Braškių auginimas
Įžanga
Įsigilinant į rinkos ekonomika Lietuvoje,neišvengiamai intensyvės žemės ūkio gamyba,gilės specializacija.Patyrimas rodo,kad specializuoti ūkiai racionaliau ūkininkauja,žymiai lengviau perima intensyvias kultūrinių augalų auginimo technologijas.Tai ypač aktualu šiuolaikiniame žemės ūkyje,kur didžioji dalis ūkių smulkūs,kaime yra daug laisvos darbo jėgos,kurią galima panaudoti diegiant imlias darbo jėgai,tačiau nereikalaujančias didžiulių investicijų,žemės ūkio technologijas.Viena tokių yra braškių auginimas,kur palyginus nedideles sąnaudas galima paversti pakankamai brangiu produktu-uogomis.
Pagal derliaus gausumą,greitą derėjimą ir pelningumą braškės yra viena vertingiausių uoginių kultūrų. Tuo metu,kai Lietuvoje yra tik importuojami citrusiniai bei bbananiniai vaisiai,prasideda braškių derėjimas.Be to,braškių derėjimą galima paankstinti auginant jas žieminiuose bei pavasariniuose šiltnamiuose,bei po polietileno ar agroplėvelėmis.Perdirbtos bei šaldytos braškių uogos gali būti valgomos ištisus metus ..
Braškė yra pranašesnė už kitas sodo kultūras-greičiau pradeda derėti. Tai ypač naudinga tiems ūkininkams,kurie jų auginimą derina su kitomis sodo kultūromis.Iš naujai įvesto sodo ar uogyno,pajamų galima tikėtis tik po kelerių metų,o braškės derės jau kitą pavasarį.
Braškių uogų paklausa nuolat didėja visame pasaulyje,todėl jų auginama ir priskinama vis daugiau.Dėl daugelio auginimo ttechnologijų pranašumų ir maistinės vertės,daugelyje šalių braškės pirmauja tarp uoginių augalų.Lietuva turi palankias galimybes (dėl augančios paklausos rinkoje ir palyginant žemos gamybos savikainos)eksportuoti braškių produkciją į Skandinavijos šalis bei Latvija ir Estiją.
Braškių auginimą galima derinti su įvairiomis kultūromis pagal ūūkio specializacija. Tačiau būtina žinoti,kad jų auginimas nevienodai gerai suderinamas su visomis žemės ūkio sferomis ir ne visada gaunamas teigiamas efektas.Dėl gamybos sezoniškumo braškininkystė gali būti derinama su kaimo turizmo paslaugų verslu. Tam tikruose regionuose, kur yra paklausa, galima užsiimti amatais, kita netradicine kaimo veikla, miško darbais.
Braškininkystė – yra labai imli, rankų darbui, žemės ūkio šaka. Ypač vykdant braškynų sodinimą, braškyno paruošimą žiemai, augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų,nuimant derlių,prižiūrint augalus jų derėjimo metu ir nuėmus der1ių. Tai sezoniniai darbai. Tokiems darbams reikia nemažai
samdomos sezoninės darbo jėgos.Daugiausiai jos reikia nu imant braškių derlių.
Verslo oroiektas:0,5 ha braškyno įveisimas ūkyje, vėliau pereinant prie specializuoto ūkio.Dukat ir Kama veislės braškių auginimas netoli miesto rinkų,produkcija realizuojant turguje,bei sudarius auginimo-supirkimo sutartis su ddidmeniniais pirkėjais.
Dukat. Vidutinio ankstyvumo braškių veislė su¬kurta 1985 m Sodininkystės ir gėlininkystės institute Skiernievicuose (Lenkija). Autorius E.Zurawicz.
Kereliai aukšti, tankūs, gausiai lapuoti. Lapai tamsiai žali, matiniai. Žiedynai žemiau lapų arba lapų lygyje. Žiedai vidutinio dydžio, dvilyčiai. Žydėti pradeda vidutiniškai anksti.
Veislės ‘Dukat’ uogos pradeda nokti birželio II-III dekadą (vid ut. 06.18), 5 dienomis anksčiau, negu standartinės veislės ‘Senga Sengana’. Uogos labai stam¬bios (vidutinė pirmo skynimo uogų masė 17 g, veislės ‘Senga Sengana’ -13,4 g), apvalios arba širdiškos, transportabilios, odelė ttamsiai raudona, blizganti, minkš¬tirIlas tamsiai raudonas, tvirtos konsistencijos, saldžiarūgščio, gero skonio, sil¬pno aromato. Šios veislės uogos desertinio tipo, tinka ir perdirbti bei šaldyti.
‘Dukat’ veislė labai derlinga. Derliumi žymiai lenkia ‘Senga Sengana’ veislę• Pakankamai atspari kekeriniam puviniui, vidutiniškai atspari lapų ligoms, atspa¬ri pašaknio ligoms. Žiemą ištverminga
Kama. Ankstyva braškių veislė (‘Senga Sengana’ x ‘Cavalier’) sukurta
Lenkijoje 1986 m. Sodininkystės ir gėlininkystės institute. Autorius E.Niezbora• la.
Kereliai vidutinio dydžio, tankūs, gausiai lapuoti. Lapai tamsiai žali, primena veislės ‘Senga Sengana’ lapus, tik labiau matiniai. Žiedynai lapų lygyje. Žiedai vidutinio dydžio, dvilyčiai. Žydėti pradeda anksti.
Uogos pradeda nokti anksti, birželio I-II dekadą (vidut. 06.16), 7 dienomis anksčiau, negu standartinės veislės ‘Senga Sengana’. Pradžioje jos stambios (vi• dutinė pirmo skynimo uogų masė 13,4 g, veislės ‘Senga Sengana’ taip pat 13,4g), vėliau vidutinio dydžio, nupjauto kūgio arba apvalios formos su kakleliu, trans• portabilios, odelė tamsiai raudona, minkštimas tamsiai raudonas, tvirtos konsis• tencijos, sultingas, labai gero skonio, aromatingas. Šios veislės uogos desertinio tipo, tinka ir perdirbti bei šaldyti (lenkų duomenimis). Pagal derlingumą – tolygi ‘Senga Sengana’ veislei.
Vidutiniškai atspari kekeriniam puviniui, jautri lapų ir pašaknio ligoms. Žie• mą ištverminga.
Verslo projekto įžanga
Mano tikslas-gauti pajamų auginant ūkyje ankstyva ir vėlyvą,desertines braškių veisles.Planuoju auginti 2aria ir Holiday veislių bbraškes 0,5 ha plote, vėliau šį plotą plėsti iki 2ha(kasmet braškyno plotą praplečiant 0,5ha).Tokio ploto braškyno įveisimui,priežiūrai ir eksploatacijai butų samdomi keli darbininkai sezoniniam darbui,o darbas kuris nereikalauja didelės darbo jėgos būtų atliktas šeimos narių.Samdomus darbininkus žadu samdyti iš darbo biržos.Uogų realizacija būtu vykdoma turguje ir pasirašius auginimo-supirkimo sutartis.
Braškių auginimui man reikalingos pradinės investicij os techninėms priemonėms įsigyti: nešiojamam chemikalų purkštuvui su
pilna komplektacija ir motoblokui tarpueilių purenimui(tam gali būt naudojamas turimas T-25).Viskam įsigyti reikalingos pradinės investicijos.Planuoju imti 10000 litų paskolą su 12% metinėmis palūkanomis,kurią žadu grąžinti trečiais metais, viską iš karto.
Braškėms auginti reikia pakankamai derlingų,humasingų,geros struktūros dirvų.Kaip tik tokios yra Alytaus rajone.
Braškynąžadu įveisti prie Peršėkės upės,turimoj žemėj.
Rinkos analizė
Realizavimo kanalai ir kainos.Paskutiniais metais pastebimi palankūs pokyčiai braškininkystės vystymuisi Lietuvoje.Vis daugiau gyventojų miestuose atsisako auginti vaisius ir uogas(tame tarpe ir braškes) sodybiniuose sklypuose,taigi uogų paklausa ir realizavimo rinka Lietuvoje plečiasi.Didesniuose miestuose paklausios desertinių ankstyvųjų braškių veislių uogos.Man yra puiki proga braškes realizuoti į Alytaus turgų,miestas nemažas, tad ir pirkėjų būtų.
Realizuojant produkciją turguje už 1kg. Uogų galima gauti vidutiniškai apie 4 lt. Realizuojant per didmeninius supirkėjus,vidutiniškai apie 3.5 lt. Kada braškynas išsiplės iki 2ha ploto dauguma braškių realizuosiu per didmeninius supirkėjus ir tik nedidelę dalį išgabensiu įį turgų.Realizuojant per didmeninius supirkėjys sumažėja išlaidų,kadangi supirkėjai aprūpina dėžutėmis ir uogas pasiima patys.
Konkurencija
Pastaraisiais metais didėjanti braškių pasiūla,didina
konkurenciją.Didžiausias mano konkurentas bus Luksnėnų žemės ūkio bendrovės verslinis braškynas. Tačiau didelės konkurencinės kovos nesitikiu,nes jie savo produkciją realizuoja per didmeninius supirkėjus.
Praplėtus ūkį iki specializuoto,didžiausi konkurentai taps Lenkijos braškių augintojai,nes Lenkijoje auginami labai dideli kiekiai braškių produkcijos.Tačiau reikia pastebėti,kad jų produkcijos savikaina yra šiiek tik aukštesnė negu Lietuvoje.Intensyvindama augimo technologijas ir kooperuodamasi su kitais Lietuvos braškių augintojais,tikiuosi užauginti didesnį ir geresnės kokybės derlių,o tai mums visiems,atvertų galimybes sudaryti ilgalaikius kontraktus su uogų supirkėjais Europos šalyse.Lietuva
galėtų sėkmingai konkuruoti su Lenkija,Skandinavijos šalių rinkoje.Naujų gamybos,šaldymo,fasavimo technologijų diegimas leistų ne tik išlaikyti konkurentabilią produkcijos savikainą,bet ir leistų užimti daugiau vietos ES šalių braškių rinkoje.
Marketingo strategija
Produkto realizavimo būdai ir tam reikalingos priemonės pasirenkamos priklausomai nuo to,kokios braškių veislės auginamos ir kur numatoma uogas realizuoti.
Mano verslo plano atveju,kada aš pasirenku auginti
ankstyvą,desertinę 2aria braškių veislę,kurių uogos sunoksta birželio vidurį,realizuojant jas turguje galima gauti geresnę kainą negu už vėlesnius uogų derlius.
Lietuvos klimato sąlygomis,prisilaikant visų agrotechninių
reikalavimų,jauname braškyne galima nuskinti vidutiniškai 11 t/ha, vėlesniais metais derlius padidėja iki 15t/ha.
Braškių derliaus nuėmimui ir realizavimui turguje būtina įsigyti plastikinių dėžučių
skynimui ir transportavimui..Prekiaujant turguje,braškės suberiamos į kartonines ar plastikines dėžutes. Tai suteikia prekei higienišką išvaizdą ir geriau įsimenamas ūkininko prekinis ženklas.
Braškių uogos,prekinį pavidalą įgauna skynimo metu.Ar uogos prisirpusios,galima nustatyti pagal jų spalvą,kuri b8na šviesiau ar tamsiau raudona. Uogas reikia rinkti kas antra ar trečia diena.Jeigu renkamos rečiau,daug uogų persirpsta,praranda prekinį pavidalą,sumažėja derlingumas ir braškės daugiau serga pilkuoju puviniu.Jeigu uogos vežamos kur nors toliau jas reikia skinti ne visai prisirpusias-dar rausvas. Greitai jos nusispalvina vienodai raudonai.Nepatariama uogų skinti lietingu oru, bbei iš ryto,nenudžiūvus rasai,nes tada jos greičiau genda. Karštu oru surinktas uogas reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir lietaus,reikia laikyti vėsioje patalpoje,kitaip jos praranda aromatą,blogai perneša transportavimą ir greičiau genda.Nustatyta,kad 0-4C temperatūroje uogas galima išlaikyti iki 5-8 parų,029C temperatūroje,jos išsilaiko tik vieną parą.
Jeigu numatyta uogas vežti į turgų,geriau jas rinkti I mažesnius indus, ir jeigu galima tuoj pat rūšiuoti-geresnes uogas dėti I prekybai skirtą tarą.Kuo mažiau uogos beriamos,tuo geriau. Vis populiaresni tampa 0,5 kg. Talpos storo popieriaus arba pplstmasiniai indeliai su skylutėmis apačioje.Taip įpakuotos uogos turi didesnę paklausą. Skinant indeliai
padedami ant padėklo su rankenėle,o pririnkus sudedami į dėžę.Perdirbimui skirtas uogas galima skinti į didesnius indus.
Jautrumo/Rinkos analizė
Braškių derlių daugiausia nulemia biologinės veislės
savybės,sodinamosios medžiagos kokybė,dirvožemis,augimo vieta,tinkama aagrotechnika,oro sąlygos.Kadangi sodinsiu braškių veisles,kurios yra atsparios pavasarinėms šalnoms,pilkajam puviniui,pirmais metais sodinukus pirksiu Luksnėnų ŽUB veisliniame braškyne,o dėėl augimo agrotechnikos konsultuosiuosi su specialistais,tad nesėkmių nesitikiu
Dirvos paruošimas(kovo-balandžio mėnuo)
Kultivavimas(iš rudens laukas nupurkštas
Raundapu 360g/l.Norma 31/ha,kaina 50/1t.,ir 138
aparatas
Sėjamas rapsas žaliajai trąšai 110
Dirvos arimas birželio mėnesį 60
Dirvos kultivavimas 40
Trešimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11- 216
18.Norma 300kg/ha, 1,5lt/kg
Viso išlaidų dirvos paruošimui 50
Sodinimas(liepos mėnesį) 50
Daržo išmatavimas,eilių markiravimas
Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50
Daigų poreikis lr 6000 –
kaina( sodinant 0, 9xO,25m.atstumais ).40tūkst.dai
gų į ha,0,31t. Už daigą
Sodinimas. Vienas žmogus gali pasodinti 40
apie2000 daigų per vieną darbo dieną.Sodins du
samdomi darbininkai bei keturi šeimos nariai.
Viso išlaidų sodinimui 6140
Priežiūra(1iepos-rugpjūčio mėnuo 76
Purškimas herbicidais nuo vienaskilčių
piktžolių.Herbicidas Betanalas
progresas, 1,5l.ha, 1001t./l.
Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76
sodinimo.400kg./ha.,381t./kg.
Pakartotinis tręšimas praėjus dviem 76
savaitėm,augimo skatinimui toks pat kiekis.
Purškimas Euparenu 50% š.m.,veiklioji 130
medžiaga Dichlofuanidas 500g/kg nuo
ligų.2kg./ha,1301t/kg.
Tarpueilių purenimas 50
Išlaidos O,5ha braškyno įveisimo,priežiūros ir eksplotacijos darbams,1t
Dirvos paruošimas(kovo-balandžio mėnuo) Kultivavimas(iš rudens laukas nupurkštas Raundapu 360g/l.Norma 31/ha,kaina 50/1t.,ir 138 aparatas
Sėjamas rapsas žaliajai trąšai 110
Dirvos arimas birželio mėnesį 60
Dirvos kultivavimas 40
Trešimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11- 216 18.Norma 300kg/ha, 1,5lt/kg <
Viso išlaidų dirvos paruošimui 50
Sodinimas(liepos mėnesį) 50
Daržo išmatavimas,eilių markiravimas
Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50
Daigų poreikis ir 6000 –
kaina( sodinant 0, 9xO,25m.atstumais ).40tūkst.daigų į ha,0,31t. Už daigą Sodinimas. Vienas žmogus gali pasodinti 40 apie2000 daigų per vieną darbo dieną.Sodins du samdomi darbininkai bei keturi šeimos nariai.
Viso išlaidų sodinimui 6140
Priežiūra(1iepos-rugpjūčio mėnuo 76
Purškimas herbicidais nuo vienaskilčių
piktžolių.Herbicidas Betanalas
progresas, 1,5l.ha, 1001t./l. Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76 sodinimo.400kg./ha.,381t./kg.
Pakartotinis tręšimas praėjus dviem 76
savaitėm,augimo skatinimui toks pat kiekis.
Purškimas Euparenu 50% š.m.,veiklioji 130
medžiaga Dichlofuanidas 500g/kg nuo
ligų.2kg./ha,1301t/kg.
Tarpueilių purenimas 50
Viso išlaidų priežiūrai 408
Viso pirmų metų 0,5ha. Braškyno Įveisimo lr 1424
priežiūros išlaidų
Visos bendros išlaidos 8546
Antrais metais sodinimo braškyno 0,5ha išlaido
įveisimo,sodinimo bei priežiūros darbai s
Dirvos paruošimas(kovo-balandžio mėnuo)
Kultivavimas(iš rudens laukas nupurkštas 158
Raundapu 360g/1.Norma31/ha,kaina 251t.,ir
aparatas)
Sėjamas rapsas žaliajai trąšai 110
Dirvos arimas birželio mėnesį 60
Dirvos kultivavimas 40
Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11-
18.Norma300 kg.ha,1,51t.kg. 226
Viso išlaidų dirvos paruošimui 574
Sodinimas (liepos mėnesį) 50
Daržo išmatavimas,eilių markiravimas
Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50
Sodinimas. Vienas žmogus gali pasodinti apie
2000 daigų per vieną darbo dieną.Sodins du 40
samdomi darbininkai bei keturi šeimos nariai.
Viso išlaidų sodinimui 6140
Priežiūra(liepos-rugpjūčio mėnuo)
Purškimas herbicidais nuo vienaskilčių 76
piktžolių.Herbicidas Betenalas
progresas, 1 ,5I/ha, 100lt./1.
Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76
pasodinimo.400kg./ha.,38It./ 1 00kg.
Pakartotinis Tręšimas praėjus dviem 76
savaitėm,augimo skatinimui toks pat kiekis.
Purškimas Europenu 50% š.m., veiklioji 130
medžiaga Dichlofounidas 500glkg nuo
ligų.2kg./ha, 130 lt./kg.
Tarpueilių purenimas 50
Viso išlaidų priežiūrai 208
Viso pirmų metų O,5ha. Braškyno įveisimo ir 1424
priežiūros išlaidu
Nenumatytos išlaidos 20% VISŲ ĮveIsImo lr 1424
priežiūros išlaidų
Visos bendros išlaidos 8546
Nenumatytos išlaidos 20% 1038,0
6
Bendos išlaidos 6228,3
6
Trečiais metais sodinimo braškyno (O,25ha.) Išlaid
įveisimo,sodinimo bei priežiūros darbai os
Dirvos paruošimas(kovo-balandžio mėnuo) 60
Dirvos arimas
Lauko purškimas herbicidu Raundapu nuo
daugiamečių piktžolių,prieš sodinant 37,51
braškes.Norma-31/ha,kaina 25lt./l
Kultivavimas( atliekamas praėjus dviem 40
savaitėm po lauko purškimo).
Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11- 125
18.Norma 300kg./ha,I,51t./kg
Viso išlaidų dirvos paruošimui 362,5
Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50
Sodinimas. Vienas žmogus gali pasodinti apie
2000 daigų per vieną darbo dieną.Sodins du 40
samdomi darbininkai bei keturi šeimos nariai.
Viso išlaidu sodinimui 90
Priežiūra(gegužės-liepos mėnuo)
Purškimas herbicidais nuo vienaskilčių 75
piktžolių.Herbicidas Betenalas
ro resas, 1,51./ha, 100lt./l
Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76
pasodinimo.400k ./ha.,38lt./l00k
Pakartotinis tręšimas praėjus dviem 76
savaitėm,augimo skatinimui toks pat kiekis.
Purškimas Europenu,nuo 3325
Ii ų.5k ./ha,130lt./k .
Pakartotinis purškimas Europenu birželio 325 antroje pusėje. Ta pati norma.
TarpueiIių purenimas (keturi kartai per 200 sezon~ . ei ra būtina
Viso išlaidų priežiūrai 1077
Viso pirmų metų 0,5 ha. Braškyno 1529,5 •veisimo ir priežiūros trečia iš metais. Pirmais,antrais metais sodinto braškyno priežiūros darbai
Priežiūra (kovo-balandžio mėnesį) 300
Tręšimas mineralinėmis trąšomis N-P-K 12¬11-18200k ./ha.,1,5lt./k
Tarpueilių urenimas 200 Purškimas herbicidu Goltiksas.l,5kg./ha., 177 1 18lt./k
Priežiūra gegužės mėnesį 300
Mulčiuojame smulkintais šiaudais
3t./ha., 100lt./ha
Purškiame Europenu nuo ligų 5kg./ha., 650 130lt./1.Kai“ di a ie 10% žiedų.
Purškiame Nutrifolu 2k ./ha.,7lt./kg 14 Po penkių dienų purškiame Deciu 16 400g./ha.,40lt./1.
Po septynių dienų sumaišytai purškiame 664
Europenu lr Nutrifolu,tokiomis pat
normomis.
Viso išlaidų priežiūrai 2321
Pirmais,antrais,trečiais metais sodinto
braškyno priežiūros darbai
Priežiūra(kovo-balandžio mėnuo) 500
Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11-18 200k ./ha.,1,51t./k
Tarpueilių purenimas 300
Purškimas herbicidu Goltiksas 1,5k ./ha.,118It/k 265,5
Priežiūra gegužės mėnesį 250
Mulčiuo• ame smulkintais šiaudais 3t./ha., 1 OOlt./ha Purškiame Europenu nuo ligų 5kg./ha.,130lt.l1.Kai 975 “ di a ie 10% žiedlĮ
Purškiame Nutrifolu 2k ./ha.71t./k 21 Po penkių dienų urškiame Deciu 400k a 40lt./l 24 Po septynių dienų sumaišytai purškiamc Europenu 996 ir Nutrifolu tokimis at nonnomis
Viso išlaidų priežiūrai 3481,5
Pirmais,antrais,trečiais metais sodintų braškių derliaus nuėmimas birželio pabaiga liepos pradžia
Derlius pirmais,antrais metais yra 14t./ha.,trečiais metais-12t/ha.Braškių uogos skinamos du kartus 7095 per savaitę.0,75ha nuskinti reikia aštuoniolikos žmonių.Iš viso skinama aštuonis kartus.Per vieną skynimą nuskinama maždaug 1063kg uogų.Už skynimą mokama 0,5 lt/kg. Skina penkiolika samdomų darbininkų,bei keturi šeimos nariai.
Priemonės derliui nuimti
Kiekvienam žmogui reikia po dvi dėžutes uogų 76,8 skynimui 12vnt .. Kaina 3.2lt./vnt
Viso išlaidų derliaus nuėmimui 7171,8
Priežiūra po derliaus nuėmimo
Purškiame Europenu nuo Ii Ų 5k ./ha.,130lt./k .. 975 Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11-18 250 200k ./ha., 1 ,51t./k
Tarpueilių purenimas(mulčio šiaudai sumaišomi su 300 žemėmis du kartai
Purškimas herbicidu Goltiksas 1 ,51./ha., 1181t./k . 265,5
Viso išlaidų priežiūrai 0 derliaus nuėmimo 1990,5
Viso išlaidų pirmais,antrais metais sodintų braškių 6322
priežiūrai bei derliaus nuėmimui
Viso ketvirtais metais išlaidų 1473,3
Nenumatytos išlaidos 20% 2834,7
Bendros išlaidos 17007,9
Penktais metais sodinamo Išlaidos
braškyno(0,5ha ),įveisimo,sodinimo,bei priežiūros darbai
Dirvos paruošimas(kovo-balandžio mėnuo) 60
Dirvos arimas
Lauko purškimas HerbicidL Raundapu nuo 37,5
daugiamečių ppiktžolių,prieš sodinant braškes.Norma 31/ha,25lt.ll
Kultivavimas( atliekamas praėjus dviem savaitėm po 40 lauko urškimo
Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11- 125 18.Norma 300k ./ha., 1 ,51t./k
Viso išlaid dirvos aruošimui 362,5
Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50
Sodinimas. Vienas žmogus gali pasodinti aapie 2000 daigų per vieną darbo dieną.Sodins keturi šeimos 40 nariai,bei du samdomi darbininkai
Viso išlaidų sodinimui 90
Pirmais,antrais metais sodintų braškių derliaus nuėmimas birželio pabaiga ir liepos pradžia
Derlius pirmais metais sodintų braškių yra
12t./ha.Antrais metais sodintų 4131
10t./ha.Braškių uogos skinamos du kartus per savaitę,0.5 ha nuskinti reikia dvylikos žmonių.Iš viso skinama aštuonis kartus.Per vieną kartą nuskinama maždaug 688kg. uogų,už skynimą mokama 0,5It./kg.Skina devyni samdomi žmonės ir keturi šeimos nariai.
Priemonės derliui nuimti 42
Kiekvienam žmogui reikia po dvi dėžutes uogų skynimui(13vnt.).Kaina 3,2lt./vnt.
Viso išlaidų derliaus nuėmimui 4173
Priežiūra po derliaus nuėmimo 650
Purškiame Europenu nuo ligų
5kg./ha.,130lt./kg.
Tręšimas mineralinėmis trąšomis N-P-K 12- 300 11-18 200kg./ha., 1 ,51t./kg.
Tarpueilių purenias (mulčio šiaudai 200 sumaišomi su žemėmis du kartai)
Purškimas herbicidu Goltiksas 177
1 ,51./ha., 1181t./kg.
Viso išlaidų priežiūrai po derliaus 1327 nuėmimo
Viso išlaidų pirmais, antrais metais 7855,06 sodintų braškių priežiūrai bei derliaus nuėmimui
Viso trečių metų išlaidų 9385,3
Nenumatytos išlaidos20% 1877,06
Bendros išlaidos 11262,36
Ketvirtais metais sodinamo braškyno Išlaidos (0,5ha.) įveisimo,sodinimo bei priežiūros
darbai
Dirvos paruošimas (kovo-balandžio mėnuo)
Dirvos arimas 60
Lauko purškimas herbicidu Raundapu nuo
daugiamečių piktžolių,prieš sodinant 37,5
braškes.N normaa- 311./ha,kaina25lt.ll.
Kultivavimas( atliekamas praėjus dviem 40
savaitėm; 0 lauko urškimo.
Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK.Norma 125 300k aa,I,5lt./k
Viso išlaidų dirvos parnuošimni 362,5
Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50
Sodinimas Vienas žmogus gali pasodinti apie 2000daigų per vieną darbo dieną.Sodins keturi 40 šeimos nariai,bei du samdomi darbininkai
Viso išlaidų sodinimuii 90
Priežiūra (gegužės liepos mėnuo)
Purškimas herbicidais nuo vienaskilčių 76
piktžolių.Herbicidas Betanalas, 1 ,51/ha, 1 001t.ll
Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76 sodinimo 400k ./ha.,38lt.ll00k
Pakartotinis tręšimas praėjus dviem 76
savaitėm,augimo skatinimui toks at kiekis
Purškimas Europenu, nuo Ii Ų 5k ./ha,1301t./k 325 Pakartotinis purškimas Europenu birželio antroje 325
usė’ e. Tapati normaa
Tarpueilių purenimas(keturi kartai per sezoną,jei 200 ra būtina
Viso išlaidų priežiūrai 1077
Viso pirmų metų 0,5ha braškyno įveisimo ir 1529,5 priežiūros išlaidų ketvirtais metais
Priežiūra (gegužės -liepos mėnuo)
Purškimas herbicidais nuo vienskilčių 75
piktžolių.Herbicidas Betenalas progresas, 1 ,51./ha
1001t./l
Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76 sodinimo.400k ./ha.,38lt./l00k
Pakartotinis tręšimas praėjus dviem savaitėm,augimo 76 skatinimui toks pat kiekis
Purškimas Euro enu,nuo li Ų 5k a,1301t/k 325 Pakartotinis tręšimas Europenu birželio anyroJe 325
usė•e.Ta ati norma
Tarpueilių purenimas(keturi kartai per sezoną,jei tai 200 ra būtina .
Viso išlaidų priežiūrai 1077
Viso pirmų metų 0,5ha braškyno įveisimo ir 1529,5
priežiūros išlaidų ketvirtais metais Pirmais,antrais,trečiais,ketvirtais metais sodinto 600 braškyno priežiūros darbai
Priežiūra(kovo-balandžio mėnesD
Tręšimas mineralinėmis trąšomis NNPK 12-11 18 200k ./ha., 1 ,5lt./k
Tarpueilių urenimas 400
Purškimas herbicidu Goltiksas 1,5k ./ha.,118lt./k 354
Priežiūra gegužės mėnesį
Mulčiuojame smulkintais šiaudais 3t./ha.,1 001t./ha 600
Purškiame Europenu nuo ligų 5kg./ha.,1301t./l.Kai 1308 “ di a ie 10%
Purškiame Nutrifolu 2k ./ha., 7lt./k 28
Po penkių dienų urškiame Deciu 400 ./ha.,401t./l 36
Po septynių dienų purškiame Europenu lr 1328 Nutrifolu,tokiomis pat normomis
Viso išlaidų priežiūrai 2323
Pirmais,antrais,trečiais metais sodintų 9618
braškių derliaus nuėmimas birželio pabaiga,liepos pradžia
Derlius antrais ir trečiais metais sodintų braškių yra 14t/ha,pirmais ir ketvirtais metais 12t/ha.išviso skinama aštuonis kartus.Per vieną skynimą nuskinama maždaug 1375kg. Uogų.Už skynimą mokama 0,5lt./kg.Skina dvidešimt vienas samdomas darbininkas ir keturi šeimos nariaI
Priemonės derliui nuimti 76,8
Kiekvienam žmogui reikia po dvi dėžutes uogų skynimui 12vnt. )kaina 3 ,2 It/vnt.
Viso išlaidų derliaus nuėmimui 9694,8
Priežiūra po derliaus nuėmimo 1300
Purškiame europenu nuo Ii Ų 5k ./ha.,130lt./k Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11-18 600 200k ./ha., 1 ,51tIk
Tarpueilių purenimas(muIčio šiaudai su 400
žemėmis du kartai)
Purškimas herbicidu Goltiksas 354
1 ,51./ha., 118lt./k
Viso išlaidų priežiūrai 0 derliaus nuėmimo 2654
Viso išlaidų pirmais,antrais trečia is metais 16994,8
sodintų braškių priežiūrai bei derliaus nuėmimui
Pirmais metais sodintų braškių a arimas 60
Viso penktų metų išlaidų 18584,3
Nenumatytos išlaidos 220% 3716,9
Bendros išlaidos 22301,16
c-> •. — — – ..•. — ..• —
Pirmi derėjimo Antri derėjimo Treti derėjimo Ketvirti
metai metai metai derėjimo metai
14000 16000 16000 14000
Pagal verslo projektą visus darbus atliks mano šeimos nariai, bei bus samdomi darbininkai kelioms dienoms daigų pasodinimui bei derliaus nuėmimui.Taip pat kiekvienais metais, vienam mėnesiui samdysiu pardavėją prekiauti turguje,kuriai mokėsiu minimumą-430.
Prie nenumatytų išlaidų priskiriamos galimos išlaidos papildomiems darbams, tokiems kaip papildomi braškyno purškimai nuo ligų ir kenkėjų,tarpueilių purenimai ar kiti darbai,išlaidos susijusios su nepalankiomis oro sąlygomis,dirvos struktūra,papildomo darbo užmokesčiu.
Duomenys pelno(nuostolio) ataskaitai sudaryti
U og1Į derlius t./ha 21entelė
Taigi,iš šios lentelės duomenų padarome išvadą,kad pirmais ir penktais metais O,5ha sodinti daigai užaugina maždaug 5000kg,o antrų,trečių ir ketvirtų metų daigai 0,5ha užaugina 6000kg braškių.Iš to galime suskaičiuoti kiekvienų metų derlių,turint omeny,jog plotas kiekvienais metais plečiamas 0,5ha.
31entelė
Veislė Pirmi Antri Treti Ketvirti Penkti
metai metai metai metai metai
dukat – 2500 5000 8000 15000
kama – 3500 7000 11000 11000
Iš viso – 6000 12000 19000 26000
Pagamintos produkcijos realizavimo vietos
4lentelė
Metai Pirmi metai Antri metai Treti metai Ketvirti metai
Pirkėjai Kiekis Kaina Pąjamos Kiekis Kaina Pajamos Kiekis Kaina Pąjamos Kiekis Kaina Pajamos
Vietiniai
2000 4 8000 2000 4 8000 2000 4 8000 2000 4 8000
Gyventojai
Turgaus 1200 3,8 4560 1500 3,8 5700 2000 3,8 7600 2000 3,8 7600
Pirkėjai
Didmeniniai 2800 3,5 9800 8500 3,5 29570 22000 3,5 52500 22000 3,5 61000
supirkėjai
Iš viso 6000 12560 12000 43450 26000 68100 2600 77000
Tiesioginės sąnaudos 51entelė
Tiesioginės Pirmi Antri Treti Ketvirti Penkti
sąnaudos metai metai metai metai metai
metai
Dirvos 362,5 362,5 362,5 362,5 362,5
paruošimas
Sodinimas 6140 90 90 90 90 <
Priežiūra 1077 1077 1077 1077 1077
pirmų metų
daigų
Priežiūra – 1824 3648 5772 7300
antrų metų
daigų
Skynimas – 1836,8 4208 7171,8 9647,4
Realizavimo – 48 96 144 144
išlaidos
0,5ha pirmų – – – – 60
metų daigų
naikinimas
Į tiesiogines sąnaudas įtraukiama realizavimo sąnaudos,kada uogos bus gabenamos į turgų.Vešiu nuosavu mikroautobusiuku,kuris sudegina121/100km.duju.Man iki Alytaus turgaus yra 20kilometru,tad nuvežti uogas iki turgaus, viena diena man kainuos 6litus.
Pirmais prekiavimo metais turguje,vieno skynimo braškes parduosiu per vieną dieną,antrais per ddvi,trečiais,ketvirtais per tris. Autobusiuko amortizacija įtraukta į nenumatytas išlaidas,todėl,kad kiekvienais metais juo naudojuosi skirtingą dienų skaičių.
Pelno(nuostolio )ataskaita
7 lentelė
~-
Rodikliai Pirmi Antri Treti Ketvirti Penkti
metai metai metai metai metai metai
Pradinis 12000 721 13322,4 22976,4 68782,6
likutis
Pardavimų – 12560 43450 68100 77000
pajamos
Tiesioginės 6760 5338,2 9680,98 14616,82 18967,82
sąnaudos
Veiklos 3700 600 600 600 600
sąnaudos
Paskolos
Gražinimas su 6% metinėm palūkanom – 600 3000 3000 4000
Grynasis – 12601,86 9657,02 45803,18 58952,18
pelnas
Likutis 720,5 13322,36 228979,38 68782,56 127734,74
metų
pabaigoj
,
Derančio braškyno ekonominiai ir finansiniai rodikliai
81entelė
Rodikliai Pirmi Antri Treti Ketvirti Penkti
metai metai metai metai metai metai
Išlaidos 11279,5 5338,2 2600,9 5216,8 19567,8
Derlingum – 6100 12000 19000 26000
as
Savikaina – 3,44 3,41 0,89 0,89
Pajamos 12000 18540 36258 61020 78520
Pelnas – 1340 9748 45890 58940
Skaičiuojant braškių savikainą ir išlaidas įtraukiama pirmų ir antrų metų braškyno įveisimo bei priežiūros sąnaudos,todėl palyginus pelno (nuostolio) ataskaitą su ekonominiais rodikliais,nesutampa antrų metų grynasis pelnas.Kadangi ppelno (nuostolio) ataskaitoje,antrais metais grynąjį pelną apskaičiuoju:Pirmų ir antrų metų tiesiogines bei veiklos sąnaudas padalinu iš derlaus,gaunu savikainą,ir tada savikainą padauginu iš antrų metų derliaus ir iš antrų metų pardavimo pajamų atimu sumą,kurią gavau padauginus savikainą iš derlingumo.
Toki duomenys būtų gaunami,jeigu viskas vyktų pagal planą,tačiau kiekvienais metais uogų derlius gali padidėti arba sumažėti apie 1000kg. Iš 0,5 ha.tuo atveju krenta ir kaina,arba derlius gali mažėti,bet tada kyla kaina. Tačiau aš nesitikiu bankroto,todėl,kad yra gan didelis nenumatytų išlaidų procentas.
. PPriešsėlių parinkimas ir dirvos paruošimas braškių auginimui .
Braškės sodinamos po:
Trumpesnės ar ilgesnės vegetacijos pašarinių ar sideralinių augalų ( jei sodinama vasaros pabaigoje- rudenį- tik po trumpos vegetacijos augalų)
Braškės nerekomenduojamos sodinti po:
Gėlių ( lelijų, vilkdalgių, narcizų, raktažolių) ar daržovių (pupelių, agurkų, pomidorų, bulvių), tabako, aviečių-platinančių žemuoginius ir stiebinius nematodus, verticiliozės ir fitoftorozės sukėlėjus.
Gėlių, daržovių ir runkelių- kurių pasėliuose labai plinta ir barsto sėklas piktžolės.
Vėlyvųjų kopūstų, tabako, kukurūzų, kardelių- po jų lieka stambių augalinių liekanų. Javų, kurie nestelbia piktžolių ir nualina dirvą.
Daugiamečių žolių- po kurių lieka daugiamečių piktžolių.
Senų pievų ir ganyklų, nes prisiveisia daug grambuolių bei sprakšhĮ lervų, kurios nugraužia braškių šaknis.
Sėjomainoje braškes galima kaitalioti su kryžmažiedžių, skėtinių, ir balandinių šeimų daržovėmis: ridikėliais, salotomis, burokėliais, morkomis, kopūstais.
Po priešsėlio turi likti apie 1-1,5 mėnesio dirvai paruošti. Tik ypatingais atvej ais laikomas intensyviai dirbamas juodasis pūdymas piktžolėms išnaikinti.
Dirva, skirta braškėms sodinti, gerai išlyginama, patręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, 0 sudygusios piktžolės nupurškiamos herbicidais. Ypač svarbu išnaikinti daugiametes (varpučius, usnis, pienes ir kt.)Dirvos, kuriose gausu usnių ir pienių, suariamos 2-3 kartus giliau, 0 varputėtos- sekliau
Braškėms skirtas plotas paprastai tręšiamas organinėmis trąšomis ¬perpuvusiu mėšlu, durpėmis ir mėšlo kompostu. Tręšiant dirvą, su šviežiu mėšlu į dirvą ppakliūva daug piktžolių sėklų. Kad iki braškių sodinimo piktžolės sudygtų ir būtų galima jas sunaikinti, kad mėšlas geriau mineralizuotųsi, braškyno plotą geriau tręšti prieš metus (rudenį arba bent pavasari).
Gerai įtręštos žemės galima visai netręšti. Į vidutiniškai patręštą dirvą įterpiama 40 t/ha, 0 į netręšta – 60 t/ha mėšlo ..
Minerąlinių trąšų normos priklauso ir nuo to, ar laukas tręšiamas mėšlu (12 lentelė). Netręštose mėšludirvose ypač vertingos kompleksinės mineralinės •trąšos, aprūpinančios augalus būtinais makro ir mikroelementais. Pagrindiniam braškių tręšimui tinka kompleksinės trąšos,
kuriose visai nėra arba yra nedaug azoto, 0 kalio daugiau negu tostoro. Kiekvienas augintojas, atsižvelgdamas į dirvos chemines analizes, kompleksinėmis ir vienanarėmis trąšomis gali tiksliai subalansuoti dirvos tręšimą.
Svarbu ir daigo skersmuo. Kuo storesnis daigas, tuo jis daugiau’ sukaupęs maisto medžiagų. Įvairių veislių braškių daigai yra nevienodo storio, bet turėtų būti ne plonesni kaip 5-7 mm, 0 geriausia- apie 1 ° mm skersmens. Šiltnamiuose ir vėlyvam rudens derliui lauke sodinami stambūs, 10-15 mm skersmens (A grupės), 16-22 mm skersmens (N grupės) ir specialiai išauginti labai stori šakati daigai.
Daigai kasami ir sodinami drėgnu, lietingu oru. Sausą, vėjuotą ir ypač saulėtą dieną būtina juos sudrėkinti ir saugoti nuo saulės spindulių. Kitaip jaunos daigų šaknelės greitai sudžiūsta, daigai sunkiau prigyja aarba visai sunyksta.
Svarbu, kad iki pasodinimo iškastų daigų šaknys būtų drėgnos. Prieš sodinant apvytę daigai pusdieniui pamerkiami į vandenį kad atsigautų. Šaknis patartina pamirkyti karvių mėšlo ir molio tyrėje, 0 esant sausrai, nupjauti dalį arba net ir visus lapus.
prieš daigų sodinimą arba tuojau pasodinus. Kad neišgaruotų drėgmė, 0 daigai geriau prigytų, palaisčius patartina pamulčiuoti durpėmis
Braškių daigai sodinami truputį giliau negu augo daigyne, tačiau tokiu gyliu, kad susigulėjusioje dirvoje jų šaknys neliktų virš žemės. Daigai nesodinami ir per giliai (4 pav.). Mechanizuotai sodintų daigų po laistymo ar smarkaus lietaus kartais žemėmis užpilami viršūniniai pumpurai (šerdelės), tuomet daigai skursta arba visai žūva; Jeigu taip atsitinka, šerdeles būtina tuojau pat atkasti.
Geriausiai braškes sodinti vėsesniu, lietingu oru, 0 jei diena karšta ir saulėta – vakare, visus didesnius lapus nukarpyti. Vagutės palaistomos
Piktžolių naikinimas~ ir dirvos priežiūra
Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą.
Purenant tarpueilius, suardoma dirvos pluta, susidariusi po lietaus arba laistymo, sunaikinamas dygstančios piktžolės. Tarpueiliai purenami traktoriniais „KRN-4,2″ ar kitų markių kultivatoriais su plokščiapjūviais noragėliais. Jais jaunuose braškynuose braškių ūsai nubraukiami prie eilučių. ir susidaro reikiamo pločio braškių juosta. Nereikalingi ūsai paprastai nutraukomi. Pavasarį ir vasarą dirva purenama 5-8 cm gyliu, kad
nesusižeistų šaknys, 0 tuojau po derliaus nuėmimo ir rudenį, prieš baigiantis vegetacijai – 9-12 cm gyliu. Mažesniuose plotuose tarpueiliams purenti galima pritaikyti arklinius bei rankinius ar motorinius purentuvus bei frezas.
Derančiame braškyne anksti pavasarį prieš purenant tarpueilius, su tinklinėmis arba zigzaginėmis akėčiomis nugrėbiami seni apšalę. bei ligoti lapai, išraunąmi sutankėję ir menkai įsišakniję daigai Vėliau tarpueiliai purenami ir piktžolės ravimos prieš braškių žydėjimą ir tuojau nuskynus
, .
uogas ..•
Braškių augimo trukme’
Paprastai braškės auginamos trejus metus, iš jų ddvejus metus dera.
Tik labai gražius, sveikus ir nepiktžolėtus braškynus galima laikyti ketverius metus. Norint kasmet turėti pastovų uogų derlių, kiekvienais metais dalį braškyno reikia sunaikinti, 0 dalį ploto užsodinti naujomis braškėmis.
kyne- piktžolė
Didesniuose braškynuose braškės paprastai sodinamos eilėmis, nes taip patogu jas ne tik su technika pasodinti, bet ir mechanizuotai prižiūrėti. Daigai sodinami 0,8xO,2-0,4 m atstumais, „SKN-6A“ arba kitų markių sOdinamosiomis, traukiamomis „MTZ“ ar kitų markių traktoriais
s naikinamos herbicidais
Norint tiksliau nustatyti trąšų poreikį atliekamos dirvos ir braškių llapų cheminės analizės ir įsitikinama, kaip atrodo augalai. Dažnai dirvoje būna pakankamai maisto medžiagų, 0 lapų analizės rodo, kad jų trūksta. Tai dažniausiai atsitinka šarminėse dirvose, nes vieni cheminiai elementai neleidžia pasisavinti kitų, arba kai užsitęsia sausros, 0 braškynas nelaistomas, ppašalusios ar išmirkusios braškių šaknys.
Kai trūksta azoto, augalai prastai auga ir dera, lapai būna šviesūs,
net gelsvi. Seni lapai parausvėja, vėliau nudžiūsta. Jeigu tai išryškėja uogų augimo ir derėjimo metu, po derliaus nuėmimo, būtina gausiau patręšti
azoto trąšomis.
Kai trūksta fosforo, jauni lapai būna rudi ir maži, seni su tamsiomis
žydrai kreminėmis dėmėmis. Tai ypač išryškėja šaltu oru, kai trūksta vandens arba šarminė dirva. Braškės blogai mezga ir dera.
Kai trūksta kalio, senų lapų kraštai būna raudonai rudi. Parudavę lapų
kraštai net apdžiūsta.
Kai trūksta magnio, lapai būna raudonai rudi, atsiranda pailgų dėmių
tarp lapo gyslų. Dažnai jos apima visą lapą.
Kai trūksta kalcio (rūgščiose dirvose), džiūsta lapų viršūnės, jauni ir
seni lapai atrodo kaip apdeginti, susiraukšlėję, deformuoti, uogos mmažesnės.
Boro trūkumo simptomai panašūs į kalcio trūkumą. Kai trūksta boro,
auga dideli, geltoni lapai.
Šarminėse dirvose braškėms dažnai trūksta geležies, jų lapai pageista
ar pasidaro salotiniai tik gyslos lieka žalios.
Braškių skynimo laikas tęsiasi dvi- keturias savaites, nelygu veislė ir meteorologinės sąlygos. Vieno hektaro braškynui nuskinti, kai derlius 8¬10 t/ha. vidutiniškai tris savaites kasdien reikia po penkiolika skynėjų. Vienas skynėjas per 8 val. priskina apie 40 kg uogų. Linkusios pūti arba mažiau transportabilios uogos (Venta) skinamos dažniau – kas dvi ddienos, 0 mažiau pūvančios ir transportabilesnės – rečiau, kas trys – keturios dienos.
Geriausia uogas skinti anksti ryte, kol oras vėsesnis. Tuomet uogos būna šaltos ir sultingos,0 nuskintos karštą dieną greitai praranda aromatą, greičiau genda transportuojamos.
Ekstra klasės uogų minimalus skersmuo – 25 mm, pirmos ir antros klasių – 22 mm. Žemuogėms minimalus skersmuo nenustatomas.
Uogų laikymas
Nuskintos uogos saugomos nuo tiesioginės saulės ir lietaus, laikomos vėsioje patalpoje. Nustatyta, kad 0-4 aC temperatūroje uogas galima išlaikyti iki 5-8 parų, 029 aC temperatūroje – tik vieną parą. Didesniuose braškynuose specialias šaldymo kameras patartina įrengti lauke, kad nuskintos uogos būtų kuo greičiau atvėsinamos iki 0-4°C.
