Mašinų TP ir remonto dalykų kursinis projektas

Aiškinamojo rašto turinys

1. MTP sudėtis ir techninė būklė.

2. Remontų ir TP kiekio nustatymas.

3. Remontų ir TP darbo sąnaudų skaičiavimas.

4. Remontų ir TP metinio plano sudarymas.

5. Dirbtuvių darbo režimo ir laiko fondų skaičiavimas.

6. Darbo jėgos skaičiavimas.

7. Nagrinėjamo skyriaus įrengimų parinkimas ir ploto nustatymas.

8. Nagrinėjamo skyriaus apšvietimo ir ventiliacijos skaičiavimas.

9. Darbų organizavimas nagrinėjamame skyriuje.

10. Ekonominiai skaičiavimai.

11. Darbų sauga nagrinėjamame skyriuje.

12. Išvados ir pasiūlymai.

13. Literatūra.

14. Turinys.

Grafinė dalis

1. Dirbtuvių užimtumo grafikas

2. Nagrinėjamo skyriaus planas su įrengimų išdėstymu

ĮVADAS

1991 m. atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę daug kas pasikeitė, nes buvo vykdoma privatizacija ir atsirado daug nemažai privačių žemės ūkio technikos remonto įmonių. Jų paslaugomis gali pasinaudoti ne tik žemės ūkio bendrovės, bet ir pavieniai ūkininkai.

Šiuo metu daugelis Lietuvos žemdirbių įsigyja galingos technikos iš Vakarų Europos, nors, dėl didelių technikos kainų, ji dažniausiai būna dėvėta. Jai kokybiškai suremontuoti reikalingos specialios remonto įmonės, reikia skirti daug lėšų kokybiškai atremontuoti, kad ji tarnautų nne vienus metus.

Dėvėtų detalių remontui ir atnaujinimui naudojamos naujausios technologijos ir atsparios dilimui medžiagos, todėl jos gali tarnauti kaip naujos, o jų remonto kokybė yra pakankamai gera.

1. MTP SUDĖTIS IR TECHNINĖ BŪKLĖ

1.1. MTP sudėtis

Traktoriams panaudojam šią formulę:

Čia n = 24 pagal ssąrašą

Gauname

Iš jų 65 % bus traktoriai MTZ – 80

Iš jų 15% yra traktoriai T- 150 K

Iš jų 20 % yra traktoriai T – 25

Automobiliams panaudojam šią formulę:

Iš jų 15% bus Kamaz-5320

Iš jų 85% bus GAZ–53

Javų kombainams taikom šią formulę:

Iš jų yra 65% DON-1500

Iš jų yra 35% NIVA CK-5

Plūgams PN-3-35 taikom šią formulę:

Kultivatorius KPC-4 paskaičiuojam pagal šią formulę:

Sėjamąsias CZ-3,6 paskaičiuojam pagal šią formulę:

1.2. MTP techninė būklė

Traktoriai MTZ-80:

Reikalingas kapitalinis remontas sudeginus 64800 kg kuro, o tarpremontiniam išdirbiui taikomas koeficientas 1,9. Taigi gaunam:

Traktoriai T-150K:

Reikalingas kapitalinis remontas sudeginus 134400kg kuro, o tarpremontiniam išdirbiui taikomas koeficientas 2,4. Taigi gaunam:

Traktoriai T-25:

Reikalingas kapitalinis remontas sudeginus 17400kg kuro,o tarpremontiniam išdirbiui taikomas koeficientas 2,2. Taigi gaunam:

Automobiliai:

Kapitalinis remontas atliekamas nuo ridos. KAMAZ-5320 rida 330000 km, o ttarpremontiniam išdirbiui taikoma 0,2 koeficientas. Taigi gaunam:

GAZ-53 rida 105000 km, o tarpremontiniam išdirbiui taikoma 0,3 koeficientas. Taigi gaunam:

Javų kombainai:

Kapitalinis remontas atliekamas nuo nukulto ploto ha.

DON-1500. Reikia nukulti 1200 ha, o tarpremontiniam išdirbiui taikoma 0,7 koeficientas. Taigi gaunam:

CK 5 NIVA. Reikia nukulti 1200 ha, o tarpremontiniam išdirbiui taikoma 0,5 koeficientas. Taigi gaunam:

1 lentelė

Traktorių TP ir remontų periodiškumas

Traktoriaus markė Mato vienetas Kapitalinis remontas Einamasis remontas TP-3 TP-2 TP-1

MTZ-80 Kg 64800 21600 10800 2700 675

T-150K Kg 134400 44800 22400 5600 1400

T-25 Kg 17400 5800 2900 720 180

2 lentelė

Traktorių parko techninė būklė

Traktorių markė Traktorių skaičius Traktorių išdirbis po paskutinio remonto ir TP (kg)

Kapitalinis remontas Einamasis remontas TP-3 TP-2 TP-1

MTZ-80 34 58320 15120 4320 1620 270

T-150K 8 53760 8960 8960 3360 560

T-25 10 3480 3480 580 580 40

3 lentelė

Automobilių parko TP iir remonto periodiškumas

Automobilio

markė Mato vienetas Kapitalinis remontas TP-2 TP-1

KAMAZ-5320 Km 330000 12000 4000

GAZ-53 Km 105000 5500 1400

4 lentelė

Automobilių techninė būklė

Automobilio markė Automobilių skaičius Automobilio rida po paskutinio remonto ir TP

Kapitalinis remontas TP-2 TP-1

KMAZ-5320 1 66000 6000 2000

GAZ-53 7 31500 4000 1200

5 lentelė

Javų kombainų ir TP periodiškumas

Kombaino markė Mato vienetas Kapitalinis remontas Einamasis remontas TP-1

DON-1500 ha 1200 400 150

CK-5“Niva“ ha 1200 400 150

6 lentelė

Javų kombainų parko techninė būklė

Kombaino markė Mato vienetas

Javų kombainų išdirbis po paskutinio remonto ir TP

Kapitalinis remontas Einamasis remontas TP-1

DON-1500 13 840 40 40

CK-5“Niva“ 7 600 200 50

Plūgams, kultivatoriams ir sėjamosioms yra atliekami einamieji remontai. Jų skaičius yra skaičiuojamas pagal formulę:

Plūgams:

Kultivatoriams:

Sėjamosioms:

2. Remontų ir TP kiekio nustatymas

Traktoriams, automobiliams ir kombainams remontų ir TP kiekis nustatomas atsižvelgiant į mašinos išdirbį po paskutinio remonto ir TP, tarpremontinio išdirbio ir planuojamo išdirbio metams.

Duotos markės mašinai kapitalinio remonto skaičius nustatomas pagal formulę:

(vnt.)

Čia:

– planuojamas mašinos išdirbis metams (traktoriams – sudeginto kuro kg; automobiliams – rida km; javų kombainams – nuimtas plotas fiziniais ha)

– mašinos išdirbis po paskutinio kapitalinio remonto (traktoriams – sudeginto kuro kg; automobiliams – rida km; javų kombainams – nuimtas plotas fiziniais ha)

– kapitalinių remontų periodiškumas (traktoriams – sudeginto kuro kg; automobiliams – rida km; javų kombainams – nuimtas plotas fiziniais ha)

Traktoriams yra:

MTZ 80 – 4000 kg

T 150K – 7000 kg

T 25 – 1000 kg

Automobiliams yra:

KAMAZ – 30000 km

GAZ 53 – 25000 km

Javų kombainams yra:

DON 1500 – 150 ha

CK 5 NIVA- 110 ha

Skaičiuojam kiekvienai mašinai atskirai:

Kapitalinio remonto šiems ttraktoriams nepriimu.

Kapitalinio remonto šiems traktoriams nepriimu.

Kapitalinio remonto šiam automobiliui nepriimu.

Kapitalinio remonto šiems automobiliams nepriimu.

Kapitalinio remonto šiems kombainams nepriimu.

Einamųjų remontų skaičius traktoriams ir kombainams nustatomas pagal formulę:

Čia:

– planuojamas išdirbis

– išdirbis po paskutinio einamojo remonto

– einamųjų remontų periodiškumas

– kapitalinių remontų skaičius. Šiuo atveju jis lygus nuliui.

Einamų remontų šiems traktoriams nepriimu.

Einamų remontų šiems kombainams nepriimu.

Traktoriams TP-3 skaičius nustatomas pagal formulę:

Čia:

– traktoriaus išdirbis po paskutinio TP-3

– TP-3 periodiškumas

– einamųjų remontų skaičius

– kapitalinių remontų skaičius

Šiuo atveju ir yra lygūs nuliui

TP-3 šiems traktoriams nepriimu.

Traktoriams ir automobiliams TP-2 skaičius nustatomas pagal formulę:

Šiuo atveju , ir yra lygūs nuliui

Čia:

– mašinos išdirbis po paskutinio TP-2

– TP-2 periodiškumas

TP-2 šiems traktoriams priimu 2

TP-2 šiems traktoriams priimu 1

TP-2 šiems traktoriams priimu 2

TP-2 šiam automobiliui priimu 3

TP-2 šiems automobiliams priimu 5

Traktoriams TP-1 skaičius nustatomas pagal formulę:

Čia:

– išdirbis po paskutinio TP-1

– TP-1 periodiškumas

– TP-2 skaičius

TP-1 šiems traktoriams priimu 4

TP-1 šiems traktoriams priimu 3

Automobiliams TP-1 skaičius nustatomas pagal formulę:

TP-1 šiam automobiliui priimu 5

TP-1 šiems automobiliams priimu 13

Kombainams TP-1 skaičius nnustatomas pagal formulę:

TP-1 šiems kombainams priimu 1

3. REMONTŲ IR TP DARBO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

7 lentelė

Traktorių remonto ir TP darbo sąnaudų skaičiavimas

Traktorių

markė Traktorių

kiekis Remonto ir TP

rūšis

Remontų ir TP

kiekis

Darbo sąnaudos (ž/h)

Vieno Bendros

MTZ-80

34 TP-2

TP-1

GLE 68

136

–

– 7

17,4 476

272

884

272

591,6

Viso 2495,6

T150K

8 TP-2

TP-1

GLE 8

–

– 10

3,6

31,5 80

115,2

240

252

Viso 767,2

T25

10 TP-2

TP-1

GLE 20

–

– 3

6,7 60

100

Viso 398 138,2 307

Viso traktoriams:

Automobiliams yra skaičiuojamas einamo remonto darbo sąnaudos nuo ridos pagal formulę:

Čia:

– planuojama rida km

– duotos markės automobilių skaičius

– einamo remonto darbo sąnaudos 1000 km

8 lentelė

Automobilių remontų ir TP darbo sąnaudų skaičiavimas

Automobilių

markė Automobilių

kiekis Remonto ir TP

rūšis

Remontų ir TP

kiekis

Darbo sąnaudos (ž/h)

Vieno Bendros

KAMAZ-5320

TP-2

TP-1 –

5 –

21,5

4,4 360

64,5

Viso 446,5

GAZ-53

7 ER

TP-2

TP-1 –

91 –

13,5

3,5 1347,5

472,5

318,5

Viso 2138,5

Viso automobiliams:

9 lentelė

Javų kombainų remontų ir TP darbo sąnaudų skaičiavimo suvestinė

Kombaino

markė Kombaino

kiekis Remonto ir TP

rūšis

Remontų ir TP

kiekis

Darbo sąnaudos (ž/h)

Vieno Bendros

DON-1500 13

TP-1

PTP 13

13 1,73

15 22,49

195

Viso 217,49

CK-5 „Niva“ 7 TP-1

PTP 7

7 1,7

15 12,11

105

Viso 117,11

Viso kombainams:

10 lentelė

Žemės ūkio mašinų ir TP darbo sąnaudų skaičiavimo suvestinė

Ž. Ū. mašinos

markė Ž. Ū. Mašinų kiekis Remonto ir TP

rūšis

Remontų ir TP

kiekis

Darbo sąnaudos (ž/h)

Vieno Bendros

PN-3-35 32

PTP

GLE 26

– 16

– 416

128

62,4

Viso 606,4

KPC-4 26 ER

PTP

GLE 21

– 50

– 1050

156

157,5

Viso 1363,5

C3-3,6 34 ER

PTP

GLE 27

– 55

3,5

– 1485

119

222,75

Viso 1826,75

Viso žemės ūkio mašinoms:

Viso darbo sąnaudų:

Apskaičiuojame papildomų darbų darbo sąnaudas:

Apskaičiuojame sumines darbo sąnaudas:

4. Remontų ir TP metinio plano sudarymas

Norint laiku ir kokybiškai remontuoti mašinas, be kitų faktorių, didelę reikšmę turi tinkamai ir laiku planuojami remonto darbai. Dirbtuvių apkrovimą reikia planuoti

taip, kad jos metų bėgyje būtų apkrautos beveik vienodai. Tokio planavimo esmė yra tokia, kad mašinos remontuojamos tuo laiku, kai jos mažiausiai reikalingos arba visiškai nereikalingos žemės ūkio darbams. Taikant tokią remonto ir TP darbų planavimo sistemą, sumažėja darbų įtampa rudens – žiemos periode, dirbtuvėse gali dirbti pastovūs darbininkų kadrai, geriau išnaudojamas dirbtuvių gamybinis plotas ir įrengimai. Paprastai I ir IV ketvirčiai metų bėgyje būna nežymiai daugiau apkrauti lyginant su II ir III ketvirčiais. Procentėliai dirbtuvių užimtumą galima išreikšti skaičiais:

I kketvirtis – 30-35%

II ketvirtis – 10-15%

III ketvirtis – 10-15%

IV ketvirtis – 40-45%

Mašinos pavadinimas ir markė Mašinų skaičius Remonto ir TP rūšis Remontų ir TP kiekis Darbo sąnaudos (ž/h) Darbo sąnaudos ketvirčiais (ž/h)

Vienam Bendros I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis

Kiekis d. s. Kiekis d. s. Kiekis d. s. Kiekis d. s.

Traktorius MTZ-80

34 TP-2

TP-1

GLE 68

136

–

– 7

17,4 476

272

884

272

591,6 11

–

– 77

–

98,6 23

–

– 161

442

136

197,2 23

–

– 161

–

136

197,2 11

–

– 77

442

–

98,6

Traktorius T-150K

8 TP-2

TP-1

GLE 8

–

– 10

3,6

31,5 80

115,2

240

252 1

–

– 10

–

42 3

–

– 30

39,6

120

84 3

–

– 30

39,6

–

84 1

–

– 10

120

–

Traktorius T-25

10 TP-2

TP-1

GLE 20

–

– 3

6,7 60

100

67 3

–

– 9

–

11 7

–

– 21

22,5 7

–

– 21

–

22,5 3

–

– 9

–

Viso traktoriams

3569,8 314,6 1468,3 858,3 928,6

Automobilis KAMAZ-5320

1 ER

TP-2

TP-1 –

5 –

21,5

4,4 360

64,5

22 –

–

1 60

–

4,4 –

2 120

21,5

8,8 –

1 120

21,5

8,8 –

1 60

21,5

4,4

Automobilis GAZ-53

7 ER

TP-2

TP-1 –

91 –

13,5

3,5 1347,5

472,5

318,5 224,5

15 –

135

52,5 –

30 449

162

105 –

30 449

175,5

105 –

16 225

135

Viso automobiliams

8 2585 281,9 896,4 879,8 526,9

11 lentelė

Remonto ir TP metinis planas

11 lentelės tęsinys kitame puslapyje

11 lentelės tęsinys

Kombainas DON-1500

13 TP-1

PTP 13

13 1,73

15 22,49

195

–

– –

– 13

13 22,49

195 –

– –

–

Kombainas CK-5 „Niva“

7 TP-1

PTP 7

7 1,73

15 12,1

105 –

– –

– 7

7 12,11

105 –

– –

–

Viso kombainams

20 334,6 –

– –

– 334,6 –

–

Plūgas PN-3-35

32 ER

PTP

GLE 26

– 16

– 416

128

62,4 13

–

– 208

–

– –

–

– –

–

– –

–

– –

–

42 13

– 208

128

20,4

Kultivatorius KPC-4

PTP

GLE 21

– 50

– 1050

156

157,5 11

–

– 550

–

– –

100 –

–

– –

–

57,5 10

– 500

–

Sėjamoji CZ-3,6

PTP

GLE 27

– 55

3,5

– 1485

119

222,75 17

–

– 935

–

– –

122 –

–

– –

–

100,75 10

– 550

–

Viso ž. ū. m. 92 3796,65 1693 367 200,25 1536,4

Papildomų darbų sąnaudos 4114,4 1378,6 778,6 1278,6 678,6

Viso 14400,45 3668,1 3510,3 3551,55 3670,5

5. Dirbtuvių darbo režimo ir laiko fondų skaičiavimas

Prieš pradedant dirbtuvių skyrių skaičiavimą, reikia nustatyti dirbtuvių darbo režimą iir apskaičiuoti laiko fondus.

Darbo režimas nustatomas pagal pamainos trukmę valandomis ir pamainų skaičių per parą. Kursiniame projekte priimsime, kad remonto dirbtuvėse bus dirbama viena pamaina ir jos trukmė 8,2 val. Laikas valandomis, vieno darbininko sunaudojamas per planuojamą laikotarpį, o ttaip pat laikas, per kurį naudojami įrengimai bei darbo vieta, vadinamas laiko fondu. Priklausomai nuo paskirties, skiriamos trys laiko fondų normos:

1. Darbininko laiko fondas

2. Darbo vietos laiko fondas

3. Įrengimų laiko fondas

Visi laiko fondai gali būti nustatyti bet kuriam planuojamam laikotarpiui. Tai yra mėnesiui, ketvirčiui ar metams.

5.1. Darbininko laiko fondas

Laikas valandomis, vieno darbininko sunaudojamas per planuojamą laikotarpį, vadinamas darbininko laiko fondu. Gali būti nominalinis ir tikrasis darbininko laiko fondai. Tikrasis darbininko laiko fondas surandamas pagal formulę:

Čia:

– kalendorinių dienų skaičius 2003 metais (365 dienos)

– poilsio dienų skaičius 2003 metais (104 dienos)

– šventinių dienų skaičius 2003 metais (7 dienos)

t – pamainos trukmė valandomis

koeficientas, įvertinantis darbo laiko nuostolius dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių k = 0,9

5.2. Darbo vietos laiko fondas

Laikas, kurio metu naudojama ddarbo vieta planuojamu laikotarpiu, vadinama darbo vietos laiko fondu. Darbo vietos laiko fondas apskaičiuojamas pagal formulę:

Čia:

n – pamainų skaičius per parą. n = 1

5.3. Įrengimų laiko fondas

Laikas, kurio metu per planuojamą laikotarpį naudojami įrengimai, vadinamas įrengimų laiko fondu. Skiriama nominalinis ir tikrasis laiko fondai. Tikrasis įrengimų laiko fondas surandamas pagal formulę:

Čia:

– koeficientas, įvertinantis įrengimų remonto trukmę. =0,95

6. Darbo jėgos skaičiavimas

Remonto dirbtuvėse yra šios dirbančiųjų kategorijos:

1. Remonto darbininkai (gamybiniai ir pagalbiniai)

2. Inžinieriai – techniniai darbuotojai

3. Tarnautojai

4. Jaunesnysis aptarnaujantis personalas

Gamybiniais darbininkais laikomi montuotojai, surinkėjai, plovėjai, šaltkalviai, ttekintojai, suvirintojai, kalviai ir t.t. tai darbininkai, tiesiog dalyvaujantys remonto ir kituose darbuose, susijusiuose su dirbtuvių remonto programos vykdymu. Gamybiniams darbininkams taip pat priklauso kvalifikuoti ūkio darbininkai (traktorininkai, kombainininkai, vairuotojai ir t.t.), laikinai dirbantys dirbtuvėse įtempto remonto laikotarpiu.

Pagalbiniai darbininkai dirba ir pagrindiniuose, ir pagalbiniuose dirbtuvių baruose. Tai įrankininkai, sandėlininkai, katilinių kūrikai, elektrošaltkalviai, dirbtuvių įrengimų remonto šaltkalviai, o tai pat darbininkai, transportuojantieji detales, ruošinius, žaliavą, mazgus, agregatus dirbtuvių viduje ir t.t.

Inžinerijos – technikos darbuotojai yra dirbtuvių vedėjas, inžinierius – mechanikas, inžinierius – mechanikas, inžinierius – technologas, techninės kontrolės inžinierius ir t.t.

Dirbtuvių tarnautojai yra buhalteris, apskaitininkas, sandėlio vedėjas ir t.t.

Jaunesnįjį aptarnaujantį personalą sudaro valytojai, dirbtuvių priešgaisrinės komandos darbuotojai, sargai, kūrikai, budėtojai ir t.t.

Kursiniame projekte darbo jėgą skaičiuosime pagal remontų ir TP darbo sąnaudas. Gamybinių darbininkų skaičius dirbtuvėms (skyriui, barui ar cechui ) galima nustatyti pagal formulę:

Čia:

– gamybinių darbininkų skaičius

– dirbtuvių suminės darbo sąnaudos per planuojamą laikotarpį

– darbininko tikrasis laiko fondas per planuojamą laikotarpį valandomis

Priimu 8 gamybinius darbininku

Pagalbinius darbininkus apskaičiuojame pagal formulę:

Priimu 1 pagalbinį darbininką

Apskaičiuojame inžinierius – techninius darbuotojus:

Priimu 1 inžinierių – techninį darbuotoją

Apskaičiuojame tarnautojų skaičių:

Priimu 1 tarnautoją

Apskaičiuojame aptarnaujantį personalą:

Jaunesniojo aptarnaujančio personalo nepriimu

Darbo jėgos paskirstymas

12 lentelė

Dirbančiųjų kategorijos Dirbančiųjų skaičius

Apskaičiuotas Bendras

Gamybiniai darbininkai

Pagalbiniai darbininkai

Inžinieriai – technikai

Tarnautojai

Jaunesnysis aptarnaujantis personalas 7,68

0,96

0,9

0,63

0,18 8

7. Mašinų TP ir diagnozavimo patalpos įįrengimų parinkimas ir ploto skaičiavimas

Mašinų TP ir diagnozavimo patalpos įrengimai ir plotai

13 lentelė

Nr. Plane Skyrių ir įrengimų pavadinimas Markė Matmenys, m Kiekis Plotas,

Ilgis Plotis Vieno įrengimo Bendras

1 Mašinų diagnozavimo įrenginys KI-4935 stendo pulto 3550

1430 800

715 1

1 2,84

1,02 2,84

1,02

2 Tepimo ir užpildymo įrenginys 03-4967M 3768 750 1 2,83 2,83

3 Bakas stabdžių skysčiui 326-GARO 294 270 1 0,08 0,08

4 Elektromechaninis solidolo presas 03-9903 680 380 1 0,26 0,26

5 Tepalo išdavimo bakas 133-1-GARO 285 420 1 0,12 0,12

6 Įrankių vežimėlis PIM-5277 675 436 1 0,29 0,29

7 Detalių plovimo įrenginys ORG-4990 1000 500 1 0,5 0,5

8 Meistro-reguliuotojo darbastalis ORG-4968 2000 750 5 1,5 7,5

9 Prietaisų spinta ORG-4991 900 400 2 0,36 0,72

10 Diagnozavimo prietaisų komplektas KI-13919 1800 400 3 0,72 2,16

11 Kompresorinis-vakuuminis įrenginys KI-13907 735 480 1 0,35 0,35

12 Tepimo sistemos plovimo įrenginys OM-2871A 2250 780 1 1,75 1,75

13 Lentyna detalėms ir mazgams ORG-1468-05-320 1400 500 2 0,7 1,4

14 Kilnojamas diagnozavimo komplektas KI-13901F 560 370 2 0,21 0,42

15 Smėlio dėžė ORG-1468-03-320 500 400 1 0,2 0,2

16 Sijinis kranas 3,2 t 7890-67 – – 1 – –

17 Dėžė šluostymo medžiagoms ORG-1468-07-090A 1000 5000 1 0,5 0,5

Viso: 20,52

Nagrinėjamo skyriaus plotas skaičiuojamas pagal plotą, skirtą įrengimams, įskaitant praėjimus.

8. Mašinų TP ir diagnozavimo patalpos apšvietimo ir ventiliacijos skaičiavimas

Apšvietimas gali būti natūralus ir dirbtinis.

8.1. Natūralaus apšvietimo skaičiavimas

Natūraliam apšvietimui langų plotas skaičiuojamas pagal formulę:

Čia:

– skyriaus grindų plotas;

k – natūralaus apšvietimo koeficientas; k = 0,3

Žinant patalpos aukštį, galima paskaičiuoti lango aukštį:

(m)

Čia:

H – atstumas nuo grindų iki lubų; H = 5 (m)

– atstumas nuo grindų iki lango apačios; = 1,2 (m)

h2 – atstumas nuo lango viršaus iki lubų; h2 = 0,5 (m)

= 5 – (1,2 + 0,5 ) = 3,5 (m)

Visų langų plotis nustatomas iš formulės:

Priimame lango plotį b = 1,48 (m)

Nustatome langų skaičių:

Priimame langų skaičių

8.2. Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas

Skaičiavimo būdu nustatomas lempų skaičius dirbtiniam skyriaus apšvietimui. Bendram apšvietimui lempų skaičius parenkamas pagal „vatų metodą“, t.y. lyginamąjį šviesinį galingumą. Skyriaus apšvietimui bendras šviesos galingumas nustatomas pagal formulę:

Čia:

S0 – lyginamasis šviesos galingumas, W/m2; S0 = 9 W/m2 <

Pasirenkame lempos galingumą 100 W. Nustatome jų skaičių:

Čia:

– vienos lempos galingumas W.

Priimame lempų skaičių = 9. Priimame šviestuvą drėgnoms patalpoms ППP – 100.

8.3. Skyriaus ventiliacijos skaičiavimas

Ventiliacija remonto dirbtuvėse gali būti natūrali ir priverstinė. Natūrali ventiliacija vyksta pro viršulangius arba orlaides, langus, duris. Priverstinė ventiliacija būna ištraukiamoji, paduodamoji ir mišri.

Priverstinė ventiliacija įrengiama tuose skyriuose, kuriuose pagal sanitarinius – higieninius reikalavimus oro apykaitų skaičius per valandą didesnis kaip 3.

Visiems kitiems skyriams, kuriems oro apykaitų skaičius per valandą mažesnis negu 3, projektuojama natūrali ventiliacija. Mašinų TP ir diagnozavimo patalpoje skaičius mažesnis negu 3, todėl skaičiuosim tik natūralią ventiliaciją.

8.4. Natūralios ventiliacijos skaičiavimas

14 lentelė

Eil. Nr. Patalpos pavadinimas Grindų plotas,

Viršulangių ploto santykis su grindų plotu, % Viršulangių arba orlaidžių plotas,

1 Mašinų TP ir diagnozavimas 92,34 4 3,69

Skaičiuojant natūralią ventiliaciją, viršulangių arba orlaidžių plotas imamas 2 – 4 % nuo skyriaus grindų ploto.

9. Darbų organizavimas mašinų TP ir diagnozavimo patalpoje

Mašinų TP ir diagnozavimo patalpoje atliekami einamieji ir kapitaliniai remontai įvairių žemės ūkio mašinų. Todėl būtina tikslingai organizuoti darbus, kad jie būtų greitai ir kokybiškai atliekami. Įrenginius, kurie reikalingi atlikti remontui ar techninei priežiūrai, reikia išdėstyti technologinių operacijų atlikimo nuoseklumo tvarka, t.y. išardymas, plovimas,

defektavimas ir rūšiavimas, komplektavimas ir t.t. Įrenginiai turi išdėstyti tokiu atstumu vienas nuo kito, kad būtų galima juos montuoti ir remontuoti, būtų patogu transportuoti remontuojamus objektus, surinkti atliekas ir saugu dirbti, nes priešingu atveju, darbai ilgiau užsitęs, nebus atliekami laiku, vadinasi nebus ir gero darbų organizavimo. Darbuotojai turi žinoti kiekvienas savo darbą, jį išmanyti, turi būti siunčiami į tobulinimosi kursus, kad darbai vyktų sklandžiai. Kėlimo ir transportavimo priemonės turi būti parinktos tokios, kurios gerai tiktų technologiniam procesui ir įrengimų išdėstymui. KKroviniai turi būti kilnojami ar vežiojami trumpiausiu keliu ir neužtveriant praėjimų ar pravažiavimų. Remonto dirbtuvėse reikia įrengti vienasijį arba dvisijį tiltinį kraną. Agregatai, mazgai ir detalės nuo ardymo vietų į kitus skyrius turi būti vežiojami įvairių konstrukcijų konvejeriais, transporteriais, vežimėliais, elektrokarais ir pan.

10. Ekonominiai skaičiavimai

Kursinio projekto ekonominėje dalyje skaičiuosime remonto dirbtuvių palyginamuosius techninius – ekonominius rodiklius.

10.1. Produkcijos išleidimas vienam pagrindinių lėšų litui apskaičiuojamas pagal formulę:

Čia:

– dirbtuvių išleidžiama produkcija litais

– remonto dirbtuvių kaina litais

10.1.1. Dirbtuvių išleidžiama produkcija apskaičiuojama:

Čia:

-suminės remonto dirbtuvių ddarbo sąnaudos

10.1.2. Remonto dirbtuvių kaina nustatoma pagal formulę:

– pastato kaina Lt

– įrengimų kaina Lt

– įrankių, prietaisų ir inventoriaus kaina Lt

10.1.2.1. Pastato kaina surandama pagal formulę:

– lyginamoji pastato kaina

– dirbtuvių ar skyriaus plotas

– priimame 995

10.1.2.2. Įrengimų kaina įskaitant pristatymą ir įmontavimą:

Čia:

– lyginamoji įrengimų kaina . Priimame = 45

10.1.2.3. Įrankių, įtaisų, prietaisų, inventoriaus kaina surandama pagal formulę:

Čia:

– inventoriaus lyginamoji kaina . Priimame = 22,5

10.2. Produkcijos išleidimas vienam gamybiniam darbininkui:

Čia:

– gamybiniai darbininkai

10.3. Produkcijos išleidimas vienam žmogui dirbančiam dirbtuvėse:

Čia:

– bendras dirbančių skaičius.

10.4. Produkcijos išleidimas gamybinio ploto:

11. Darbų sauga mašinų ir TP diagnozavimo patalpoje

Mašinų ir TP diagnozavimo patalpoje turi būti atestuotas saugos darbų specialistas, kuris turi vesti instruktavimo darbo vietoje žurnalus, instruktuoti darbininkus. Darbininkai turi būti išklausę įvadinį instruktažą ir instruktavimą darbo vietoje, kaip elgtis darbo vietoje su įvairiais mechanizmais ir įrengimais, su įrengimų išdėstymu, su organizaciniais ir technologiniais procesais, supažindinami su mašinų, mechanizmų, staklių, stendų, krovinių kėlimo ir transportavimo priemonėmis ir kitomis paleidimo taisyklėmis, su iindividualių apsaugos priemonių naudojimo taisyklėmis, specialių darbo drabužių dėvėjimo taisyklėmis ir t.t. Kėlimo ir transportavimo įrenginiai turi būti išbandyti ir turi turėti sertifikatus ir CE atitikties deklaracijas. Atviros besisukančios ir judančios mašinų dalys turi būti patikimai aptvertos. Draudžiama dirbti su netvarkingais įrengimais. Mašinos turi būti aptarnaujamos tik užtikrinus jų pastovumą. Dirbant ar naudojant elektrinį ar pneumatinį įrankį, draudžiama pereiti iš vienos darbo vietos į kitą darbo vietą su įjungtu į tinklą įrankiu. Periodiškai instruktažai turi būti atliekami ne rečiau kaip kkas 12 mėn. ir instruktažas įforminamas specialiame instruktavimo žurnale. Darbininkai dirbdami turi naudoti apsaugines priemones, t.y. specialias metalo atšaižoms atsparias pirštines, skydelius, akinius, batus. Dirbdami su cheminėmis medžiagomis turi naudoti respiratorius ( dujokaukes ). Turi dėvėti specialius darbo rūbus. Neturi būti laisvai kabančių ir plevėsuojančių drabužių dalių, pirštinės turi būti susegtos. Darbo vietoje neturi būti pašalinių žmonių, taip pat kiekvienoje darbo vietoje turi būti saugumo technikos instrukcijos. Turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už priešgaisrinę ir gamtos aplinkos apsaugą. Visi darbuotojai turi laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, rūkyti tik tam skirtose vietose, skyriuje turi būti priešgaisrinės saugos priemonės, tokios kaip gesintuvas, smėlio dėžė, kastuvas, nedegaus audinio gabalas ir t.t. Patalpoje turi būti iškabintos priešgaisrinės apsaugos taisyklės ir evakuacijos schema. Reikia laikytis gamtos saugos reikalavimų, kad prižiūrint, remontuojant mašinas ar keičiant tepalus, naftos produktai, jos atliekos ar nešvarus vanduo nepatektų į aplinką. Naudotus skudurus reikia laikyti specialiose dėžėse. Negalima plauti rankų darbo vietoje, nepalikti ant grindų išpiltų degalų ar alyvos, o išpiltus naftos produktus pabarstyti smėliu ir jį pašalinti. Taip pat dirbantieji turi žinoti ir mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

12. Išvados ir pasiūlymai

Galima daryti išvadas, kad žemės ūkyje naudojama sena technika, kuri daugelyje kaimyninių valstybių jau seniai nebenaudojama ir kuri reikalauja daug priežiūros, ddidelių investicijų, atimama daug laiko remontui, jos priežiūrai ir eksploatavimui, todėl reikėtų atsisakyti senos technikos arba ją naudoti kiek galima rečiau ir įsigyti naujos technikos, nes jai reikia žymiai mažiau išlaidų remontui ir išlaikymui. Taipogi, darbo efektyvumas ir pačių mašinų efektyvumas labai priklauso ne tik nuo remonto kokybės bei savalaikiškumo, bet ir nuo laiku bei gerai atliktų techninių priežiūrų. Tam reikia kvalifikuotų darbininkų, kuriuos reikia apmokyti, siųsti juos ir patiems organizuoti tais klausimais įvairius seminarus, kelti darbuotojų kvalifikaciją. Važiuoti į rengiamas kasmetines žemės ūkio „Agrobalt“ parodas, ten susipažinti su naujausiais žemės ūkio technikos pasiekimais, ir kiek leidžia galimybės, bandyti įsigyti naujos žemės ūkio technikos, ar pabandyti pritaikyti, perdaryti ar modifikuoti seną technikos parką.

Naudotos literatūros sąrašas

1. A. Abatyševas ir kiti. Jaunojo techniko žinynas.

2. J. Baradinskas. Mašinų techninis aptarnavimas ir remontas. –Vilnius, 1987.

3. K. Labanauskis. Žemės ūkio technikos remontas. -Vilnius, 2001.

4. P. Laušas. Mašinų techninis aptarnavimas ir remontas. –Vilnius, Mokslas, 1990.

5. Jaunojo žemės ūkio techniko remontininko žinynas. –Vilnius, 1978

6. Saugumo technikos instrukcijos mechanizatoriams, remontuojantiems žemės ūkio techniką. -Vilnius, 1978.

7. Ю. И. Боровских. Техническое обслуживание и ремонт автомобилеи. г. Москва: 1988.

8. М. Б. Каминский. Курсовое проектирование по ремонту машин. г. Загорск: 1982.

Turinys

ĮVADAS 2

1. MTP SUDĖTIS IR TECHNINĖ BŪKLĖ 3

1.1. MTP sudėtis 3

1.2. MTP techninė būklė 5

2. Remontų ir TP kiekio nustatymas 8

3. REMONTŲ IR TP DARBO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS 13

4. Remontų ir TP mmetinio plano sudarymas 16

5. Dirbtuvių darbo režimo ir laiko fondų skaičiavimas 19

5.1. Darbininko laiko fondas 19

5.2. Darbo vietos laiko fondas 20

5.3. Įrengimų laiko fondas 20

6. Darbo jėgos skaičiavimas 21

7. Mašinų TP ir diagnozavimo patalpos įrengimų parinkimas ir ploto skaičiavimas 23

8. Mašinų TP ir diagnozavimo patalpos apšvietimo ir ventiliacijos skaičiavimas 24

8.1. Natūralaus apšvietimo skaičiavimas 24

8.2. Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas 25

8.3. Skyriaus ventiliacijos skaičiavimas 25

8.4. Natūralios ventiliacijos skaičiavimas 25

9. Darbų organizavimas mašinų TP ir diagnozavimo patalpoje 26

10. Ekonominiai skaičiavimai 27

10.1. Produkcijos išleidimas vienam pagrindinių lėšų litui apskaičiuojamas pagal formulę: 27

10.1.1. Dirbtuvių išleidžiama produkcija apskaičiuojama: 27

10.1.2. Remonto dirbtuvių kaina nustatoma pagal formulę: 27

10.2. Produkcijos išleidimas vienam gamybiniam darbininkui: 29

10.3. Produkcijos išleidimas vienam žmogui dirbančiam dirbtuvėse: 29

10.4. Produkcijos išleidimas vienam kvadratinam metrui gamybinio ploto: 29

11. Darbų sauga mašinų ir TP diagnozavimo patalpoje 30

12. Išvados ir pasiūlymai 31

Naudotos literatūros sąrašas 32

Turinys 33