Europos sąjungos žemės ūkio politika

Turinys

1. ĮVADAS 3

2. EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA 4

2.1 BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS MECHANIZMAI 4

2.2 BENROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS REFORMOS 5

3. ES ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA IR LIETUVA 8

3.1 EKSPORTAS IR IMPORTAS 8

3.2 EKSPORTO LENGVATOS 9

3.2.1 MĖSOS PRODUKTAI 9

3.2.2 PIENO PRODUKTAI 10

3.3 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PERSPEKTYVOS 11

3.3.1 LIETUVIŠKI PIENO PRODUKTAI SKVERBIASI Į PASAULIO RINKAS 11

3.3.2 MAISTO PRODUKTŲ IR GYVULIŲ EKSPORTAS TURI PERSPEKTYVŲ 12

3.3.3 GRŪDŲ EKSPORTO KLIŪTIS – MUITAI 13

3.3.4 CUKRAUS IR KONDITERIJOS PRAMONĖ 13

3.3.5 SMULKIŲ ŪKININKŲ GALIMYBĖS 13

3.4 KAIP LIETUVA TAIKOSI PRIE ES RINKOS REGULIAVIMO PRIEMONIŲ 14

4. KAIMO PLĖTROS PLANAS: STRATEGIJA, TIKSLAI, PRIORITETINĖS

SRITYS IIR PARAMOS PRIEMONĖS 17

4.1 SAPARD PRIORITETAI 19

4.2 SAPARD PROGRAMOS PARAMOS PRIEMONĖS 23

4.3 LAUKIAMAS INVESTICIJŲ POVEIKIS 24

5. IŠVADOS 27

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS 281. ĮVADAS

Lietuvai aktyviai jungiantis prie tarptautinių ekonominių organizacijas: Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos ( prie pastarosios Lietuva jau prisijungė ), būtina, kad Lietuvos žemės ūkis atitiktų pasaulio ir dar svarbiau Europos žemės ūkio konkurencingumo lygį. Tam, kad Lietuvos žemės ūkis galėtų konkuruoti Europoje ir pasaulyje, jis turi atitikti Europos Sąjungos žemės ūkio standartu atitikti ES Benrąją žemės ūkio politiką.

Šiame darbe trumpai bus apžvelgta kas yra tta Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika ir kokie jos tikslai.

Taip pat bus aptartas dabartinis Lietuvos žemės ūkio santykis su Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politika bei Lietuvos žemės ūkio konkurencijos galimybės Bendrojoje Europos rinkoje.

Paskutiniajame skyriuje bus aprašytos priemonės Lietuvos žžemųs ūkio konkurencingumui padidinti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos lygį.2. EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA

Bendroji žemės ūkio politika – nuosekliai išplėtota perskirstomojo pobūdžio Europos Sąjungos politika, kurios svarbiausia paskirtis – ES biudžeto lėšomis remti žemės ūkio sektorių.

Europos Bendrija pradėjo kurtis 1952m. nuo bendrų anglių ir bendro plieno. Buvo spėjama, kad šalys, kurios šias kariavimui būtinas medžiagas valdo kartu, privalės gyventi taikiai. Taikos užtikrinimo tikslu susivienijusios šalys netrukus ėmė bendrai spręsti ir kitą problemą – kaip aprūpinti maisto produktais karo nuniokotos Europos gyventojus. 1957m. šešios šalys – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Vokietija ir Prancūzija – Romoje pasirašė Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutartį, kurioje pripažinta būtinybė sukurti Bendrą žemės ūkio poitiką (BŽŪP).

Pagrindiniai Romos sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai:

Diditi žemės ūkio gamybą;

Garantuoti normalų žžemdirbių pregyvenimo lygį;

Stabilizuoti rinkas;

Užtikrinti maisto ir kitų žemės ūkio produktų tiekimą;

Užtikrinti, kad maisto produktai pasiektų vartotoją jam piimtinomis kainomis.

1962m. šios šalys susitarė dėl pagrindinių BŽŪP priemonių ir principų, kurie galioja ir šiandien.

Pagrindiniai BŽŪP principai:

Bendra žemės ūkio produktų rinka;

Bendrijos preferencija ( pirmenybė ir privilegijos teikiamos Europos Bendrijos gamintojams );

Finansinis solidarumas ( BŽŪP finansuojama bendromis lėšomis per EB biudžetą).2.1 BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS MECHANIZMAI

Daugiau kaip 30 metų nesikeitė ir pagrindinis BŽŪP mechanizmas – garantuoti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas. Visas kainų palaikymo mmechanizmas remiasi tiksline kaina, t.y. teorine kaina, kuri turėtų garantuoti pakankamas ūkininko pajamas. Tikslinę kainą daugumai žemės ūkio produktų nustato Europos Komisija. Pagal ją apskaičiuojama ir intervencinė kaina, kurią už dalį perteklinės produkcijos žemdirbiams sumoka ES valstybėse narėse įsteigtos intervencinės agentūros tuo atveju, jei ES vidaus rinkoje konkretaus žemės ūkio produkto kaina nukrenta žemiau tam tikro ( nustatyto ) lygio.

Siekiant apsaugoti ES ūkininkų pagamintą produkciją nuo pigesnės trečiųjų šalių produkcijos konkurencijos, nustatytos minimalios importo į ES kainos. Jeigu į ES įvežama produkcija pigesnė nei minimali importo kaina, už ją mokamas muitas, kuris patenka į ES biudžetą. Iš to paties biudžeto mokamos eksporto subsidijos, taip sumažinant jos kainą ir padidinant konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Jeigu verslininkas X įveža į Bendriją australiškos avienos, pigesnės nei minimali avienos importo į ES kaina, jis turi sumokėti importo muitą, kuris padidina australiškos avienos kainą iki Bendrijos nustatyto dydžio. Muito mokestis patenka į ES biudžetą, grįžta į žemės ūkio politikai skirtą eilutę ir išmokamos kaip konpensacija ES ūkininkui Y, kad šiek tiek atpigintų jo brangesnę, nei pasaulinę, produkciją ir leistų jai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.2.2 BENROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS REFORMOS

Garntuotos kainos panaikino su rinkos rizika susijusius žemės ūkio svyravimus ir gamintojai ėmė vis labiau orientuotis į valstybės vykdomus viešuosius ppirkimus. Didėjo produkcijos perteklius, o kartu ir jos supirkimo ir saugojimo išlaidos. Trečiosios šalys buvo akivaizdžiai nepatenkintos dėl dirbtinai žemų ES subsidijuojamų maisto produktų kainų.

Norėdama sumažinti BŽŪP išlaidas ( 1984m. BŽŪP buvo skirta net 70 proc. ES biudžeto ), taip pat palengvinti derybas su pasaulio prekybos organizacija, Komisija ėmėsi reformos. 1984m. įvestos kvotos, kai kurios produkcijos gamintojams, siūlyta plačiau taikyti žemės pūdymavimo (ekonominio pūdymo) principą, pagal kurį žemdirbiams konpensuojama už žemės ūkio tikslams nenaudojamą žemę. Įvesta biudžeto disciplinos sąvoka: pradėta kontroliuoti žemės ūkiui skirto biudžeto didinimo tempus.

1992m. pradėta žemės ūkio įgaliotinio MacSharry vardu pavadinta reforma. Jos esmė – pereiti nuo dirbtinio žemės ūkio produktų supirkimo kainų palaikymo prie nustatyto žemdirbių pajamų lygio palaikymo tiesioginėmis išmokomis.

Tačiau MacSharry reforma nedavė lauktų rezultatų stabilizuojant žemės ūkio produktų rinkas bei mažinant ES biudžeto išlaidas žemės ūkiui. Keitėsi ir išorės sąlygos: stiprėjo pastangos toliau liberalizuoti pasaulinę prekybą, vis realesnė darėsi ES plėtimosi į Rytus perspektyva. Todėl pasitinkant naują tūkstantmetį prireikė radikalesnės BŽŪP reformos.

“Darbotvarkė 2000”

1997m. Europos Komisija paskelbė savo programą “Darbotvarkė 2000”. Joje plačiai apžvelgtos ES vystymosi tendencijos, nagrinėjamas plėtimosi į Vidurio ir Rytų Europos šalis poveikis.

Kalbant apie žemės ūkį, programoje numatyta liberalizuoti žemės ūkio gamybą; daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai, reguliuoti žemės ūkio produktų perteklių; ssudaryti galimybes mažiau išsivysčiusioms valstybėms plėtoti savo ūkius; mažinti išlaidas žemės ūkio produktams.

Nuo 2000m. laipsniškai bus mažinamos išmokos, garantuojančios aukštas žemės ūkio produktų supirkimo kainas. Taip pat bus atsisakoma griežtos rinkos apsaugos sistemos, pagrįstos muitais ir kvotomis. Nauja žemės ūkio politika daugiau dėmesio skiria žemės ūkio šakų pertvarkymui ir modernizavimui, alternatyvių darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse bei aplinkos apsaugai.

“Darbotvarkės 2000” tikslai žemės ūkio srityje:

Didinti ES žemės ūkio produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose;

Užtikrinti, kad maistas būtų kokybiškas ir visiškai saugus vartoti;

Užtikrinti pakankamą žemės ūkio darbuotojų pragyvenimo lygį, stengtis išlaikyti stabilias ūkių pajamas;

Integruoti į BŽŪP aplinkosaugos tikslus;

Padėti kurti papildomas ar alternatyvias pajamas ir įsidarbinimo galimybes kaimo vietovėse.3. ES ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA IR LIETUVA

Sėkmingai užbaigusi plėtimosi procesą ES jungs 28 šalis ir turės 540mln. gyventojų. Šioje didžiulėje vidaus rinkoe laisvai judės prekės ir paslaugos, kapitalas bei darbo jėga. Norėdami tinkamai pasinaudoti šiais privalumais, turime sustiprinti lietuviškų produktų konkurencingumą: pagerinti jų kokybę ir padidinti gamybos efektyvumą. Tam reikia modernizuoti ir pertvarkyti pirminę žemės ūkio gamybą bei perdirbimo pramonę, plėsti bei efektyvinti rinkodarą.3.1 EKSPORTAS IR IMPORTAS

Užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais yra tradiciškai svarbi Lietuvos prekybos dalis. 1999m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 14,3% bendros Lietuvos eksporto vertės, o importas

– 13%.

1 lentelė. Pagrindinės žemės ūkio ir maisto produktų rinkos. Eksportas.[ 5 ]

Eksporto krypttys 1998m. 2001m.

Į ES 25% 33,7%

Į Baltijos šalis 16% 21,6%

Į NVS 49% 23,9%

2 lentelė. Pagrindinės žemės ūkio ir maisto produktų rinkos. Importas. [ 5 ]

Importo šalys 1998m. 2001m.

Iš ES 54% 54,3%

Iš VRE 14% 20,5%

Iš Baltijos šalių 9% 12,7%

Prekybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir ES grindžiami Laisvosios prekybos sutarties nuostatomis ir pagrindiniais principais. Pagal šias nuostatas žemės ūkio ir maisto produktams yra numatytas 6 metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu abi pusės laipsniškai mažina importo muitus. Kartu didinamos lengvatinio importo kvotos. Jautriausiems produktams importo muitai iišlieka ir pereinamojo laikotarpio pabaigoje.

Žemės ūkio ir maisto produktų importas iš ES šalių didėja sparčiau nei lietuviškų prekių eksportas į Europos Sąjungą. Daugiausia eksportuojame į Latviją ir Vikietiją, o importuojame – iš Vokietijos, Olandijos ir Danijos. 2001 m. Lietuvos eksporte į ES vyravo paruošti maito produktai ( 43% ), gyvūninės kilmės produktų eksportas sudarė apie 37 proc., o augalinės kilmės – 19%. Iš ES šalių daugiausia importuota aukštesnės pridėtinės vertės produktų: aliejaus, margarino, kavos, arbatos, pieno produktų, cukraus ir šokolado kkonditerijos, gėrimų, tabako, taip pat produktų, kurių Lietuva iš viso negamina, pvz., citrusų, riešutų, prieskonių, įvairių daržovių ir kt.3.2 EKSPORTO LENGVATOS

Remiantis laisvosios prekybos sutarties nuostatomis ir pagrindiniais principais, Lietuva jau šiuo metu turi nustatytas kvotas ir muitų lengvatas eksportuojamai žemės ūūkio produkcijai, tačiau prekybos srautų statistika rodo, kad Lietuva dažnai nesugeba išnaudoti ES suteiktų lengvatinio eksporto į ES kvotų.3.2.1 MĖSOS PRODUKTAI

3 lentelė. Mėsos produktų eksportas. [ 6 ]

Produktas 2001m. 2002 m. per 10 mėn.

Jautiena 0 t 0 t

Kiauliena 0 t 0 t

Paukštiena 0 t 0 t

Mėsos subproduktai 10 t 16 t

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguiavimo gentūros duomenis į ES nebuvo eksportuota nė tonos kialienos, jautienos ar paukštienos.. Buvo eksportuota tik mėsos subproduktų ir mėsos konservų ir gaminių, tačiau pernai šių produktų į ES eksportuota nebuvo3.2.2 PIENO PRODUKTAI

4 lentelė. Pieno produktų eksportas. [ 7 ]

Produktas 2001 m. 2002 m. per 10 mėn.

Lieso pieno miltai 3384 t 1417 t

Sviestas 2196 t 1849 t

Sūris 7080 t 6362t

Jogurtas 25 t 66 t

Kaip matyti iš lentelės, pieno produktų eksportas yra kur kas didesnis. Lietuva pinai išnaudoja savo kvotas pieno produktų rinkoje.3.3 LLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PERSPEKTYVOS

Nors ne visi žemės ūkio sektoriai šiuo metu vienodai pajėgūs konkuruoti su atitinkamais ES valstybių sektoriais, bet pastarųjų kelerių metų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto-importo pokyčiai yra teigiami. Be to, iki galimos narystės ES dienos, dar galima daug nuveikti.3.3.1 LIETUVIŠKI PIENO PRODUKTAI SKVERBIASI Į PASAULIO RINKAS

Šiuo metu dauguma Lietuvos pieno perdirbimo įmonių turi ES patvirtintus veterinarijos numerius, suteikiančius joms teisę eksportuoti pieno produktus į ES valstybes. Pažymėjimai buvo išduoti po to, kai EES ekspertai patys ne kartą lankėsi Lietuvos ūkiuose ir pieno perdirbimo įmonėse ir įsitikino, kad Lietuvos pieno žaliava, tiek iš jos gaminami produktai atitinka Es kokybės reikalavimus. Šiuo metu iš 35 veikiančių pieno perdirbimo įmonių 19 atitinka Europos Sąjungoje galiojančias normas.

Lietuvos pieno pramonės pažangos rodikliai

§ Sugriežtinus kokybės reikalavimus aukščiausios rūšies pienas nuo 2000 m. sausio 1 d. atitinka minimalius ES saugos reikalavimus. Pirmąjį 2000 m. pusmetį šiuos reikalavimus atitiko 30 proc. Lietuvoje pristatyto į pienines pieno.

§ 1990-1999 m. vidutinis karvių produktyvumas padidėjo nuo 3577 kg iki 4250 kg.

Nors Lietuvos pieno standarto reikalavimai I ir II rūšies pienui šiuo metu žemesni negu ES, yra galimybės juos suvienodinti jau artimiausiais metais. Tam turėtų padėti ES SAPARD programos lėšos, numatytos šaldymo ir mechanizuoto melžimo įrangai įsigyti. Ši įranga leis smarkiai sumažinti pieno mikrobinio užterštumo rodiklį, pagal kurį Lietuva atsilieka nuo ES. Pagal kitą labai svarbų pieno kokybės kriterijų – somatinių ląstelių kiekį – mūsų pienas jau dabar atitinka ES pieno standarto reikalavimus.

Svarbus vaidmuo skatinant Lietuvos pieno produktų eksportą bei užkertant kelią nekokybiškų produktų importui į mūsų valstybę tenka 2000 m. balandžio mėn. ES akredituotai Nacionalinei veterinarijos laboratorijai bei jos pagrindu įkuratai Maisto kontrolės laboratorijai. Su šios laboratorijos išduotais kokybės pažymėjimais mūsų maisto produktai gali būti rrealizuojami ne tik ES, bet ir kitose pasaulio rinkose.3.3.2 MAISTO PRODUKTŲ IR GYVULIŲ EKSPORTAS TURI PERSPEKTYVŲ

Lietuva įsoipareigojo iki 2003 m. liepos 1 d. Suderinti visą teisę su ES acquis veterinarijos srityje ir ją įgyvendinti iki 2004 m. sausio 1 d. Prašoma dviejų pereinamųjų laikotarpių: iki 2007 m. sausio 1 d. mėsos, pieno, žuvies perdirbimo įmonėms rekonstruoti pagal ES veterinarijos reikalavimus ir iki 2007 m. sausio 1 d. Lietuvos pieno ūkiams ir juose gaunamampienui pasiekti ES keliamus veterinarijos reikalavimus.

Šių metų rugpjūčio 27 d. įsigaliojo Europos Komisijos sprendimai, kuriais ES veterinarijos patvirtinimo numeriai suteikti įmonėms UAB “Biovela” ir R. Irmonto firmai “Rovisa”. “Rovisa” nuo šiol gali eksportuoti gyvulių skerdenas, išpjaustytą mėsą ir mėsos produktus, UAB “Biovela” – mėsos produktus.

Iki šiol ES veterinarijos numerius turėjo trys Lietuvos perdirbimo įmonės: UAB “Vilkė”, UAB “Sikasta” įmonė “Skinija” ir UAB “Mažeikių mėsinė”.

Įmonėms “Biovela” ir “Rovisa” ES numeriai buvo suteikti be ES ekspertų inspekcijos, nes praėjusiais metais ES ekspertams įvertinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos strktūrą, vykdomos kontrolės pajėgumus ir atitikimą ES reikalavimams, jai buvo suteikta teisė pačiai teikti mėsos įmones Europos Komisijos patvirtinimui.

Šiandien iš per tris šimtus mėsos sektoriuje veikiančių įmonių Lietuvoje ES standartus atitinka 5 gyvulių skerdyklos, 6 mėsos perdirbimo ir viena žarnų apdorojimo įįmonė. Iš jų visos mėsos perdirbimo įmonės, 4 skerdyklos ir viena žarnų apdorojimo įmonė turi ES veterinarijos patvirtinimo numerius ir gali eksportuoti produkciją į ES.

Iki 2004 m. ES standartus atitiks 260 įmonių: 98 gyvulių ir 7 paukščių skerdyklos, 2 mėsos ruošinių, 106 gaminančios mėsos produktus įmonės. Šiuo metu 4 skerdimo, 3 išpjaustymo, 8 mėsos produktų gaminimo, 1 pieno perdirbio, 5 žuvų perdirbimo įmonės prašo pereinamojo laikotarpio, kad atitiktų ES reiklavimus.

3.3.3 GRŪDŲ EKSPORTO KLIŪTIS – MUITAI

Nėra jokių kliučių eksportuoti į ES kviečius, miežius, avižas, grikius bei kitas grūdines kultūras, išskyrus ES taikomus muito mokesčius. Tokie pat muitų mokesčiai riboja ir miltų, kruopų bei kitų grūdų produktų eksporto galimybes. Daugiausia Lietuva į ES eksportuoja rapsų. Lietuvai tapur Es nare būtų panaikinti muito mokesčiai grūdams bei grūdų produktams, o mūsų žemdirbiams ir perdirbėjams atsirastų galimybė parduoti savo produkciją ES kainomis.3.3.4 CUKRAUS IR KONDITERIJOS PRAMONĖ

Geras perspektyvas sėkmingai integruotis į ES vidaus rinką turi Lietuvos konditerijos pramonė. Tuo trapu Lietuvos cukraus pramonė kol kas gamina tik baltą cukrų, kuris neatitinka ES kokybės reikalavimų, ir negamina kitų cukraus produktų: rafinuoto cukraus, cukraus pudros, skysto cukraus ir kt. Dėl to Lietuvos gaiviųjų gėrimų pramonė priversta importuoti rafinuotą cukrų, o konditerijos pramonė – cukraus pudrą. Lietuvos cukraus fabrikai

neatitinka ES higienos standartų, neturi šiuolaikiškos laboratorinės įrangos ir kartu galymybių sėkmingai konkuruoti ES.3.3.5 SMULKIŲ ŪKININKŲ GALIMYBĖS

Kartais klaidingai teigiama, kad Lietuvos ūkinikai nepajėgs konkuruoti su ES ūkininkais vien dėl to, kad jų žkiai per maži. Tačiau ES apstu pavyzdžių, įrodančių, kad žemės ūkio verslo sėkmę lemia ne ūkio dydis, kiek tinkamas verslo pasirinkimas ir darbo organizavimas bei kooperacija.

Olandijoje net 32 proc. ūkininkų turi mažiau nei 5 ha žemės, bet tai netrukdo jiems sėkmingai verstis kiaulininkyste, paukštininkyste, gėlininkyste ar daržininkyste ir iišlaikyti pirmaujančias pozicijas pasaulio rinkose.

EUROSTAT duomenimis, 1996 m. Olandijoje 49 proc. ūkių buvo mažesni nei 10 ha, Suomijoje tokio dydžio ūkių buvo 62 proc., Vokietijoje ir Belgijoje – po 47 proc. Nuo 1987 m. vidutinis Olandijos fermerio ūkio dydis sumažėjo 0,4 ha ir 1996 m. ir siekė tik 17,2 ha. Kokybiška pieno produkcija garsėjančiose Austrijos fermose vidutiniškai buvo 7,7 melžiamos karvės, Portugalijos – 3,8, Graikijos – 5,6, o Suomijoje 60 proc. fermerių bandose laikė mažiau nei 10 karvių.3.4 KAIP LIETUVA TTAIKOSI PRIE ES RINKOS REGULIAVIMO PRIEMONIŲ

Institucinė pertvarka

Norint perimti ES BŽŪPnuostatas bei pasinaudoti skiriamomis lėšomis, būtina įsteigti efektyvią rinkos reguliavimo priemonių sistemą, kuri galėtų užtikrinit vidaus bei eksporto subsidijų, tiesioginių išmokų ūkininkams mokėjimą bei atskirų žemės ūkio produktų supirkimą ir reguliavimą. VVienas išbūtinų žingsnių – Integruotos administravimo bei kontrolės sistemos (IAKS) plėtimas Lietuvoje. Pagrindinis IAKS tikslas – sujungti ir tinkamai administruoti visus gaunamus duomenis, susijusius su ūkių, galvijų registravimu ir pasėlių deklaravimu. IAKS būtina norint pereiti nuo kainų palaikymo beisubidijavimo prie tiesioginių išmokų už žemės ūkio produkciją bei kitų ES taikomų rinkos regiliavimo preimonių. Šiuo metu jau baigtas galvijų ąenklinims, taip pat įsibėgėja pasėlių deklaravimo procesas, kuriamas naujas visaapimantis integruotas ūkių registras. Planuojama, kad prieš tapdama Es nare Lietuva turės visaapimančią ir funkcionalią integruotą adminstravimo ir kontrolės sistemą. Todėl plėtojamas Ūkių apskaitos duomenų tinklas, kuris leis nustatyti ūkininkų pajamų lygį bei konkretų valstybinės paramos poreikį.

Europos Sąjungoje javų, pieno produktų rinkų reguliuotojų vaidmenų atlieka intervencinės agentūros. Lietuvoje šias intervencines funkcijas ateityje atliks LLietuvos žemės ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, kuri jau šiandien superka grūdų, jautienos, pieno miltų, sviesto perteklių ir padeda žemės ūkio produktus perdirbančioms įmonėms laiku atsiskaityti už parduotą produkciją su žemdirbiais. Norint sėkmingai administruoti ES Specialiosiosparamos žemės ūkiiui ir kaimo plėtrai programą (SAPARD), o vėliau ir kitų struktūrinių fondų lėšas bus plečiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros funkcijos. Ši agentūra taip pat administruos ir nacionalinio Kaimo rėmimo fondo programų įgyvendinimą.

Pieno sektorije:

§ laipsniškai bus įgyvendinama ES tvarką atitinkanti superkamo pieno kainų politika;

§ suženklinus gyvulius, uužtikrininus IAKS funkcionavimą bei susiformavus palankesnei pieno gamintojų ūkių struktūrai, bus pereita prie pasiūlos reguliavimo taikant pieno gamybos kvotas;

§ įvedus kvotas, bus vykdomi intervenciniai pirkimai ir remiamas privatus tam tikrų pieno produktų sandėliavimas, kap tai daroma ES. Tuo tikslu bus sukurta privaloma pieno perdirbimo įmonių kontrolės sistema;

§ bus remiamas konkurencingų pieno produktų eksportas ( šviežių produktų ir sūrių ).

Grūdų sektoriuje:

§ kviečiams ir rugiams bus nustatyta vienoda intervencinė kaina, mažesnė už rinkos kaina. Intervencinę kainą mokėtų tik Lietuvos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra ( LŽŪMPRRA ), visi kiti ūkio subjektai prekiautų rinkos kainomis;

§ bus nustatyti intervenciniai fondai supirkti grūdams, atitinkantiems minimalius kokybės reikalavimus;

§ bus nustatytas ES reikalivimus atitinkantis intervencinis periodas, per kurį bus superkami grūdai ( nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d. );

§ vienkartinės tikslinės subsidijos už parduotą grūdų kiekį bus pakeistos tiesioginėmis išmokomis už deklaruoamus pasėlių kiekius;

§ išmokų dydis priklausys nuo rajono derlingumo rodiklio;

§ grūdų eksportui bus įsteigta licensijų sistema.

4. KAIMO PLĖTROS PLANAS: STRATEGIJA, TIKSLAI, PRIORITETINĖS SRITYS IR PARAMOS PRIEMONĖS

Glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos valdžios institucijoms ir ekonominiams bei socialiniams partneriams, bendras žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslas buvo suformuluotas šitaip:

“Prisidėti prie ekonomikos, gamtosaugos, socialinių ir kultūros klausimų, susijusių su kaimo ir visos šalies gerove, sprendimo, tarpusavyje bendradarbiati su privačiu sektoriumi ir vietos bendruomenėmis.”

Kaimo plėtros pplane, kurį parengė Žemės ūkio ministerija, šis tikslas išskaidomas šitaip:

· sudaryti sąlygas kaimo gyventojamas ir ūkininkams papildomai užsidirbti ir šitaip gerinti jų gyvenimo ir darbo sąlygas;

· pagerinti pirminės žemės ūkio gamybos konkurencingumą ir efektyvumą;

· pagerinti žemės ūkio produktų perdirbimo ir r.inkos konkurencingumą ir efektyvumą;

· atitikti kokybės ir higienos standartus;

· užtikrinti ilgalaikę kaimo plėtrą, skatinant ūkininkavimą atitinkantį aplinkosaugos reikalavimus;

· kurti darbo vietas kaime.

Šie bendrieji KPP tikslai natūraliai išplaukia iš bendrų NPP tikslų, kaip ir pavaizduota schemoje. Taip pat bendruosius kaimo plėtros tikslus reikia įgyvendinti pagal ES Tarybos Reglamente Nr. 1268/1999 numatytą SAPARD programą. Šie tikslai susiję su acquis communautaire įgyvendinimu, su BŽŪP, taip pat su ilgalaikės kaimo plėtros specifinių ir prioritetinių problemų sprendimu.

Nacionalinei, dvišalei, daugianacionalinei ir ES bendradarbiavimo programoms keliami nacionaliniai tikslai, kurie papildo SAPARD bendruosius tikslus.

Grįžtant prie bendrųjų SAPARD tikslų, pagrindinis SAPARD programos strateginis akcentas – palankios aplinkos ekonominei, socialinei, aplinkosauginei ir etnokultūrinei kaimo plėtrai sukūrimas.Tai palaipsniui padėtų gerinti gyvenimą ir kurti sąlygas integruotis į ES.

Kaimo plėtros planas bus įgyvendinamas kaime, išskyrus rajonų centrus ir gyvenvietes, turinčias miesto statusą (pvz., Palanga, Visaginas ir pan.). Išimtys yra taikomos žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonei, kadangi dauguma įmonių (tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su kaimo plėtra) yra ne miestuose.

SAPARD programa

Sudėjus visas ES ir Lietuvos Vyriausybės lėšas, skiriamas SAPARD programos įgyvendinimui, mmatyti, kad iš viso 2000-2006 m. mūsų šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta apie 1 mlrd. litų. Daugeliui ūkininkų tai puiki galimybė modernizuoti savo ūkius arba imtis kitokių verslų.

2000-2006 m. Lietuvoje įgyvendinama nauja ES struktūrinės paramos programa – Specialioji paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtros programa ( SAPARD ). Lietuvai pagal šią programą kasmet iš Es biudžeto bus skiriama po 30 milijonų eurų ( apie 110 mln. litų ). Pagrindinė SAPARD programos sąlyga: parama projektui skiriama tik tada, kai prie jo finansavimo prisisdeda ir nacionaliniai fondai.

5 lentelė. SAPARD programos lėšų struktūra [ 5 ]

Bendra projekto vertė

100%

Privačios lėšos Valstybės parama

50%

50% SAPARD Nac. Biudžetas

75% 25%

Pagal SAPARD programą skiriami pinigai yra paramos lėšos, o ne paskola, ir jų grąžinti nereikės, išskyrus atvejus, kai bus nustatyta, kad parama panaudota ne pagal pakirtį.

Pirmąjį paraiškų SAPARD paramai gauti priėmimo etapą buvo pateikta 121 paraiška. Bendra prašoma paramos suma sudarė 140 mln. litų.

Pagal pirmąją SAPARD paramos kryptį pareiškėjai pateikė 28 paraiškas, iš kurių daugiausia pieno sektoriuje – 16 paraiškų, mėsos sektoriuje – 5, vaisių ir daržovių sktoriuje – 4, grūdinių kultūrų sektoriuje – 3 paraiškos. Aktyviausiai dalyvavo ir daugiausia paraiškų pateikė Panevėžio (7) ir Klaipėdos (6) apskričių žemės ūkio subjektai.

Pagal minėtą kryptį buvo gauta daudiausia paraiškų investiciniams

projektams įgyvendinti, paramos poreikis investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą (15 mln. litų) sudarė net 35 proc. skirtų asignavimų. Tačiau atlikus pateiktų paraiškų vertinimą paaiškėjo, kad net 12 pateiktų paraiškų neatitiko nustatytų tinkamumo kriterijų.

6 lentelė. SAPARD programos lėšos 2004m. [ 3 ]

Lietuvos žemės ūkiui 2004 m. skirtas paramos lėšas sudarytų:

1. Tiesioginės išmokos ( 25 proc. ES lygio ) 233,9 mln. Lt

2. Struktūrinė parama 372,9 mln. Lt

3. Valstybės pagalba 90,7 mln. Lt

4. Galima priemoka iš valstybės biudžeto 5,2 mln. Lt

Iš viso: 702,7 mln. Lt4.1 SAPARD PPRIORITETAI

Remiantis SAPARD Reglamento 1-uoju straipsniu, Bendrijos parama yra skirta žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikėms ir prioritetinėms sritims prieš įstojant į ES. Ši parama turi derintis su Stojimo Partnerystės programoje nurodytomis sąlygomis.

Stipriųjų ir silpnųjų pusių, galimybių ir pavojų žemės ūkio bei kaimo atžvilgiu analizė rodo, kad norint įgyvendinti bendruosius kaimo plėtros tikslus ir išspręsti konkrečius uždavinius, reikia aktyvinti veiksmų šių prioritetinių sričių veiklą:

(1) žemės ūkio gamybos;

(2) žemės ūkio produktų perdirbimo;

(3) ūkių ekonominės veiklos įvertinimo, alternatyvių pajamų ir užimtumo galimybių kaime;

(4) kkaimo infrastruktūros;

(5) miškininkystės;

(6) aplinkosaugos;

(7) žmogiškųjų resursų plėtros;

(8) techninės paramos.

Žemės ūkio gamyba

Prioritetinės sritys buvo atrinktos atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos žemės ūkis užima svarbią vietą kaimo ir visos šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime (šiuo metu sektorius gamina daugiau nei 10 % vviso BVP, jame dirba daugiau kaip 21 % visų dirbančiųjų). Tačiau Lietuvos žemės ūkis, kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra skatinti ekonomiką ir užimtumą, o taip pat užtikrinti tinkamas ir stabilias kaimo gyventojų pajamas, turi gerinti konkurencingumą ir didinti produktyvumą, gamybos efektyvumą ir produktų kokybę. Šiame sektoriuje turi būti pašalinti pagrindiniai trūkumai – žemas našumo lygis, fragmentinė gamyba, prasta produktų kokybė.

Norint pagerinti žemės ūkio konkurencingumą, reikia atlikti konkrečius strateginius veiksmus šioje prioritetinėje srityje:

· pradėti konkurentabilų verslą, modernizuojant ūkius;

· kurti specializuotus ūkius, atitinkančius ES reikalavimus;

· teikti paramą, steigiant naujas įmones;

· teikti paramą jauniems ūkininkams;

· gerinti gyvulių ir augalų veisles;

· įdiegti kokybės ir higienos standartus;

· gerinti produkcijos sandėliavimo ir higieninio paruošimo sąlygas;

· orientuoti žemės ūkio produkcijos gamybą į tokius produktus, kurių paklausa didėja;

· restruktūrizuoti ūkius ir nuolat ggerinti ekonomines ūkininkavimo sąlygas;

· teikti paramą ūkininkams, kurie ūkininkauja mažo našumo žemėse;

· gerinti gyvulių laikymo sąlygas;

· skatinti ūkininkavimą, atitinkantį aplinkosaugos reikalavimus;

· gerinti ūkių atliekų tvarkymą ir sandėliavimą;

· remti investicijas, kurios skirtos aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti.

Stipriosios žemės ūkio ir kaimo pusės yra žemės ūkio tradicijos, gyvuliams auginti palankios gamtos sąlygos. Jauni žmonės kaime turės didelės įtakos, įgyvendinant žemės ūkio gamybos strateginius veiksmus.

Norint paremti ūkininkus, tobulinančius ūkio verslą ir keliančius konkurencingumą, pagal SAPARD programą bus suteikta parama, investuojant į žemės ūkio techniką ir įrangą, ggamybinius pastatus. Parama bus skirta ekonomiškai gyvybingiems šeimyniniams ūkiams, gamintojų grupėms ir kitoms žemės ūkio įmonėms.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas jauniems ūkininams bei ūkininkaujantiems mažo našumo žemėse. Jiems bus teikiama didesnė parama. Analogiškas dėmesys taip pat bus skiriamas gamintojų grupėms visose gamybos grandyse.

Ekologiškai ūkininkaujantys (sertifikuoti) ūkiai gaus didesnę paramą. Papildomai jie taip pat gaus išmokas pagal nacionalines programas.

Šie konkretūs strateginiai veiksmai bus nukreipti šeimyninių ūkių tinklui sukurti, kurį sudarys apytiksliai 100000 ūkių. Jų vidutinis dydis bus 15 hektarų (2006 metais). Pagrindiniai tikslai yra konkurencingų žemės ūkio įmonių, auginančių maistinius grūdus, linus, cukrinius runkelius, aliejines kultūras, vaisius ir daržoves, gaminančių pieną ir mėsą, plėtra.

Šiems uždaviniams įgyvendinti ir ūkininkavimo konkurentabilumui pasiekti reikalingos didelės kapitalo investicijos. Todėl yra planuojama skirti beveik pusę visų valstybinių lėšų investicijoms į žemės ūkio gamybą subsidijuoti. Numatomų projektų, kuriems bus skiriamos subsidijos, skaičius yra 7300, iš kurių 2000 – jauniems ūkininkams.

Žemės ūkio produktų perdirbimas

Žemės ūkio produ.ktų perdirbimas yra labai svarbus tiek visai Lietuvos pramonei, tiek ir kaimui. Iš vienos pusės, šis pramonės sektorius pagamina apie vieną trečdalį visos bendros pramonės produkcijos.Iš kitos pusės, žemės ūkio sektorius labai priklauso nuo perdirbamosios pramonės, kadangi perdirbimo įmonės paprastai perdirba vietinę žemės ūkio produkciją.

Panašiai kaip ir žemės ūkio sektoriaus veikla, perdirbimo ppramonės veikla irgi yra fragmentiška. Jai būdinga pertekliniai pajėgumai ir toks našumas, kuris neleidžia sėkmingai konkuruoti. Siekiant sukurti konkurentabilią maisto pramonę svarbu:

· kurti sektorių;

· aukštesnės pridedamosios vertės produktus;

· įdiegti ir laikytis higienos, maisto saugumo ir kokybės standartų;

· įdiegti tausojančias aplinką technologijas;

· gerinti našumo;

· gerinti kokybę, veterinarijos ir augalų apsaugos kontrolę.

Pagrindinis šios prioritetinės srities tikslas yra formuoti maisto perdirbimo pramonę taip, kad ji atitiktų ES higienos, maisto saugumo, sveikatos apsaugos, kokybės ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir galėtų sėkmingai konkuruoti tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose. Tikslai (kuriuos reikia pasiekti programos pabaigoje 2006 metais ) yra šie:

· 170 mėsos perdirbimo įmonių (iš jų skerdimo, pjaustymo, paukštienos ir mėsos ruošinių) atitinkančių ES reikalavimus ir pagaminančių apytiksliai 21 tūkstantį tonų mėsos;

· sukurti gyvulių atliekų perdirbimo sistemą, pastatyti gyvulių atliekų perdirbimo į pašarus gamyklą, atitinkančią ES reikalavimus;

· 35 pieno perdirbimo įmonės, atitinkančios ES reikalavimus ir perdirbančios 2.1 milijono žalio pieno;

· 35 žuvies perdirbimo įmonės, atitinkančios ES reikalavimus.

Norint pasiekti, kad higienos, maisto saugumo, sveikatos apsaugos, kokybės ir aplinkos apsaugos standartai atitiktų ES reikalavimus, reikalingos didelės kapitalo investicijos ir žmogiškųjų resursų plėtra. Dėl šios priežasties beveik 20% visų valstybinių lėšų bus skiriama žemės ūkio ir žuvų produktams perdirbti ir pardavimui gerinti. Planuojama suteikti paramą maždaug 70 prašytojų.4.2 SAPARD PROGRAMOS PARAMOS PRIEMONĖS

Atsižvelgiant į kaimo problemas bei ankstesnių pparamos programų įvertinimą, buvo pasiūlytos septynios paramos priemonės, suderintos su aukščiau aprašyta strategija bei tikslais.

1 priemonė: Investicijos pirminei žemės ūkio gamybai

Investicijomis siekiama pagerinti žemės ūkio produkcijos kokybę, taip pat higieninius bei aplinkosauginius gamybos standartus. Gerinant gamybos efektyvumą ir mažinant kaštus siekiama, kad kiltų pajamų ir pragyvenimo lygis kaimo vietovėse. Be to, bus tęsiama ūkių restruktūrizacija.

2 priemonė: Žemės ūkio ir žuvų produktų perdirbimo ir rinkodaros tobulinimas

Siekiama pagerinti maisto pramonės produktų kokybę, kad ji atitiktų higieninius bei aplinkosauginius gamybos standartus. Daugiau dėmesio skiriama naujiems aukštesnės pridėtinės vertės produktams kurti ir investicijoms gamybos efektyvumui didinti bei kaštams mažinti. Darbo sąlygų gerinimas – taip pat vienas paramos tikslų.

3 priemonė: Ekonominės veiklos įvairinimas ir alternatyvių pajamų skatininmas

Turėtų būti remiama kaimo turizmo plėtra ir nauji verslai, kurie padėtų sukurti papildomų pajamų šaltinius. Taip pat reikalinga parama socialinių paslaugų sferai kaimo vietovėse plėtoti.

4 priemonė: Kaimo infrastruktūros tobulinimas

Siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas kaime bei sumažinti skirtumus tarp miesto ir kaimo, būtina investuoti į kaimo infrastruktūros (vandentiekio, kanalizacijos, ryšių ir kelių sistemos) pertvarkymą.

5 priemonė: Žemės ūkiui skirtos žemės apželdinimas mišku ir miškų infrastruktūros tobulinimas

Nenaudojamos žemės apželdinimas mišku gali sumažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos, o taip pat gerinti aplinkosaugines sąlygas kaime.

6 priemonė: Agroaplinkosauginių ūkininkavimo būdų skatinimas

Pagrindinis agroaplinkosauginės

programos tikslas yra sumažinti neigiamą žemės ūkio įtaką aplinkai, atkurti tradicinį kraštovaizdį ir pagerinti biologinę įvairovę, o taip pat užtikrinti geras ekonomines ir socialines sąlygas kaimo plėtrai.

7 priemonė: Profesinis mokymas

Ūkininkų bei miško savininkų mokymas yra svarbus veiksnys tęsiant žemės ūkio ir miškininkystės sektorių restruktūrizaciją bei modernizaciją.

8 priemonė: Techninė parama ir informavimas

Ši priemonė papildo anksčiau išvardintas priemones. Programoje numatyta techninė parama bei informavimo ir viešumo kampanijų organizavimas vertinant bei įgyvendinant projektus ir pačią programą.4.3 LAUKIAMAS INVESTICIJŲ POVEIKIS

Atsakingos Lietuvos institucijos tikisi, kkad SAPARD ir KPP įgyvendinimas padės pasiekti užsibrėžtų bendrųjų ir specialiųjų tikslų.

Įgyvendinant programą suintensyvės kaimo vietovių plėtra. Investavus į techniką, pašarus, veisles bei žmogiškuosius resursus ir modernizavus ūkius, išaugs žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas, kils pajamų lygis, pragyvenimo lygis ir didės užimtumo galimybės. Struktūrinių pokyčių rezultatas – stambūs ūkiai, bet bendras ūkių skaičius mažės.Tačiau toks mažėjimas turi ir neigiamų aspektų.

Vienas iš jų – užimtumas kaime. Todėl reikia padidinti gyvybingų ūkių skaičių, tuo pačiu metu pripažįstant, kad didėjantis konkurencingumas reiškia, kad neefektyviai ddirbantys ūkininkai turi pasitraukti iš žemės ūkio sektoriaus. Darbo vietos atsiras iš esmės per ūkinės ir šalia ūkių esančios veiklos įvairinimą, kaimo turizmą ir kitų paslaugų plėtrą.

Kaip parodė SSGG analizė, dar yra daug nežinomų veiksmų, kurie turės įtakos bendrajai situacijai žžemės ūkyje ir kaimo plėtrai 2000 – 2006 laikotarpiu. Pateikiamos žemės ūkio ir kaimo plėtros prognozės.

7 lentelė. [ 4 ]

Rodikliai Mato vienetas 1998m. 2006m.

Konkurencingumas ir efektyvumas

Bendra žemės ūkio pridedamoji vertė ir užimtumas žemės ūkio sektoriuje 1995=100 138 186

Bendra perdirbimo pridedamoji vertė 1998=100 100 123

Vidutinis ūkio dydis Ha 11,7 (1997) 15

Produktyvumas ir kokybė

Pagrindinių žemės ūkio produktų derlius

Grūdai Tonos iš hektaro 2.4 4.1

Pienas Tonos iš karvės 3.38 4.83

Pagrindinių žemės ūkio produktų kokybė

Aukščiausios rūšie pienas Viso supirkto žalio pieno procentas 14% 71%

Kaimo bendruomenė

Gyventojų tankumas kaimo vietovėse kv. km 18.2 18.0

Šeimos pajamos

Kaimo šeimos Lt per mėnesį 1998=100 336.3 519.0

Nacionalinis vidurkis Lt per mėnesį 1998=100 422.5 605.2

Priklausomybė nuo žemės ūkio sektoriaus Visų kaimo dirbančių gyventojų procentas 57.9% 48.8%

Jauni ūkininkai (procentas) (amžius iki 39 metų ) % 8% 25%

Prognozuojant žemės ūkio ir kaimo plėtrą, buvo laikomasi nuostatos, kad:

1. žemės reforma bus užbaigta iki 2000 metų pabaigos;

2. dirbančiųjų žemės ūkyje mažės vidutiniškai maždaug 0.5% kiekvienais metais, nes dalis ūkininkų išeis į ppensiją; dalis užsiims kitais verslais;

3. kai dalis ūkininkų išeis į pensiją, proporcingai didės jaunų ūkininkų skaičius, nes didesnis viešas jaunų ūkininkų rėmimas skatins juos imtis ūkininkavimo veiklos;

4. kaimo šeimų grynųjų pajamų kilimas pasieks nacionalinį šalies vidurkį;

5. pagrindinių žemės ūkio produktų gamybos produktyvumo kilimui įtakos turės:

5.1. investicijos pirminei žemės ūkio produkcijos gamybai;

5.2. didėjantis efektyviai dirbančių ūkininkų ir mažėjantis neefektyviai dirbančių ūkininkų skaičius.5. IŠVADOS

1. Bendroji žemės ūkio politika – nuosekliai išplėtota perskirstomojo pobūdžio Europos Sąjungos politika, kurios svarbiausia paskirtis – ES biudžeto lėšomis remti žemės ūkio ssektorių.

2. Norėdami tinkamai pasinaudoti bendros rinkos privalumais, turime sustiprinti lietuviškų produktų konkurencingumą: pagerinti jų kokybę ir padidinti gamybos efektyvumą.

3. Kol kas Lietuvos žemės ūkis vis dar neatitinka visų Europos Sąjungos keliamų reikalavimų.

4. Pasiekti reikalaujama žemės ūkio standartų atitikimo ir konkurencingumo lygį padės Europos Sąjungos vykdoma SAPARD programa bei Kaimo plėtros programos įgyvendinimas.6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Vyr. Red. A. Stoškutė. Pirmieji SAPARD paramos paraiškų vertinimo rezultatai // Integracijos žinios, 2002 m.- Nr. 2(34) -7p.

2. Elena Nalivaikienė. “Lietuviškas maistas – išrankiai Europos Sąjungai” // Integracijos žinios, 2002 m. – Nr. 8-9 (40-41) – 14-15p.

3. Laimonas Čiakas. “Derybinis skyrius “Žemės ūkis”: nuo grūdo iki milijonų” // Integracijos žinios, 2002 m. – Nr. 2 (34) – 10-11p.

4. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000 – 2006 metams programa. www.zum.lt , 205 p.

5. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. // V.: Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidykla, 2000m. – 32 p.

6. Rinkos apžvalga. Mėsos paramonė. Nr. 10. www.lifood.lt

7. Rinkos apžvalga.Pieno pramonė. Nr. 10. www.litfood.lt