Bulvių valgiai

ĮŽANGA

Lietuvoje bulvės laikomos antrąja duona, nes mūsų kasdieninis meniu retai be jų apsieina. Centrinėje ir Rytų Europoje bulvės yra vienas svarbiausių maisto produktų. Geri kulinarai gali paruošti bulves keliais šimtais būdų. Bulvių patiekalai yra ir kavinių bei restoranų valgiaraščiuose, todėl tikslinga bulvių patiekalais plačiau pasidomėti.

Į Europą bulvės buvo atvežtos iš Amerikos. Bulvių kulinarinio meistriškumo pradininkas yra prancūzas Parmantje (1737-1813), kuris 1785 m. šv. Liudviko dieną atvyko į Versalio rūmus su puokšte bulvių žiedų ir kraitele bulvių. Karalius Liudvikas XVI vieną bbulvės žiedą įsisegė sau į atlapą, kitu žiedu papuošė karalienės šukuoseną ir įsakė nuo tos dienos karališkoje virtuvėje ruošti bulvių patiekalus. Nuo to laiko prancūzai stengiasi pranokti vienas kitą, kurdami naujus bulvių valgių receptus. Tarptautiniuose valgiaraščiuose dauguma bulvių patiekalų rašomi prancūziškai.

Lietuvoje nuo seno verdamos skanios bulvių sriubos, kepami tarkuotų bulvių blynai, kugelis, vėdarai, o svečiai vaišinami cepelinais. Tai daugiausia paprasti, pigūs, nereikalaujantys nei daug darbo, nei papildomų brangių produktų valgiai.

Kitose šalyse, pvz. Prancūzijoje, Anglijoje, JAV, Kanadoje, bulvės nėra svarbiausia daržovė, oo tik viena iš jų. Todėl dauguma pasaulinės virtuvės receptų būna brangesni ir reikalauja iš šeimininkių daugiau laiko, užtat patiekalai kur kas įdomesni, gražesnės išvaizdos.

BULVIŲ MAISTINĖS SAVYBĖS

Bulvės – skanus, pigus, vertingas maisto produktas. Jose yra daug krakmolo, daugiau negu kviečiuose, rrugiuose, ryžiuose ar grikiuose. Krakmolas ir cukrus sudaro apie 15-20 procentų bulvių masės, todėl bulvės suteikia sotumo jausmą, jas gerai įsisavina organizmas. Bulvės yra beveik du kartus koloringesnės už morkas, tris kartus – už kopūstus, keturis karus – už pomidorus. Bet jose tris kartus mažiau kolorijų negu kvietinėje duonoje, penkis karus – negu cukruje, dešimt kartų – negu lašiniuose.

Kai kas bijo valgyti bulvių, kad nepastorėtų. Baimintis nevertėtų, nes viena didelė bulvė suteikia tiek pat kalorijų, kiek ir nedidelis obuolys, apelsinas arba pusė greipfruto. O juk nuo šių vaisių papilnėti niekas nebijo.

Bulvės žmogaus mityboje svarbios ir kaip vitamino C šaltinis.Rudenį ką tik nukastų bulvių 100 g yra apie 20-25 mg vitamino C, po 6 mėnesių lieka 15 mg, o vėlyvą pavasarį llieka apie 10 mg vitamino C, t.y. ne mažiau kaip geruose obuoliuose.

Bulvėse yra ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų A, B. kalio, kalcio druskų, 300-400 g bulvių patenkina apie ¼ žmogaus paros geležies poreikio, o 200 g yra visos paros askorbinės rūgšties norma.

Baltymų bulvėse palyginti nedaug – apie 2 proc., bet 1 kg bulvių jų yra tiek kiek 100 g neriebaus sūrio, 90 g neriebios mėsos, 250 g duonos, 1,5 kg kopūstų, 12 kiaušinių.

Dėl šių vvertingų maistinių savybių bulvėse yra nepakeičiamas produktas mūsų virtuvėje, taip pat tinka dieniniam maistui. Daugiau turėtų valgyti žmonės sergantys širdies ir kraujagyslių, skrandžio ir žarnyno ligomis, kurių sutrikusi medžiagų apykaita. Pusė stiklinės bulvių sulčių, išgertų pusvalandį prieš pietus, pagerina virškinimą, normalizuoja žarnyno veiklą.

MIŠRAINĖS IR UŽKANDŽIAI

Mišrainėms tinka nelabai krakmolingos bulvės. Jas reikia virti neskustas ir lupti atvėsusias.

Bulvės bus skanesnės, išvirtos nedideliame vandens kiekyje, įdėjus šaukštą margarino. Kad bulvės nesukristų, virti reikia ant silpnos ugnies, įlašinus kelis lašus acto ir pridėjus daugiau druskos. Išvirusias perlieti šaltu vandeniu, kad būtų lengviau lupti.

Bulvių mišrainės gali būti ruošiamos su mėsa, žuvimi, rūkytais gaminiais, daržovėmis, grybais. Mišraines tinka puošti dešros, kumpio, agurko, pomidoro, virto kiaušinio griežinėliais. Salotų galima pridėti į išskobtus saldžiuosius pipirus, pomidorus, agurkus arba patiekti ant salotų lapų.

Majonezą, įvairius padažus ant mišrainių užpilti ne anksčiau kaip 30 minučių prieš patiekiant į stalą.

Bulviu ir agurkų salotos

600g bulvių

400g agurkų

1 obuolys

1 svogūnas

2 šaukštai citrinos sulčių

5 šaukštai grietinės

laiškinių česnakų

druskos

Bulvės su lupenomis išverdamos. Agurkai ir bulvės susmulkinami. Obuolio odelė nulupama, išimami sėklalizdžiai ir susmulkinami. Svogūnas nulupamas ir susmulkinamas. Supilamos citrinos sultis ir viskas gerai išmaišoma. Poto sudedama grietinė ir vėl išmaišoma. Patiekiant apibarstoma smulkintais laiškiniais česnakais.

Bulvių mišrainė

1,5 kg bulvių

4 rauginti agurkai (apie 150g)

250g šviežių agurkų

400g rūgščių oobuolių

150g svogūnų

Padažui:

400g majonezo

150g grietinės

2 šaukštai vyno acto

2 susmulkintos skiltelės česnako

truputi maltų kmynų

1 šaukštelis cukraus

druskos, pe

Bulves išvirti su lupenomis ir supjaustyti kubeliais. Agurkus ir obuolius aplupti ir taip pat supjaustyti kubeliais. Svogūnus supjaustyti kuo smulkiau. Ruošiant padažą visus produktus maišyti iš eilės, kol gausime vientisą masę. Užpilti padažą ant daržovių ir viską gerai išmaišyti.

§ Kiaulpienių ir bulvių salotos.

Bulves išvirti, atšaldyti, nulupti ir supjaustyti griežinėliais. Kiaulpienių lapus nuplauti, susmulkinti, truputį įpjaustyti svogūno, sudėti į salotinę, paskaninti prieskoniais ir mediniu šaukštu viską sutrinti. Galima įdėti krienų ir pomidorų padažo. Kad padažo būtų daugiau, įpilti rūgpienio arba citrinų sultimis parūgštinto vandens. Bulves ir kiaulpienes sudėti į salotinę, įberti petražolių, laiškinio česnako, pipirnės ir išmaišyti.

SRIUBOS

Bulvių sriubos – maistingos, sočios ir nebrangios. Joms virti tinka daržovių, kruopų nuoviras, mėsos sultinys, į jas galima dėti įvairių daržovių, grybų, kruopų. Kaip pagrindinis patiekalas galėtų būti valgoma tiršta, su mėsa, subproduktais ar ankštinėmis daržovėmis išvirta bulvių sriuba. Kad ji būtų sotesnė ir maistingesnė, galima įpilti pieno, grietinėlės, grietinės, įdėti gabalėlį riebios mėsos, dešros, rūkytų lašinių, sūrio, uždaryti miltais, kruopomis, kiaušinio tryniu.

Kad sriuba būtų skanesnė, į ją įdedamas lauro lapas, keli pipirų grūdeliai, petražolių, salierų, kas sriubai išvirus išgriebiama. Prieskoniai (malti pipirai, mairūnai, gelsvės, kmynai, česnakai, pomidorų padažas,tarkuotas llydytas sūris) ir druska dedami baigiant virti.

Išvirtą bulvių sriubą reikia valgyti tuoj pat, nes ją laikant suyra vitaminas C. Kad sriuba būtų biologiškai vertingesnė, prieš patiekiant į ją reikia įberti susmulkintų krapų, petražolių, svogūnų laiškų.

Kleckynė

1 kg žalių bulvių, 3-4 virtos bulvės, 1 l pieno, 1 l vandens.

Bulves nuskusti, smulkiai sutarkuoti ir išsunkti. Virtas bulves sumalti, sugrūsti ir sudėti į tarkę, įberti druskos ir gerai išminkyti. (Į tešlą galima įdėti ir aguonų.)

Į vandenį supilti pieną, užvirinti ir sudėti iš bulvių tešlos padarytus mažus, apvalius kukulius. Baigiant virti įberti druskos (pagal skonį). Kai kurios šeimininkės kukulius išverda vandenyje, jį nupila ir užpila pienu, po to atvirina.

Žemaitijoje ši sriuba itin paplitusi. Ją dažniausiai verda vakarienei.

Bulvienė su morkomis ir porais

2 porcijoms: 0,5 l liesos mėsos nuoviro, 480 g skustų bulvių, 100 g morkų, 100 g porų, 20 g augalinių riebalų, 30 g grietinės (10% riebumo) arba balto jogurto, 2 valg. Šaukštai smulkintų petražolių, didelis svogūnas, pagal skonį druskos.

Supjaustytos bulvės išverdamos dalyje nuoviro, tada sugrūdamos į tyrę. Pridedama 15 min. sūriame vandenyje pavirtas, kubeliais supjaustytas morkas bei porus. Supilamas likęs pašildytas nuoviras, įmaišoma grietinė arba jogurtas. Suberiamas kapotas svogūnas, pakeptas riebaluose iki gelsvumo. Patiekiama sriuba apibarstoma petražolėmis.

Bulvių sriuba su pievagrybiais

500 g bulvių

1 l

daržovių sultinio

250 g pievagrybių

1 svogūnas

0,5 stiklinės grietinės

2 šaukštai sviesto

1 šaukštas miltų

1 lauro lapas

2 grūdeliai kvepiančiųjų pipirų

1 šaukštas smulkintų petražolių

druskos, pipirų

Bulves nuskusti, nuplauti, supjaustyti, užpilti verdančių sultiniu, įdėti lauro lapą, kvepiančių pipirų ir virti 10 min. Pievagrybius nuplauti ir supjaustyti griežinėliais. Į karštą keptuvę įdėti sviesto ir susmulkintą svogūną,truputi pakepinti ir sudėti supjaustytus grybus, kepti 12 -15 min. Tada įdėti šaukštą miltų, išmiašyti ir dar truputi pakepinti. Paskui visą keptuvės turinį supilti į puodą kur yra bulvės ir dar virti 15 mmin. Sriubą užbalinti grietine, paskaninti druska ir pipirais.

ANTRIEJI PATIEKALAI

Antriesiems patiekalams tinka virtos, keptos, bulvės su įvairiais priedais ir padažais, įvairūs troškiniai ir apkepai, įdarytos bulvės, tradiciniai cepelinai, plokštainai ir vėdarai, tarkuotų ir virtų bulvių blynai ir kt. Bulvės troškinamos žalios arba virtos kartu su svogūnu, česnaku, įvairiais prieskoniais, sūriu, mėsa, rūkytais gaminiais.

Bulvių apkepai kepami su mėsos, daržovių, kiaušinių, sūrio įdaru, užpilami grietine, grietinėle, įvairiais padažais, puošiami džiūvėsiais, tarkuotu sūriu, pakepintais avižiniais dribsniais.

Įdarytos bulvės reikalauja daugiau darbo. Jos valgomos su daržovių ggarnyru.

Retesni bulvių valgiai – bulvių pica, sufle, kebabas, ragu, šventinis kugelis, cukinijos apkepas, su slyvomis troškintos bulvės.

Pikantiškos bulvės

0,5kg bulvių

8 šaukštai tarkuoto sūrio

1 stiklinė pieno

2 kiaušiniai

žiupsnelis muskato riešuto

druskos, pipirų

žalumynų

Išplakite kiaušinius, supilkite į juos pieną ir vėl išplakite. Tada įdėkite 5 ššaukštus tarkuoto sūrio ir muskato riešuto, pasūdykite ir papipirinkite. Nuskustas bulves supjaustyti plonais griežinėliais ir sudėti į kepimo formą ar keptuvę, prieš tai ją sutepti sviestu. Sudėtas bulves užpilti gautu skysčiu ir ant viršaus užbarstyti likusiu sūriu. Dedame į orkaite ir kepame. Prieš patiekiant papuošiame žalumynais.

Bulvių – cukinijų apkepas

600g bulvių

200g cukinijos

200g virtos dešros

200g grietinėlės

75g lydyto sūrio

druskos, pipirų, muškato riešuto

Bulves nuskusti.Nuvalyti cukinijas, supjaustyti griežinėliais. Supjaustyti ratukais dešrą, viską sudėti sluoksniais į riebalais išteptą formą. Išplakti grietinėlę. Į grietinėlę sudėti tarkuotą lydytą sūrį, druską, pipirus, muškato riešuto. Viską užpilti ant viršaus. Kepti orkaitėje 40-45 min. 200C temperatūroje.

Virtos bulvės su riešutais

100g graikinių riešutų

2 skiltelės česnako

1 šaukštas vyno acto

1 nedidelis svogūnas

1 paprika

salierų, krapų

druskos, pipirų

Virtas bulves supjaustyti kvadratėliais. Puse riešutų sutrinti su ččesnaku, salierais, druska ir pipirais. Įdėti šaukštą vyno acto (galima daugiau), sudėti smulkiai supjaustytą svogūną, išmaišyti ir užpilti ant bulvių. Sudėti likusius, truputi pasmulkintus, graikinius riešutus. Viską isšmaišome. Viršų apibarstome smulkintais krapais.

Cepelinai

12 – 15 žalių bulvių

4 – 5 virtos bulvės

druskos

Bulves nuskusti ir sutarkuoti smulkia trintuve. Bulvių tarkius išsunkti per marlę, skysčio neišpilti, bet palaukti, kol nusistovės krakmolas. Virtas bulves sutrynti įkošę. Tuomet nupilti tarkių išsunktą skystį ir krakmolą sudėti į tarkius. Bulvių košė, bulvių tarkiai, krakmolas ir truputis druskos ggerai išminkomi. Tada imamas gumuliukas tešlos, suplojamas ant delno ir ant vidurio uždėti įdaro. Tuomet suplotas skrituliukas sulenkiamas pusiau, kraštai suglaudžiami ir daromi pailgi kukuliai. Jie dedami į pasūdytą verdanti vandenį ir verdami apie 30 min.

Patiekti su spirgučių padažu arba tiesiog su grietine.

Įdarai:

Jautienos:

300g jautienos

100g varškės

mairūno, pipirų, druskos

Varškę ir jautieną sumalti per mėsmalę, įberti mairūno, pipirų, druskos ir viską gerai išmaišyti.

Kiaulienos:

300g kiaulienos

1 šaukštas grietinės

2 virtos bulvės

pipirų, druskos

Kiaulieną ir virtas bulves sumalti, įdėti grietinės, druskos, pipirų ir viską gerai išmaišyti.

Varškės:

300g varškės

1 kiaušinis

1 šaukštas minkšto sviesto

0,5 šaukštelio mėtų arba smulkinto česnako

druskos

Varškę ištrinti su sviestu, kiaušiniu ir česnaku. Pasūdyti.

Grybų:

5 džiovinti arba 500g sūdytų grybų

2 svogūnai

100 g lašinukų

2 šaukštai džiūvėsėlių

Tiek sūdyti grybai tiek džiovinti išpradžių pamirkomi apie 1 val. šaltame vandenyje ir paskui išverdami. Išvirti ir perplauti grybai sumalami mėsmale, lašinukai smulkiai supjaustomi, svogūnai supjaustomi ir pakepinami. Viską gerai išmaišyti.

Kopūstų ir grybų:

300g raugintų kopūstų

3 džiovinti grybai

2 svogūnai

4 šaukštai aliejaus

2 šaukšteliai vegetos prieskonių

1 lauro lapelis

druskos, pipirų

Grybus nuplauti ir 2 valandom užmirkyti, paskui išvirti tame pačiame vandenyje. Raugintus kopūstus susmulkinti ir sudėti į puodelį su grybais, įdėti lauro lapelį. Troškinti ant silpnos ugnies, kol suminkštės kopūstai. Susmulkintą svogūną pakepinti ir sudėti kopūstus į keptuvę(grybus išgriebti), įdėti vegetos prieskonių, pipirų, druskos. Grybus smulkiai supjaustyti ir vėl sudėti įį kopūstus. Keptuvėje troškinti, kol išgaruos visas vanduo. Įdara atvėsinti.

BULVIŲ GARNYRAI

Bulvių garnyrai pagerina pagrindinių patiekalų išvaizdą ir skonį.

Prie virtos žuvies, virtos neriebios mėsos, paukštienos ir daržovių patiekalų duodami sotūs garnyrai – keptos, troškintos bulvės. Prie riebios mėsos su padažais patiekiamos virtos ir truputėlį apkepintos bulvės.

Jie pietums valgome bulvių sriubą, tai bulvių garnyras netinka.

Į bulves, duodamas prie virtos veršienos, žuvies, smegenų patiekalų, reikia dėti daugiau prieskonių.

Virtos bulvės patraukliau atrodys apibarstytos smulkiai supjaustytomis petražolėmis, svogūnų laiškais, pakepintais svogūnais, kmynais, raudonaisiais piprais.

Prie keptos ar troškintos mėsos tinka bulvių košės.

Bulvių garnyrą geriau patiekti atskiroje lėkštelėje, kad jis nesusimaišytų su įvairiais padažais.

PADAŽAI BULVIŲ VALGIAMS

Padažai, jei jie paruošti tinkamai, žymiai pagerina ir paįvairina bulvių patiekalų skonį.

Padažai visuomet skanesni, ruošiami su daržovių nuoviru ar mėsos sultiniu.

Kad padaže neliktų miltų gumulėlių, į miltus reikia įdėti truputį druskos ir iš karto supilti visą skystį, smarkiai maišant šaukštu. Baigiant ruošti, galima įdėti mažą gabalėlį sviesto ir įlašinti kelis lašus acto.

Sausa prieskonines žoles reikia dėti pačioje pradžioje, nes tik po 15-30 min. padažas įsigers jų aromato. Tuo tarpu šviežių žalumynų ir prieskonių, tarkuotų krienų, citrinų sulčių, garstyčių virinti nepatariama, todėl juos reikia dėti į jau paruoštus padažus.

Padažą persūdžius, galima įdėti kelis gabalėlius žalios bulvės; ji druską sugers. Padaže likus miltų gumulėlių jjuos reikia perkošti.

Mirkalas didžkukuliams (tinka valgyti ir su košėmis, virtomis bulvėmis)

200-300 g lašinukų, šaukštas riebalų, 2-3 svogūnai, 200-300 g grietinės, 1 šaukštas miltų, 1 stiklinė pieno, druskos, prieskonių (pagal skonį).

Lašinukus supjaustome smulkiais kubeliais ir sudedame į keptuvę. Lašinukams pradėjus gelsti, į keptuvę sudėti smulkiai supjaustytus svogūnus ir juos pakepinti kartu su lašinukais. Po to svogūnus su spirgais supilti į molinį dubenėlį, paliekant keptuvėje dalį riebalų. Į juos sudėti miltus ir keptuvėje esantį turinį gerai išmaišyti. Kai miltai pradės gelti, į keptuvę supilti pieną, įdėti druskos, prieskonių ir susidariusią masę maišyti kol ji užvirs. Tada sudėti grietinę, dar kiek pakaitinti ir supilti į molinį dubenį, kuriame yra paspirginti lašinukai bei svogūnai. Viską dar kartą išmaišyti ir paduoti į stalą.

Mirkalas su bulvėmis

300 g rūkytų lašinukų, 2 nepilni šaukštai miltų, 0,5 l pieno, 1 svogūnas, 0,5 kg bulvių.

Lašinukus supjaustyti nedideliais kubeliais ir paspirginti. Į spirgučius sudėti smulkiai supjaustytą svogūną, įberti mitų ir maišant po truputį supilti pieną. Įberti pagal skonį druskos ir pavirinti.

Bulves nuplauti ir išvirti su lupenomis.

Padažas valgomas su karštomis bulvėmis (jos nulupamos ir gabaliukais mirkomos į mirkalą).

Šis patiekalas dažniausiai valgomas per vakarienę.

KAS ŽINOTINA RUOŠIANT PATIEKALUS IŠ BULVIŲ

Norint paruošti skanius, maistingus bulvių patiekalus ir išsaugoti kuo daugiau vitaminų, reikėtų laikytis tokių taisyklių:

– bulves

skusti nerūdijančio plieno peiliu, nuskustas dėti į stiklinį indą;

– nuskustų bulvių ilgai nemirkyti, o nuplauti po stipria vandens srove;

– supjaustytų ar sutarkuotų bulvių ilgai nelaikyti, o iškarto įdėti į indą kuriame bus verdama ar kepama;

– nesinaudoti aliuminio ar vario indais;

– geriausia bulves virti ar troškinti greitpuodyje;

– verdant paprastame puode, bulves reikia užpilti nedideliu vandens kiekiu arba plonu riebalų sluoksniu ir uždengti dangčiu;

– verdamų ar troškinamų bulvių nereikia atidengti ir maišyti, nes gavusios oro jos praranda daug vitamino C;

– nuskustas bulves dėti į verdantį vandenį ar karštus riebalus, kkad jos kuo trumpiau virtų;

– troškinant bulves svarbų vaidmenį atlieka garai – vanduo neturi apsemti produkto;

– neišpilkite vandens, kuriame virė bulvės, panaudokite jį sriuboms ar padažams, nes bulvių nuovire yra daug ištirpusių mineralinių druskų ir vitaminų

– verdant pertrintas sriubas jas reikėtų papildomai vitaminizuoti morkų, pomidorų, borukėlių sultimis;

– kuo stambiau supjaustytos bulvės, tuo mažiau vitaminų prarandama verdant;

– verdamas bulves vanduo turi apsemti nedaugiau kaip 1 cm;

– bulves reikia virti pasūdytame vandenyje, nes druska padeda išsaugoti jų maistines savybes ir pagerina skonį, salotas reikia pasūdyti iš karto;

– indas bulvių ppatiekalams gaminti neturi būti per didelis nes oro perteklius pablogina bulvių maistines savybes;

– bulvių lupenose yra daug vertingų medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų ir proteinų, todėl bulves geriausia virti su lupenomis, ypač rudenį nes tada jose išlieka 80 – 90 proc. VVitamino C;

– neskustas bulves reikia užpilti verdančiu vandeniu, greit užvirinti ir baigti virti ant silpnos ugnies;

– pavasarį bulves geriausia virti nuskustas, ypač jei jos sudygusios ar pažaliavusios. Tokių bulvių nuoviro nereikia vartoti, nes jame susikaupia nuodingų medžiagų;

– bulvių reikia virti tik tiek kiek reikia pietums ar vakarienei. Pašildytose bulvėse visiškai suyra vitaminas C, pablogėja jų skonis;

– bulvių sriubų troškinių nereikia ilgai laikyti ant karštos viryklės, o valgyti nevėliau kaip pusė – pusantros valandoms nuo jų paruošimo. Po 3 valandų bulvių valgiai praranda puse to vitaminų kiekio, kuris buvo ką tik paruoštame patiekale;

– virtos bulvės bus skanesnės, jei į puodą įmesime 2-3 česnako skilteles, lauro lapų, į marlės skiautelę suvyniotų džiovintų krapų;

– labai skanios sultinyje ar piene išvirtos bulvės.

– kad verdamos bulvės nepatamsėtų, įpilame šaukštą acto;

– bulvės geriau iškeps, jjei supjaustytas nuplausime šaltu vandeniu ir nusausinsime servetėle;

– iškeptos bulvės bus traškesnės, jei sūdysime beveik iškepusias;

– kad orkaitėje kepamos bulvės nesutrūkinėtų, jas reikia subadyti adata;

– kad bulvių košė nebūtų pilka, ją reikia skiesti karštu pienu;

– bulvių kotletai bus puresni, įdėjus į masę truputį sodos;

– bulvių vyniotinioar apkepo paviršius bus lygus ir gražus, jeigu prieš kepdamos patepsite jį kiaušiniu, apibarstysite džiūvėsiais ir apšlakstysite riebalais;

– kad blynams kepti tarkuotos bulvės nepatamsėtų, į jas įpilkite truputį karšto pieno.

Išvados

Bulvės – mūsų antroji duona. Dėl savo maistinių savybių Sveikos mitybos piramidėje bbulvės yra šalia grūdinių patiekalų ir sudaro šios piramidės pagrindą. Kadangi visuose Lietuvos regionuose yra senos bulvių auginimo tradicijos, bulviniai patiekalai tapo tradiciniu lietuvių maistu ir susiformavo bulvinių patiekalų įvairovė. Tiek šeimų, tiek kavinių ir restoranų valgiaraščiuose surasime įvairių bulvių mišrainių ir užkandžių, sriubų, antrųjų patiekalų, dalis kurių yra nepaprastai populiarūs, kaip pvz. cepelinai ar kugeliai, bulviniai garnyrai taip pat patys mėgstamiausi. Kadangi bulvėse daug krakmolo, kad nesumažėtų jų maistinė ir estetinė vertė, būtina laikytis tam tikrų ruošimo taisyklių bei naudinga paskaninti jas įvairiais priedais ir padažais. Dėl bulvių auginimo ir bulvinių patiekalų ruošimo bei vartojimo tradicijų, pigumo ir maistingumo, plačiai žinomos patiekalų įvairovės, bulvės ir toliau liks vienu iš pagrindinių maisto produktų Lietuvoje.

LITERATŪRA

1. Bulvių knyga. Vilnius. Mano namai. 1995.

2. Bulvių patiekalai // Verslo partneris. UAB „Septyni menai“. 2001, Nr.1.

3. http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/zemvalgiai.htm

4. http://www.edlonta.lt

5. http://www.kvsc.lt/04_sveikata/a_sveik_gyvens/mitybos_piramide.htm

6. Kviečiame blynų // Pagrandukas. Nemokamas žurnalo „Moteris “ priedas.1999 Nr.2. P.3-4.

7. Namų ūkio vadovėlis šeimininkėms. Knygų prekybos firma „Knyga“.1990. P.179.

8. Stankevičiūtė Ona. Virtuvė kvepia gardumynais // Brigita. 1997 m. gruodžio 20 d.

9. Uginčienė Janina. Močiutės vaišės. Vilnius. Mokslas. 1985. P.102.

10. Uginčienė Janina. Žemaičių valgiai. Vilnius. 1977.

11. Valgių gaminimas. Vilnius.1957. P. 66-135.

12. Vėdari, kugelis, cepelinai // Ūkininko patarėjas. Kaunas.1999.

13. Viskas iš bulvių. Vilnius. Arėjas.1994.