Kaimo plėtros planas 2004-2006
TURINYS
ĮVADAS 3
I. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IR
KAIMO PLĖTROS PROBLEMOMS SPRĘSTI 4
II. KAIMOS PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ APRAŠYMAI 5
2.1. Ankstyvasis ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio
gamybos 5
2.2 Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos
ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais 7
2.3 Agrarinė aplinkosauga 9
2.4 Žemės ūkio paskirties žemės
apželdinimas………………..10
2.5 Parama pusiau natūriniams restruktūrizacijos etape esantiems
ūkiams……. 11
2.6 ES standartų diegimas …12
III . LIETUVOS KAIMO ATEITIS ES SKAIČIAIS 13
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15ĮVADAS
Neabejojama, kad teigiamą integracijos į ES poveikį patirs visi ūkiai.
Konkurencingiems, didelius žemės plotus eksplotuojantiems ūkiams,
pretenduojantiems į ES bendrą žemės ūkio paramą akivaizdūs. Tuo tarpu,
kelių hektarų žemės savininkų ateitis miglota. Tai yra gana opi žemės ūkio
ir kaimo plėtros problema. Šiai ir kitoms žemės ūkio ir kaimo plėtros
problemoms spręsti yra skirtas kaimo plėtros planas. KPP nėra investicinė
programa. Taip bus kompensuojamos prarastos pajamos, kurių ūkininkai negaus
anksčiau išėję į pensiją ar ūkininkaujantys mažiau palankiose vietovėse.
Šios programos parama bus didelė paspirtis smulkiems ūkiams tapti
ekonomiškai gyvybingais bei paspartins bendrą šalies ūkių pertvarkymo
procesą ir paskatins jų konkurencingumą. Į Kaimo plėtros planą yra įtraukta
speciali priemonė skatinanti ūkininkus padėti išlaikyti ir išsaugoti
natūralų gamtos kraštovaiszdį. Panaši priemonė skirta žemės apželdinimui
mišku – tai skatina atkurti kraštovaizdį, sumažinti žemdirbių priklausomybę
nuo žemės ūkio veiklos, sukurti papildoma pajamų šaltinį.
Savo darbe plačiau panagrinėsiu visas Kaimo plėtros plano 2004-2006
priemones, įvertinsiu jų reikšmę žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Taip pat
trumpai pateiksiu reikalavimus, kurių reikia šioms kompensacinėms išmokoms
gauti.
Darbo tikslas: Išanalizuoti kaimo plėtros plano priemonių taikymą
žemės ūkyje ir kaimo plėtroje.
Uždaviniai : Bendrai apžvelgti KPP priemones Kaimo plėtros problemoms
spręsti, aptarti atskirai visas kaimo plėtros priemones, išsiaiškinti ir
trumpai aprašyti kiek lėšų skirta bus pagal KPP.
Objektas: Kaimo plėtros planas 2004-2006
Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas. I. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IR
KAIMO PLĖTROS PROBLEMOMS SPRĘSTI
Kaimo plėtros plane numatytos įgyvendinti priemonės bus
kofinansuojamos iš ES ŽŪOGF Garantijų dalies. Kadangi Lietuva yra taip
vadinamoji Pirmojo Tikslo šalis, t.y. jos BVP yra mažesnis negu 75 proc. ES
vidurkio, į KPP įtrauktos keturios pagrindinės ir trys papildomos šalims
kandidatėms siūlomos kaimo plėtros priemonės.[1]
Pagrindinės kaimo plėtros priemonės:
• Ankstyvas ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūūkio gamybos;
• mažiau palankios ūkininkauti teritorijos ir teritorijos su
aplinkosauginiais apribojimais;
• agroaplinkosauga;
• Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas.
Papildomos kaimo plėtros priemonės:
• parama pusiau natūriniams, restruktūrizacijos etape esantiems, ūkiams;
• parama gamintojų grupių steigimuisi;
• techninė parama.
KPP rengiamas BPD kontekste, ir KPP pateikiamos priemonės papildo BPD
pateikiamas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones.
BPD ir KPP visų pateiktų priemonių įgyvendinimu yra siekiama išspręsti
žemiau išvardintas žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas. Kiekvienos iš šių
problemų sprendimas yra neįmanomas įgyvendinant tik vvieną ar kitą BPD arba
KPP priemonę. Kievienos problemos sprendimas yra kompleksiškas, todėl ir
šiuose abiejuose dokumentuose pateiktos žemės ūkio ir kaimo plėtros
priemonės papildo viena kitą.
Pagrindinės žemės ūkio ir kaimo plėtros problemos yra šios:
• Mažas vidutinis ūkių dydis bei nusistovėjusi žemės ūkio gamyba.
• Prasta žemės ūkio produktų, naudojamų veislių bei sėklų kokybė.
• Žemės ūkio produktų perdirbimas labai epizodiškas, neišnaudojami
turimi gamybos pajėgumai.
• Prastas žemės ūkio sektoriaus efektyvumas, didelės energijos
sąnaudos ir prastos ūkininkavimo technologijos.
• Mažos kaimo gyventojų pajamos.
• Per didelė pajamų priklausomybė nuo žemės ūkio pajamų šaltinio.
• Investicijos į naujas žemės ūkio technologijas sumažins
įsidarbinimo galimybes bei pajamas kaime.
• Prastas gyvenimo lygis kaime fizinių ir socialinių
infrastruktūrų požiūriu.
• Nepakankamas ūkininkų išsilavinimas.
• Tiek ūkininkų, tiek kaimo gyventojų senėjimo problema.
• Žemės ūkio intensyvinimas derlinguose žemės plotuose turės
neigiamą poveikį aplinkai.[1] II. KAIMOS PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ APRAŠYMAI
2.1. Ankstyvasis ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos
Problema ta, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje į ES pakviestų naujokų,
veikia galybė neefektyvių ūkių, kuriuose tvarkosi senyvo amžiaus ūkininkai,
iš paskutiniųjų besistengiantys išlikti rinkoje. Deja, jų įdėtas triūsas
dažniausiai kainuoja brangiau, nei už jų tiekiamą žemės ūkio produkciją
moka supirkėjai ir perdirbėjai, todėl tokių ūkių perspektyvos miglotos.
Dažniausiai tai puikiai suvokia aar bent nutuokia ir patys ūkininkai,
tačiau iki šiol nebuvo jokio mechanizmo, kuris leistų neskausmingai
pasitraukti iš negailestingos rinkos, tuo pat metu užsiimant įprasta veikla
savo reikmėms.
Pažymėtina, kad tokio projekto tikslas yra ne išvalyti kelią Vakarų
Europos produkcijai, bet perduoti ūkius jauniems ūkininkams ar profesinį
pasirengimą turinčiam jaunimui. Kitaip tariant, tiems, kurie galės lengviau
konkuruoti su kolegomis iš Vakarų Europos.
Kaimo plėtros plane 2004-2006 metais numatyti du tokio pasitraukimo
scenarijai. Bendrasis, kuris apima visų sričių ūkius, ir atskiras – pieno
ūkių savininkams.[9]
Paramos tikslas – sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus ūkininkams
pasitraukti iš aktyvios gamybinės veiklos, perduodant ūkius jauniems
ūkininkams.
Ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos parama
apima kompensacines išmokas už negautas pajams ūkininkams, apsisprendusiems
atsisakyti komercinės veiklos.[11]
Vyresnio amžiaus ūkininkai gaus paramą, jei perleis savo ūkius
jaunesniems ūkininkams. Niekas to daryti nevers, bet norintieji anksčiau
pasitraukti į pensiją galės laisvai tą padaryti ir dar už tai gauti pinigų.
Šios priemonės įgyvendinimo tikslai būtų – gerinti ūkių struktūrą;
gerinti ūkininkų amžiaus struktūrą; sudaryti sąlygas pakeisti žemės
paskirtį, jei ūkininkavimas joje neužtikrina ekonominio gyvybingumo
reikalavimų; užtikrinti pajamas vyresnio amžiaus ūkininkams, atsisakiusiems
ūkininkavimo, bei jų pagalbininkams bei samdomiems ūkių darbuotojams, kurie
praranda darbo vietą ūkininkui išėjus į pensiją; didinti perduotų žemės
ūkio valdų ekonominį gyvybingumą; mažinti nedarbą kaimo jaunimo tarpe.[1]
Ūkininkams, anksčiau laiko pasitraukiantiems iš prekinės žemės ūkio
gamybos mokamos kompensacinės iišmokos susideda iš pastovios ir kintamos
dalių. Pastovią dalį sudaro – kompensacinės išmokos – tai pastovi metinė
suma lygi 1024 eurų ūkiui; kompensacinės išmokos priedas skiriamas tuomet,
kai ūkininkas turi išlaikomą sutuoktinį nuo 55 iki normalaus pensijinio
amžiaus, ūkiui mokama 495 Eurų dydžio papildoma išmoka; priedai prie
senatvės pensijos – tai skirtumas tarp ūkininko senatvės pensijos ir
ankstyvo išėjimo į pensiją pensijinės išmokos, kuri mokama ūkininkui
pasiekusiam pensijinį amžių. Kintamą dalį sudaro – metinės išmokos už
perduotos žemės hektarą – mokamos metinės išmokos už perduotos žemės
hektarą, neviršijant 24 ha. Maksimali išmoka –1944 Eurai ūkiui. Bendra
metinė ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramos suma
negali viršyti 3463 Eurų ūkiui.[1]
Atsisakančių ūkininkauti vyrų amžius – 55-62,5 metų, moterų – 55-60
metų. Savininkai turės įrodyti, kad paskutinius 10 metų vertėsi žemės ūkio
gamyba, kad jo ūkio dydis ne mažesnis kaip 3 ha ŽŪN, kad jis turi minimalų
valstybinio socialinio draudimo stažą [6], kad deklaruoja pasėlius ar
gyvulius Dirbamos žemės apskaitos ar Gyvulių registre ne mažiau kaip 4
metus, kad ne mažiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos.[1]
Ankstyvo ūkininko pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio veiklos parama
negali būti teikiama ilgiau nei 15 metų ir trukti ilgiau negu į anksčiau
laiko iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukęs asmuo sulauks 70 metų.[1]
Kaip atskira paramos .rūšis išskiriama
parama smulkių pieno ūkių
savininkams.[12] Šios paramos tikslas – pieno gamybos
restruktūrizavimas.[1] ES mokės tiems, kurie nuspręs nutraukti pieno
gamybą. Tai nereiškia, kad norintys gauti šią kompensaciją turės turės
atiduoti savo karves ar jas būtinai reikės paskersti. Niekas iš žmonių
neatims jų galvijų. Bus galima juos auginti ir toliau, tačiau gavusieji
kompensacijas iš savo karvių primelžtą pieną turės suvartoti patys, savo
ūkio reikmėms. Šia galimybe galės pasinaudoti kiekvienas smulkaus pieno
ūkio savininkas nuo 55 iki 70 metų amžiaus. Nustojęs pardavinėti pieną
rinkai, paramą jis gaus trejus metus nuo 2004 iki 2006 metų.[12]
Kompensacinės išmokos priklausys nuo ūkyje esančių melžiamų karvių
skaičiaus. Kompensacinė išmoka apskaičiuota remiantis bendru gamybiniu
pelnu tenkančiu vienai melžiamai karvei.[1] pirmaisiais metais bus skiriama
2210 litų (640 Eurų), antraisiais – 1795 litai (520 Eurų) ir trečiaisiais –
1502 litai (435 Eurų). Bendra maksimali paramos suma ūkiui – 22011 litų
(6380 Eurai)
Ir tai dar ne viskas. ES numato išmokas ne tik ūkių savininkams, bet
ir pasitraukiančio iš rinkos ūkio darbuotojams. Tokiems darbuotojams metinė
parama, kaip pensinė išmoka, sieks maždaug 1000 Eurų, t.y. 3428 litus.
Tokios iišmokos bus mokamos kasmet iki senatvės pensijos gavimo momento.
Ūkio darbuotojas turi atitikti tokius reikalavimus: būti nuo 55 iki
pensinio amžiaus; ūkio darbuotoju dirbti daugiau nei pusę laiko per
pastaruosius 5 metus; per pastaruosius ketverius metus daugiau nei pusę
laiko dirbti pasitraukiančio iš prekinės ggamybos ūkyje; per pastaruosius 5
metus jam turi būti įskaityta 2,5 metų valstybinės senatvės pensijos
socialiniam draudimo stažas. Ūkio darbuotojams parama gali būti teikiama ne
ilgiau nei 7,5 metų.[9] 2.2 Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos
ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais
Europos Sąjungos šalyse priimta skatinti ūkininkavimą ir mažiau
palankiose vietovėse, iš ūkių gaunamas mažesnes pajamas palaikant tam
tikromis išmokomis. Tuomet dirbama žemė nelieka apleista, išsaugomos
gyvybingos kaimo bendruomenės, o tose vietose dirbantiems ūkininkams
užtikrinamas tam tikras pajamų lygis.
Lietuvoje jau išskirtos mažiau palankios ūkininkauti vietovės apima 47
proc. visos naudojamos žemės (1 mln. 597 tūkst. ha.).[8] Mažiau palankios
ūkininkauti vietovės atrenkamos savivaldybių ir seniųnijų lygmeniu.[6]
Vietovės atrinktos ne tik pagal mažesnį žemės našumą, bet ir pagal
demografinius požymius. Žiūrėta, kur mažesnis gyventojų tankumas,
gimstamumas (kaimas greičiau sensta). Prie nepalankių ūkininkauti
priskirtos ir potvynių užliejamos bei iintensyvaus karsto vietovės.[8]
Paramos tikslas yra mažinti pajamų lygio skirtumus tarp regionų ir
garantuoti tam tikrą pajamų lygį ūkininkaujantiems mažiau palankiose
ūkininkauti vietovėse, užtikrinti nuolatinį žemės ūkio paskirties žemės
panaudojimą ir išsaugoti gyvybingas kaimo bendruomenes, skatinti
aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį ūkininkavimą, užtikrinti
aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi vietovėse, kuriose galioja
aplinkosauginiai apribojimai.[11]
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento
direktorė Virginija Žoštautienė sakė, jog deramasi su EK, kad Lietuvai būtų
patvirtintos visos numatytos mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Tuomet
visi ten dirbantys žemdirbiai gautų paramą pagal šią priemonę.
Pasak V. Žoštautienės, kompensacines išmokas galėtų gauti visi,
užsiimantys žemės ūkio veikla ir iš jos gaunantys ne mažiau kaip pusę savo
metinių pajamų. Nebūtinai tik registruoti ūkininkų ūkiai, tačiau norintieji
gauti paramą turėtų užsiregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslų registre.[8]
Kompensacinės išmokos turėtų būti mokamos visiems žemės ūkio
subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir gaunantiems ne mažiau kaip
50 proc. visų metinių pajamų iš žemės ūkio veiklos. [11] Ūkininkaujantiems
mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su agrarinės
aplinkosaugos apribojimais bus mokamos kompensacinės išmokos už deklaruotą
žemės ūkio naudmenų hektarą (ariama žemė, ganyklos, ilgalaikiai pasėliai).
Norint gauti paramą ūkis turi būti mažiau palankioje ūkininkauti
teritorijoje.[6] Ūkio dydis turi būti ne mažesnis nei 3 ha, kad ūkininkas
gyventų ne toliau kaip už 30 kilometrų nuo ūkio, už kurį skirta
kompensacinė išmoka. Minimalus gyvulių tankis ūkyje turėtų būti 0,2,
maksimalus – 1,4 sąlyginio galvijo hektare. Pastaroji sąlyga netaikoma tik
specializuotiems ūkiams. Anot V. Žoštautienės minimalus ūkio dydis dar
diskutuotinas, gal jis mažės, kad daugiau sodiečių galėtų pasinaudoti ES
parama.[8] Savininkas turi įsipareigoti ūkininkauti toje vietovėje ne
mažiau kaip 5 metus nuo pirmosios kompensacinės išmokos gavimo, ūkininkas
privalo laikytis geros žemdirbystės kodekso, paisyti aplinkosaugos
reikalavimų bei palaikyti kraštovaizdį, įgyvendinant pažangaus ūkininkavimo
praktiką.[6] Papildomai išmokai gauti nereikės jokių atskirų pažymų,
svarbu, kad ūkininkauji tam tikroje vietovėje.[8]
Mažiau palankiose vietovėse nėra vienodos ūkininkavimo sąlygos, todėl
pagal įvairius požymius išskirti trys jų llygiai – aukšto, vidytinio ir žemo
nepalankumo. Atitinkamai būtų diferencijuojama ir už deklaruotą žemės ūkio
naudmenų hektarą skiriama tiesioginė išmoka – ji svyruotų nuo 96 iki 265
litų.[8]
Kompensacinės išmokos turi būti efektyvi atsvara kompensuojant
gamtinius vietovės trūkumus, tačiau būtina vengti per didelio kompensavimo
ir palikti stimulą efektyviai ūkininkauti. Siekiant išvengti per dide.lio
kompensavimo, maksimali išmokos suma, visiškam produkcijos vertės skirtumo
padengimui nebus mokama. Pirmiems 70 ha bus taikoma 60 proc. paramos tarifo
norma. Už likusią žemę bus kompensuojama taikant pusę paramos tarifo arba
50 proc. 2.3 Agrarinė aplinkosauga
Išmokų tikslas – papildyti ūkininkų pajamas per išmokas už
aplinkosaugos paslaugas, kurias jie teikia įgyvendindami pasirinktą aplinką
tausojančių priemonių paketą.[11]
Priemonė skatins žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdus,
apsaugančius gamtos išteklius, dirvožemį; ekstensyvų, aplinkai palankų
ūkininkavimą; mažo intensyvumo ganyklų plėtrą; kraštovaizdžio, gamtos ir
istorinių paminklų išsaugojimą; aplinkos planavimo taikymą ūkininkavimo
praktikoje. Paramą gaus privatūs žemės savininkai, savivaldybės bei kiti
subjektai, turintys teisę į žemę.[6]
Būtiniausi aplinkosaugos reikalavimai privalomi visiems
ūkininkaujantiems, į tai atsižvelgiama ir skiriant tiesiogines išmokas.
Šiuo atveju numatomos kai kurios papildomos sąlygos, kurių laikantis
sugriežtėja ūkininkavimas, didėja žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos,
žemdirbys praranda dalį galimų pajamų. Už tai jam bus kompensuojama.
Kaimo plėtros plane numatytos kelios paramos programos: ariamos žemės;
tikslinių saugomų teritorijų; kraštovaizdžio priežiūros; pievų tvarkymo;
ekologinės žemdirbystės; retų veislių; apleistos žemės; mokymo ir
demonstravimo.[7]
Priemonę sudarys keletas laisvanoriškų įsipareigojimų, kuriuos
dalyvaujantys ūūkininkai pasižadės vykdyti už jiems suteikiamas kasmetines
išmokas mažiausiai 5 metų laikotarpiu.[1] Ir dar – ūkininkas pats
pasirenka, kokios programos jam tinkamiausios, gali dalyvauti ir visose,
tačiau kompensacines išmokas gautų ne daugiau kaip už keturias.
Programose galės dalyvauti visi žemės ūkio subjektai, turintys nuosavą
žemę ar ją nuomojantys pagal ilgalaikę sutartį, taip pat tokias žemės
nuomos sutartis turinčios visuomeninės organizacijos ar teisę į žemę
turinčios savivaldybės.[7]
Sąlygos norintiems gauti paramą: ūkio dydis, ne mažesnis kaip 3 ha.,
ūkis atitinka privalomus nacionalinius aplinkosaugos, veterinarijos,
higienos ir gyvulių gerovės standartus, vykdo buhalterinę apskaitą, neturi
mokestinių įsiskolinimų, įsipareigoja dalyvauti programoje ne mažiau kaip 5
metus.[6]
Ariama žemė. Siekiama apsaugoti dirvas nuo nykimo, erozijos, išlaikyti
tam tikrą pievų ir ariamos žemės santykį, tikslingiau naudoti trąšas bei
chemikalus. Bus griežtinamos sėjomainos, bent pusė dirbamų laukų žiemą turi
būti apsėti, numatomos vietos, kur negalima ganyti gyvulių ir pan. Taip
sumažėja neigiamas poveikis aplinkai, tačiau ūkininkas praranda dalį
pajamų, jam reikia įdėti daugiau darbo. Už tai ir atlyginama.[7]
Tikslinės saugomos teritorijos. Bus išskirtos vietovės , kuriose
ribojama žemės ūkio veikla (draustiniai, rezervatai, nacionaliniai ir
regioniniai parkai ir pan.). Planuose bus numatyta kraštovaizdžio ir
kraštovaizdžio elementų išsaugojimo sąlygos; trąšų ir pesticidų apribojimas
ir nepageidaujamų krūmų kontrolė; turtingų rūšių pievų tvarkymo sąlygos;
pelkių tvarkymo sąlygos; tinkamos paukščių ir jų buveinių sąlygos.
Kraštovaizdžio priežiūra. Ši programa skirta tam, kad išsaugoti
kaimiškąjį ir
agrokultūrinį kraštovaizdį, skatinti įvairią mozaikinę
kraštovaizdžio struktūrą ir gausinti bioįvairovę, kuriant gamtinias
buveines. Programa orientuota į vertingų kraštovaizdžio elementų
išsaugojimą (vertingi medžiai, šaltiniai, tvenkiniai, akmenys, piliakalniai
ir pan.).
Pievų tvarkymas. Programa skirta ilgalaikėms natūralioms ir pusiau
natūralioms pievoms išsaugoti. Ribojamas jų tręšimas, gyvulių ganymas ir
pan.
Ekologinė žemdirbystė. Tai parama skirta paremti ekologinės
žemdirbystės sistemą kaip gamybos sistemą, kuri suteikia tiek
aplinkosauginę, tiek socialinę-ekonominę naudą kaimo vietovėms ir
užtikrina, kad bus gaunami kokybiški maisto produktai, turintys pakankamai
d.idelį ir vis augantį rinkos potencialą. Parama bus teikiama tiek
ūkininkams, kurie jau uužsiima ekologine žemdirbyste, tiek tiems ūkininkams,
kurie pereina į ekologinę žemdirbystę.[1]
Retos veislės. Siekiama išsaugoti komerciniu požiūriu mažiau naudingus
retesnių ar nykstančių veislių gyvulius, tarkim, šėmus galvijus ir pan.
Apleista žemė. Ši programa turi paskati ūkininkus tvarkyti apleistą
žemę tausojančiu būdu, siekiant padidinti bioįvairovę, pagerinti estetinę
kraštovaizdžio vertę, mažinti gaisro ir piktžolių paplitimo pavojų.
Mokymas ir demonstravimas. Ne vienas pavyzdingai besitvarkantis
ūkininkas sulaukia svečių, norinčių apžiūrėti ūkį, pasimokyti. Šeimininkas
parodo, dar ir kavos išverda, bet jam tai gaišatis, papildomos išlaidos.
Irgi reikėtų bent kiek kompensuoti.
Kai kurios pprogramos nebūtinai turi apimti visą ūkį. Turėdamas ūkyje
nors vieną gražų krašovaizdžio kampelį ar unikalią saugotiną pelkutę,
ūkininkas jau gali dalyvauti atitinkamoje išlaidų kompensavimo programoje.
Kiekvienai jų teks parengti specialius veiklos planus, žemėnaudos planuose
pažymėti programose numatytas vietas ar objektus.
Planą parengs konsultantai, jie patars, kaip ką geriau daryti,
prižiūrės darbus. Dėl paramos ar informacijos reikės kreiptis į
Nacionalinės mokėjimo agentūros teritorinius padalinius apskrityse –
agentūrai patikėtas visas paramos administravimas.[7]
2.4 Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas
nemažai dirbamos žemės, ypač jei ji mažiau derlinga, paliekama be
naudos. Apželdinus tokias vietas mišku, jos taptų vertingesnės kitokiu
požiūriu, praturtėtų kraštovaizdis, mažėtų aplinkos tarša, nes miškas tik
grynina orą. Kaimo plėtros plane numatoma remti dirbamos žemės apželdinimą
mišku. Būtent dirbamos, o ne jau apleistos žemės apželdinimą. Žemė turi
būti bent keletą metų deklaruota, nebūtinai ariama, bet ir ganyklos, pievos
ar kitos naudmenos.
Priemonė skatins žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku kaip
alternatyvų žemės panaudojimą bei skatins miškų ūkio plėtrą ūkiuose. Paramą
gaus privačios žemės savininkai arba jų grupės(asociacijos), savivaldybės
arba jų asociacijos savivaldybės gali gauti paramą miško įveisimo išlaidoms
kompensuoti.[6] TTaip pat ir neūkininkaujantis žemės savininkas gali gauti
šią paramą, tarkim, gyvenantis mieste, o savo žemės sklypą nuomojantis. Tik
jam būtų atlyginta vien už miško sodinimą, jis negautų ūkininkaujančiam
priklausančios kompensacijos dar ir už prarandamas pajamas. Planuojama, kad
ūkininkams, dalį savo dirbamos žemės apsodinusiems mišku ir dėl to mažiau
begalintiems kasmetinių pajamų iš žemės ūkio, už hektarą, atsižvelgus į
žemės vertę, būtų skiriama 400-900 litų išmoka.[7] Parama neskiriama
ūkininkams, kurie sodina kalėdines eglutes.[6]
Apželdinant žemės ūkio paskirties žemę mišku, dengiamos visos faktinės
jo sodinimo išlaidos. Paskui penkerius metus sskiriamos lėšos jaunam miškui
prižiūrėti ir apsaugoti. Tai galėtų būti apie 2700-3000 litų už ha. Taip
pat kompensuojamos visos išlaidos, kai tenka atsodinti neprigijusius
sodinukus.[7]
Metinė išmoka prarastoms pajamoms kompensuoti įveisus mišką dvidešimt
metų bus mokama ūkininkams ir jų grupėms, kurie naudojožemę žemės ūkio
produkcijos gamybai, bei kitiems privatiems fiziniams ir juridiniams
subjektams.[11]
Norint savo dirbamoje žemėje užveisti mišką pirmiausiai reikia iš
žemėtvarkos skyriaus pasiimti leidimą. Šalyje bus iš anksto numatyta, kokie
plotai konkrečiose savivaldybėse negali būti apsodinami mišku, tad neliks
didesnių problemų ir su leidimais
Specialistai turės parengti miško želdinimo planą: kiek ir kokių
sodinama medžių, kaip bus saugomi sodinukai nuo žvėrių, ir pan. Veisiamame
miške turės būti ne mažiau kaip penktad.alis lapuočių medžių, o želdinama ne
mažesnis kaip vieno hektaro plotas. Mažiau gali būti tik tuo atveju, kai
jaunuolynas šliesis prie jau esančio miško. Parama nebus skiriama laukų
apsauginėms miško juostoms sodinti.[7] 2.5 Parama pusiau natūriniams restruktūrizacijos etape esantiems
ūkiams.
Valstybėse kandidatėse yra daug smulkių, iš dalies save išlaikančių
ūkių (3-15 ha), kurie į rinką pateikia didesnę savo gaminių dalį. Siekdami
palengvinti smulkių ūkių persitvarkymą į prekinius, komerciškai gyvybingus,
Europos Komisija siūlo teikti jiems kasmetinę fiksuoto dydžio paramą.[5]
Šiuo metu Lietuvoje dominuoja smulkūs natūriniai ūkiai, kurie,
neturėdami gamybinių arba tikslo plėtoti konkurencingą gamybą, dažniausiai
tenkina tik ūkio narių poreikius. Tačiau vis daugiau pradeda kurtis
natūrinių ūkių, kurie orientuojasi į ggamybą rinkai.[3]
Lietuvoje smulkieji ūkiai sudaro daugumą. Šiuo metu šalyje yra apie
250 tūkst. žemės ūkio gamintojų, todėl manome, kad didžiausią dalį
tiesioginių išmokų gaus būtent tie 36 tūkst. registruotų ūkininkų, o
dauguma smulkių ūkininkų galės pasinaudoti kaimo plėtros priemonėmis, t.y.
gaus kompensacines išmokas ir labai daug išloš iš narystės.[4]
Parama pusiau natūriniams ūkiams – vienas iš būdų paspartinti ūkių
pertvarkymo procesą, reorganizuoti ūkius, taip, kad jie atitiktų Lietuvos
bei ES keliamus reikalavimus, didinti žemės ūkio sektoriaus
konkurencingumą, plėtoti žemės ūkiui alternatyvią veiklą.[6] Pusiau
natūriniai ūkiai galės įsigyti būtiniausias gamybos priemones, kurių dėka
sudaromos palankios laipsniško persitvarkymo į konkurencingą ūkį sąlygos.
Pagal šią priemonę numatoma remti ūkininkus, kurie nori pakeisti
pusiau natūrinį ūkininkavimą į veiklą, nukreiptą į rinkos poreikių
tenkinimą.[11] Tai būtų parama dar ne pramoniniams, bet jau gana
perspektyviems ūkiams, turintiems konkrečius plėtros planus, kaip jie taps
versliniais, komerciškai gyvybingais. Finansinė parama palengvintų ūkio
pertvarkymą bei stambinimą, palaikytų ūkininko pajamas. Tiktai svarbu
apsispręsti, kokį ūkį laikysime pusiau natūriniu.
Norintis gauti šią paramą ūkininkas turės atitikti tokius
reikalavimus: žemės ūkio naudmenų plotas turi būti ne mažesnis nei 0,3 ha
ir ne didesnis kaip 30 ha., ūkininkas turi būti užsiregristravęs ūkininkų
registre, mokėti soc. draudimo mokesčius bei vesti apskaitą; privalo
įrodyti, kad paskutinius dvejus metus jis teikę savo produkciją
supirkėjams; pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.
visų ppajamų; valda turi būti įtraukta į IAKS duomenų bazes; ūkininkas turi
būti ne vyresnis kaip 55 metų; negali turėti didesnės nei 12 melžiamų
karvių bandos; turi vesti buhalterinę apskaitą; negali būti jokios kitos
paramos krypties dalyvis; turi laikytis LR ir ES įstatymų bei nuostatų.[1]
Kandidatai paramai gauti turės pateikti savo ūkio viziją(tipinį verslo
planą). Maksimalus paramos dydis – 1000 Eurų (3452 litai) per metus.[6] 80
proc. šios sumos sudarys ES fondų, likusią dalį – šalies nacionalinės
biudžeto lėšos.[3]
Paramos mokėjimo laikotarpis –iki 5 metų, po 3 metų pagrindinai
patikrinant, ar sistemingai įgyvendinamas verslo planas. Išmoka bus mokama
ne ilgiau nei 5 metus nuo paraiškos padavimo dalyvauti programoje ir ne
ilgiau nei paramos gavėjui sueis 60 metų.[6]
Numatomos reikalingos lėšos vieneriems bei penkeriems metams 2.6 ES standartų diegimas
Kai kuriuose literatūros šaltiniuose išskiriama dar viena priemonė –
ES standartų diegimas. Ši priemonė leis įgyvendinti vieną iš kaimo plėtros
strategijos uždavinių – sukurti į rinką orientuotą konkurencingą žemės ūkį,
užtikrinantį aplinkosaugą, gyvūnų gerovę, higieną ir sanitariją, spartinant
pirminį žemės ūkio gamybos sektoriaus modernizavimą, pirminės žemės ūkio
produkcijos saugą ir kokybę bei saugaus darbo standartus. Ūkininkai bus
skatinami diegti naujas, ES standartais pagrįstas agrarinės aplinkosaugos
technologijas. Parama bus teikiama dengiant kaštus, atsirandančius dėl
žemės ūkio veiklos derinimo su ES keliamais reikalavimais.
Parama bus teikiama ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ar kitiems žemės
ūkio veiklos
subjektams. Parama bus teikiama pareiškėjams, valdantiems ne
mažiau kaip 3 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise arba
nuomojantiems ją ne mažesniam kaip 5 metų laikotarpiui bei užsiimantiems
žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 1 metus.[11] III . LIETUVOS KAIMO ATEITIS ES SKAIČIAIS
2004-2006 m. Lietuvai iš ES biudžeto iš viso numatyta skirti 10,3
mlrd. litų. Ši suma prilygsta 2002 m. metinėms Lietuvos biudžeto išlaidoms
– 10,86 mlrd. litų. 10,3 mlrd sudaro 9,243 mlrd litų, kuriuos išsiderėjome
derybose įvairioms politikoms finansuoti, bei 1,043mlrd. litų per
specializuotus fondus.
ES ffinansinė parama Lietuvai žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje 2004-
2006 m. sudarys apie 2,5 mlrd. litų, arba vienam gyventojui teks apie 722
litus.
Lietuvai tapus ES nare, be tiesioginių išmokų, kurios kasmet iki 2014
m. didės po 10 proc., žemdirbiams numatyta parama kaimo plėtrai – 2004-2006
metais gausime apie 1,56 mlrd. litų, įskaitant nacionalinį
bendrafinansavimą. Šiomis lėšomis bus remiama visos kaimo plėtros plano
priemonės. IŠVADOS
Išanalizavus visą turėtą medžiagą galiu daryti išvadą, kad kaimo
plėtros planas 2004-2006 ir su juo gautos kompensacinės lėšos, bus efektyvi
priemonė lietuvos kaimo iir žemės ūkio kai kurioms problemoms spręsti ir
kaimui atgaivinti.
Dauguma ūkininkų, jeigu tik norės ir sugebės galės pasinaudoti gana
dosnia parama iš ES. Teikiama kompensacinė parama turėtų sureguliuoti ir
pagerinti ūkių struktūrą ir skatinti ūkių plėtrą – pagerės ūkininkų
amžiaus struktūra, ūkiai taps labiau modernizuoti, pagerės produkcijos
kokybė. Papildomos pajamos padidins finansines galimybes jauniems žmonėms
pasilikti gyventi ir imtis veiklos kaime. Teikiama parama turėtų paskatinti
ūkininkus labiau atkreipti dėmesį į gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimą.
Daug yra kaime veiklų ir vietų, kurias dar reikia tobulinti, tam ES ir
skiria lėšas. Taigi, ES mums 2004-2006m. duos kompensacines išmokas žemės
ūkiui ir kaimo plėtrai, tik ar jomis sugebės Lietuvos ūkininkai
pasinaudoti. LITERATŪRA
1. Kaimo plėtros planas 2004-2006 m./ http:// www.zum.lt.
2. Lietuvos kaimo ateitis ES skaičiais/Integracijos žinios.-2003, Nr.
3(45);
3. Smulkių žemdirbių ateitis – konkurencingi ūkiai. S.Likas/ Artojas.-
2002, Nr.2;
4. ES parama žemės ūkiui augs laipsniškai.V.Preikštaitė/Respublika.-
2002,lapkričio 15;
5. Kas mūsų laukia D. Miniataitė/ Mano ūkis.- 2003, kovo mėn.;
6. Kokios paramos gali tikėtis žemdirbys V. Žoštautienė/ Žemės ūkis.-
2003, Nr 4-5;
7. ES sstruktūrinių fondų parama žemdirbiams. A. Stasiukaitis/
Valstiečių laikraštis.-2003, balandžio 19;
8. ES struktūrinių fondų parama žemdirbiams. A. Stasiukaitis/
Valstiečių laikraštis.-2003, balandžio 23;
9. Naujos galimybės: kompensacijos už pasitraukimą iš rinkos/ Artojas.-
2003, Nr 2(4);
10. Galutiniai finansiniai derybų rezultatai/ Integracijos žinios.-
2003, Nr 1(43);
11. Europos sąjungos parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai/ Informacinis
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM leidinys;
12. Kas laukia smulkių ūkininkų įstojus į ES?//Aktualūs klausimai ir
atsakymai apie Lietuvos stojimą į ES.- Vilnius, 2003.
———————–
33750000
5 metams
5 metams
1 mmetams
1 metams
5 metams
1 metams
LR FINANSUOJAMA DALIS EURAIS(20proc.)
ES FINANSUOJAMA DALIS EURAIS (80proc)
REIKALINGOS LĖŠOS EURAIS
POTENCIALIŲ ŪKININKŲ SKAIČIUS
