Gaisrai

Įžanga

Gaisras – tai sudetingas fizikinis bei cheminis reiskinys,kuris daznai padaro daugybe materialiniu nuostoliu, sukelia gresme zmoniu gyvybei ir sveikatai.

Uzsidegti gali gamybiniai ir ukiniai pastatai , technologiniai irenginiai, sandeliai, gyvenamieji namai, butai, taip pat tvartai su gyvuliais, darzines su pasaru atsargomis.

Daugeliu atveju gaisras kyla del labai paprastu priezasciu: del neatsargaus elgesio su ugnimi ,ypac rukant uzdraustose ar pavojingose vietose (44%),del netvarkingu elektros irenginiu ir ju naudojimo taisykliu pazeidimo (14%), del neatsargaus elgesio su sildymo prietaisais (5,4%), vaikams isdykaujant su ddegtukais (9%),del paprasciausio aplaidumo,abejingumo ir kt.Apie 12% gaisru priezastys nenustatytos.Gaisrai kyla del savaiminio uzsidegimo,zaibo ir elektrostatiniu kruviu.Pastaruoju metu padaznejo ivairiu sprogimu, kuriuos neretai lydi gaisras.Sukelia gaisrus ir gamybines avarijos,naftotiekiu bei dujotiekiu sprogimai,neretai pasitaiko dideliu gaisru miskuose ir durpynuose.

Apie 33% gaisru kyla kaime.Daugeja tyciniu padegimu.Gaisru skaiciu galima butu sumazinti: tereikia pasalinti paprastas,dazniausiai netvarkos sukeltas priezastis.

3.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

operatyvi informacija

2004 metais per 1O mėnesių Lietuvoje kilo 17506 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų sumažėjo 13,35 proc. Juose žuvo 2223 žmonės ( pernai per tą patį laikotarpį – 191), iš jų 13 vaikų (11), 199 gyventojai ( 191) buvo traumuoti. Gaisrų ir gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 557 gyventojų gyvybes. Miestuose žuvo 80 žmonių, o kaime – 143 žmonės. 224 žmonių gyvybes gaisrai pasiglemžė Vilniaus mieste, 14 gyventojų žuvo Vilniaus rajone, 13 – Klaipėdoje, 9-Kaune, po 8 –Varėnos ir Mažeikių rajonuose, po 7- Ignalinos, Šalčininkų ir Lazdijų rajonuose. Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 134 žmonės, iš jų 88 – dėl neatsargaus rūkymo, 21 gyventojo žūties priežastimi buvo netvarkinga elektros įranga bei buitinių elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių pažeidimai, 19 žmonių žuvo dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimo. Šiemet jau kilo 20 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, po 2 gaisrus, kurie nusinešė po 3 bei 4 žmonių gyvybes. Per 11 šių metų mėnesių ugnis sunaikino 988 pastatus, 248 autotransporto priemones, 3112 tonų pašarų, 1448 tonas grūdų ir kitų techninių kultūrų, 19444 kv. m gyvenamojo ploto ir 28353 kv. mm šio ploto buvo sugadinta. Liepsnose ir dūmuose žuvo 280 naminių gyvulių ir 1497 paukščiai. Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 9853, t. y. 56,28 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 15,26 proc. Ugniagesiai 7187 kartus vyko gesinti degančios žolės plotų (pernai – 8510), užgesino 583 miškų (1089) bei 54 durpynų (214) gaisrus. Gyvenamajame sektoriuje užregistruotas 4831 gaisras, t.y. 27.6 proc. bendro gaisrų skaičiaus. Miestuose užgesinti 7792 gaisrai, o kaimo vietovėse –9714.10 ttūkstančių šalies gyventojų teko 50,15 gaisro.

4.

Degimas

Degimui reikalingos trys salygos: degi medziaga, isiliepsnojimo saltinis ir deguonis.Paprastai ore deguonies yra apie 21%.Dauguma medziagu nustoja degti,kai deguonies ore sumazeja iki 14%, todel pagrindiniai gaisro gesinimo metodai pagristi siuo principu.Yra medziagu, kurios degdamos pacios isskiria deguoni (pvz.,parakas);fosforas bromo aplinkoje dega ir visiskai be deguonies; varies dega sieros garuose ir pan.Tokiu atveju nedaug, ir specialistai privalo juos zinoti.

Pagal degimo greiti degimas buna letas, arba difuzinis (pvz., degant kietoms ar skystoms medziagoms), ir greitas,arba kinetinis (degant oro-duju ,oro-garu misiniams ir pan.).Jis dar vadinamas degimu su sprogimu.

Priklausomai nuo degiu medziagu rusiu, gaisrai skirstomi i sias klases:

– A (kai dega kietos medziagos);

– B (kai dega lengvai isiliepsnojantys degus skysciai);

– C (kai dega dujos – vandenilis, propanas ir kt.);

– D (kai dega metalai).

Gaisro zidinys gali plestis,taciau gali islikti ir nepakites.Pagal masta gaisrai gali buti pavieniai ir masiniai, o pagal poveiki sienoms, pastatams – lokaliniai ir turiniai.Lokaliniai gaisrai kitaip dar vadinami uzdarais, o turiniai – atvirais gaisrais.

Visa erdve, kurioje vyksta gaisras , skirstoma i tris zonas: degimo, siluminio poveikio ir uzdumijimo zona.

Degimo zona – tai erdve, kurioje vyksta terminio skilimo procesai ir issiskiria siluma bei sviesa, kitaip sakant, tai vieta , kurioje vyksta degimas.

Siluminio poveikio zona ribojasi su degimo zona.Ji pavojinga tuo, kad jjoje del aukstos temperatures negali buti zmones,be to ,nuo jos gali uzsidegti gretimi objektai.

Uzdumijimo zonoje zmones,jeigu nenaudoja specialiu kvepavimo organu apsaugos priemoniu,taip pat negali buti.Siluminio poveikio ir uzdumijimo zonos trukdo aktyviai gesinti gaisra, ypac kai gesina negaisrininkai.Labai pavojinga uzdumijimo zona virsutiniuose namu aukstuose, kur susitelkia itin daug dumu.Be to, dumuose yra daug ivaisiu nuodinguju medziagu,susidaranciu gaisro metu,ir jeigu ju sankaupa pakankamai didele ,galima mirtinai apsinuodyti.

Gaisro procesas skirstomas i tris pakopas: pirmine, pagrindine ir galutine – nesvarbu, koks gaisras ir kur jis vyksta.

Pirmine pakopa trunka nuo uzsidegimo tol,kol visa patalpa apsiaciama liepsnos.Tuo metu kyla temperatura, mazeja duju tankis , susidaro perteklinis slegis, is patalpos pro visus plysius ir nesandarumus verziasi dumai.Kai patalpa sandari, degimas del deguonies stokos vystosi leciau.Si pakopa, atsizvelgiant I konkrecias aplinkybes,trunka nuo 5 iki 40 minuciu, taciau kartais net iki keliu valandu.Pavojus zmonems kyla per pirmasias 1-6 minutes.

Temperaturai pakilus iki maksimalios, prasideda pagrindine gaisro pakopa.Jos metu paprastai sudega iki 80-90% visu degiuju medziagu , o duju issiverzimas is degancios patalpos esti mazdaug lygus sviezio oro patekimui i ja.Vyksta pagrindinis degimas.

Galutineje pakopoje degimas po truputi slopsta, krinta temperatura ir sumazeja duju kiekis.Tad gaisrus geriausia gesinti ,jiems tik prasidejus.

5.

Kokie pagrindiniai vos prasidejusio gaisro gesinimo budai?Ju yra keturi:

a) saldyti degancias arba ssaveikaujancias gesinimo medziagomis (vandeniu, putomis,dujomis ir kt.)

b) skiesti saveikaujancias medziagas (azotu,angliarugste, vandeniu), kad sumazetu deguonies kiekis;

c) stabdyti degimo reakcija specialiomis cheminemis medziagomis – slopintojais (inhibitoriais);

d) atskirti saveikaujancias medziagas nuo degimo zonos,gesinimo medziagomis sudarant izoliuojansius sluoksnius arba tarpus tarp ju.

Veiksmingiausi, todel labiausiai paplite, gesinimo budai – degios zonos atsaldymas ir jos atskyrimas,juo labiau ,kad daugeliu gesinimo atvjeu abu sie budai taikomi kartu.

6.

Butiniausios gaisro gesinimo priemones

Butiniausios gaisro gesinimo priemones skirtos ugniai gesinti pirmineje gaisro pakopoje.Joms priklauso gamtiniai ir dirbtiniai vandens telkiniai, vandens rezervuarai, gaisriniai ciaupai su prijungtomis prie ju rankovemis, gaisriniai skydai, ivairus gesintuvai, dezes su smeliu, storo audinio gabalai ir kt.;prie ju galima priskirti ir gaisrinius hidrantus.

Gamtoje esantys vandens telkiniai – tai upes,ezerai, tvenkiniai, balos.Gaisrines saugos taisykles reikalauja,kad tie telkiniai butu pazymeti specialiomis lentelemis su uzrasais: “Gaisrinis vandens telkinys (GVT)” ir skaiciais pvz., 300 ir 4.Tai reiskia,kad vandens atsarga telkinyje yra apie 300 m3, o vienu metu vandeni gali siurbti 4 gaisrines masinos.Tokie telkiniai turi buti privaziuojami bet kuriuo metu ir paros laiku.Patartina lenteles nakti apsviesti.

Dirbtiniai vandens telkiniai – tai rezervuarai,dazniausiai irengiami paciose auksciausiose pastato vietose,kad susidarytu reikalingas vandens slegis ir ciurksles ilgis.Vandens juose turi buti tiek,kad butu galima gesinti ne trumpiau kaip 5 min. Paskui isijungia siurbliai ir jie pradeda tiekti vandeni.Rezervuarai

gali buti irengti ir pastato apacioje arba lauke.Tokiu atveju jie turi buti sandarus, juose automatiskai palaikomas reikalingas vandens slegis,kad ciurksle galetu pasiekti aukscausius gesinimo objektus.

Gaisriniai ciaupai itaisomi administracinuose,visuomeniniuose pastatuose, gamyklose, imonese, mokymo istaigose.

7.

Evakuacijos keliai

Nelaimes metu zmonems ypac svarbu greitai ir saugiai pasitraukti is pavojingos vietos,tam reikia visu paskirciu pastatuose irengti evakuoacijos kelius.Pirmame aukste tiek keliai turi vesti tiesiai i lauka arba tie keliai koridoriumi ar vestibliuliu turi buti labai trumpi.Bet kuriame kitame aukste – koridoriumi i laiptine,arba tiesiai i laiptine,is llaiptines-tiesiai i lauka,arba per vestibiuli,kuris siuo atveju turi buti atskirtas nuo koridoriu pertvaromis ar durimis.Evakuacijos keliai gali vesti ir i gretima tame paciame aukste esancia nepavojinga gaisro ir sprogimo atzvilgiu patalpa,turincia tokius pacius isejimus i lauka.Is kiekvieno auksto turi buti numatyti nemaziau kaip 2 isejimai.

Is rusioar zemutinio auksto pakanka tureti viena isejima,jeigu ju plotas ne didesnis kaip 300 m2 ir juose buna ne daugiau kaip 5 zmones.Jeigu zmoniu buna nuo 6 iki 15 ,reikia tureti ir antra pagalbini isejima tiesiai ii lauka (kopeciomis,pro skyle,pro langa ir pan.).

Evakuacijos keliai turi buti ne siauresni kaip 1 m,duru plotis – ne mazesnis kaip 0,8 m o aukstis-ne mazesnis kaip 2 m.Grindys daromos lygios,nuolydis neturi buti didesnis kaip 1:6.Slenksciai nepageidautini,bet jie gali buti.Jeigu evakuacijos kkelyje auksciu skirtumas didesnis nei 45 cm,toje vietoje turi buti padarytos ne maziau kaip 3 laipteliu pakopos.

Kadangi gaisro atveju apsvietimas arba bus isjungtas arba sugedes,butina numatyti evakuacijos keliu avarini apsvietima.Kur reikia turetu buti irengti dumu salinimo irenginiai.

Evakuacijos keliai turi buti aiskiai pazymeti gelbejimo planuose,brezinuose.Su breziniais reikia supazindinti visus darbuotojus.

8.

Gesinimas

Pagrindine gesinimo kryptis turi buti ta,kur kyla didziausias pavojus zmonems arba sprogimo gresme ir kur gaisrininku veiksmai yra patys veiksmingiausi.Ta kryptis nustatoma gaisro zvalgybos metu.

Gaisro gesinima salyginai galima padalyti i dvi dalis: gaisro zidinio apribojima (lokalizavima,kurio metu pasalinamas pavojus zmonems,gyvuliams,materialinems vertybemsir nutraukiamas tolesnis gaisro plitimas)ir gaisro visiska uzgesinima,kai degimo procesas galutinai nutraukiamas ir jau nebegali atsinaujinti.Kuo trumpesnis pirmasis laikotarpis,tuo sekmingesne tolesne kova su gaisru,todel stengiamasi sutaupyti kiekviena minute vykstant i gaisro vieta,zvalgant ggaisraviete, pasiruosiant ji gesinti ir pan.

9.

Gelbejimo darbai

Kasmet Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai gesina apie 14 tūkst. gaisrų ir atlieka apie 5 tūkst. gelbėjimo darbų. Dažniausiai jiems tenka dirbti pramoninių, transporto avarijų, cheminių ir kitų incidentų metu, gelbėti žmones vandenyje, teikti jiems įvairią pagalbą stichinių nelaimių metu ir buityje, padėti specialiosioms tarnyboms. Gelbėjimo darbų kasmet gausėja. Jų įvairovė reikalauja profesionalumo, gebėjimo dirbti ekstremaliose situacijose. Todėl labai svarbu, kad gelbėtojai būtų profesionaliai parengti ir sugebėtų atlikti pačius įvairiausius gelbėjimo darbus. Tuo rūpinasi PAGD vadovybė bbei Operatyvaus valdymo valdybos Tarnybos organizavimo skyrius.

Operatyvaus valdymo valdyba (toliau OVV) planuoja ir organizuoja gaisrų gesinimą, gelbėjimo darbus, tarptautinį bendradarbiavimą, darbuotojų profesinį rengimą, kontroliuoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių veiklą, užtikrina darbų ir civilinę saugą priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose, informuoja visuomenę apie gaisrus ir jų prevenciją bei operatyviai vadovauja likviduojant ekstremalias situacijas ar kitus incidentus.

OVV rengia įsakymų ir kitų norminių aktų projektus, organizuoja ir kontroliuoja įstatymų, kitų norminių aktų bei nurodymų vykdymą, apibendrina minėtų dokumentų taikymo praktiką, rengia siūlymus dėl jų tobulinimo. Valdyba bendradarbiauja su kitomis valstybės valdymo institucijomis, mokslinių tyrimų, mokymo, gamybinėmis ir kitomis organizacijomis.

Operatyvaus valdymo valdybą sudaro Ekstremalių situacijų valdymo, Tarnybos organizavimo, Strateginio planavimo ir koordinavimo skyriai bei Tarptautinių ryšių poskyris.

Ekstremalių situacijų valdymo skyrius vadovauja likviduojant ekstremalias situacijas. Svarbiausi jo uždaviniai yra operatyviai reaguoti į ypatingus įvykius Respublikoje, rinkti ir analizuoti informaciją iš įvykio vietos, informuoti PAGD vadovybę ir atsakingus pareigūnus apie incidentus ir jų likvidavimo eigą, teikti metodinę ir praktinę pagalbą priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms, likviduojančioms sudėtingų gaisrų, avarijų, katastrofų bei stichinių nelaimių padarinius, vadovauti priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pajėgoms incidentų vietose.

Tarnybos organizavimo skyriaus specialistai planuoja ir organizuoja ekstremalių situacijų ir incidentų likvidavimo darbų vykdymą šalies mastu, pareigūnų (darbuotojų) profesinį rengimą, kontroliuoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių veiklą, užtikrina darbų iir civilinę saugą priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose.

10.

Šiaulių m. Gytarių vid. m-klos

Gaisrai

Civilinės saugos referatas

2OO4-1O-2O