi už atskiras sritis.
Direktorius atsakingas už visos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą ir kokybišką paslaugų teikimą.
Dėl nepakankamo finansavimo tarnyba negali įsigyti reikiamų priemonių gelbėjimo darbams atlikti.
Įstatymas trukdo specialistams įvertinti gyventojų būsto atitikimą gaisro prevencijai, o tai trukdo gelbėjimo tarnybai užtikrinti maksimalų saugumą.
LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos sritys, 2010, [interaktyvus], [žiūrėta 2012 m. baladžio 25 d.], nuoroda į šaltinį:
< http://www.vpgt.lt/index.php?214688596 >
V. PILIPAVIČIUS, 2010, Viešojo administravimo pagrindai, Kaunas: ASU.
LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999, Nr. VIII-1234
Tarnybos struktūra, 2008, [interaktyvus], [žiūrėta 2012 m. baladžio 27 d.], nuoroda į šaltinį:
<http://vilnius21.lt/valstybinepresgaisriegelbeji-i754.htm>
S., KRUPAVIČIUS, 2011, Priešgaisrinė sauga, [interaktyvus],[žiūrėta žiūrėta 2012 m. balandžio 20 d.], nuoroda į šaltinį:
< http://www.otdeta.lt/?file=files/ 9/sem0129.html&course_file=sem01291_1.html>
Pilipavičius, 2010
LR Viešojo., 1999
Priešgaisrinės, 2010
Tarnybos., 2008
Tarnybos., 2008
Krupavičius, 2011
Krupavičius, 2011
