Skuodo raj. savivaldybės žemės ūkio raida 1990-2003
TURINYS
ĮVADAS…………………………1
1. BENDRA SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS APŽVALGA…………1
2. ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMĄ LEMIANTYS FAKTORIAI…………….1
2.1. Gamtiniai faktoriai…………………………2
2.3. Istoriniai faktoriai…………………………2
2.4. Socioekonominiai faktoriai……………………….3
3. ŽEMĖS ŪKIO GAMYBA…………………………3
3.1. Žemės fondas…………………………3
3.2. Augalininkystė…………………………4
3.3. Gyvulininkystė…………………………9
4. ŪKININKAVIMO FORMOS IR ŪKIO DYDIS………………..11
IŠVADOS…………………………13
LITERATŪRA…………………………14Įvadas
Po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais Lietuvos žemės ūkyje įvyko daug permainų, kurios neaplenkė ir Skuodo rajono. Tuo metu skubotai pradėta vykdyti žemės reforma be tinkamai paruoštos juridinės bazės, nebaigta iki šiol.
Žemės ūkis Skuodo rajono savivaldybėje yra pagrindinė ekonomikos šaka, kuri sukuria daugiausiai produkcijos ir yra daugelio kaimo gyventojų, kurių rajone yyra 69,2 %, vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Šio darbo tikslas būtent ir buvo išanalizuoti Skuodo rajono žemės ūkį 1990 – 2003 metais, apžvelgiant įvairius faktorius, kurie lėmė ir lemia jo raidą ir vystymą. Naudojantis lyginamaisiais, analizės ir kitais metodais apžvelgti pagrindinių žemės ūkio šakų – augalininkystės ir gyvulininkystės, bei jų smulkesnių pošakių pasikeitimai, įvykę analizuojamu laikotarpiu.
Rašant darbą daugiausiai naudotasi įvairiais Statistikos departamento leidiniais, bei informacija iš interneto.
I. Bendra Skuodo rajono savivaldybės apžvalga
Skuodo rajono savivaldybė – viena mažiausių Lietuvos Respublikos administracinių teritorijų (plotas –– 911 m2 ). Ji yra šalies šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Skuodo rajono savivaldybė priklauso Klaipėdos apskričiai ir ribojasi su Mažeikių, Plungės bei Kretingos rajono savivaldybėmis. Rajone yra 175 kaimo gyvenamosios vietovės (kaimo gyventojai sudaro 69,2 % visų rajono gyventojų.), ppenkiose iš jų per 2001 metų surašymą nebuvo nė vieno gyventojo, 26-ose buvo švietimo įstaiga, 15-oje – kultūros, gydymo ar globos įstaiga, 16-oje – verslo įmonės, 9-ose – bažnyčia.
Iš aštuonių kaimo seniūnijų didžiausia yra Ylakių (3981 gyventojas), Skuodo (3408), Mosėdžio (3034), mažiausia Lenkimų seniūnija (1224). Jose yra 9204 asmeniniai namų ūkiai, iš jų 7115 – šeimyniniai. Beveik 61 % namų ūkių turi nuosavos žemės.
Skuodo rajono savivaldybės nedarbo lygis 2004 07 01 buvo 15 %. Iš užimtų gyventojų apie 40 % dirba žemės ūkyje, 11,7 % – švietime, 9,5 % – prekyboje. Užimtų vyrų pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pajamos iš žemės ūkio veiklos ir darbo užmokestis, o moterų, pirmiausiai, darbo užmokestis ir du kartus mažiau – pajamos iš žemės ūkio.
II. ŽŽemės ūkio vystymą lemiantys faktoriai2.1. Gamtiniai faktoriai
Reljefas
Didžioji dalis Skuodo rajono savivaldybės teritorijos yra Vakarų Kuršo aukštumoje, rytinė dalis – Pajūrio žemumoje, o pietrytinė – Rytų Žemaičių plynaukštės ir Vidurio Žemaičių aukštumos pakraščiuose. Rajono miškingumas – 16,7 %., t.y. gerokai mažesnis už Lietuvos vidutinį miškingumą (apie 30 %). Rajono savivaldybės teritorijoje yra 46 tvenkiniai (bendras plotas – 452 ha), 6 natūralūs ežerėliai (49 ha), didžiausias iš jų – Kalčių ežeras. (43 ha). Šitoks reljefas vystyti žemės ūkio veiklą yra gana ppalankus.
Klimatas
Nors Lietuva pakankamai nedidelė, bet klimato skirtumai atskiruose regionuose jaučiami. Jie turi didelės įtakos žemės ūkio vystymui. Skuodo rajonas patenka į Lietuvos pajūrio regioną, kuris išsiskiria savotiškomis klimato ypatybėmis – oro temperatūra, drėgme, vėjais, krituliais ir t.t. Rajono klimatui būdingos nešaltos žiemos su dažnais atodrėkiais ir nestora sniego danga, daugiausia prisninga ir ilgiausiai sniegas išsilaiko Barstyčių ir Pašilės apylinkėse. Pavasaris vėsus ir dažnai sausokas, vidutiniškai šilta vasara ir lietingas ruduo. Per metus 60 dienų būna rūkas, dažniausiai tokių dienų būna žiemą ir rudenį, šilčiausias rajone būna liepos mėnuo. Saulė vidutiniškai per metus šviečia 1775 val.
Dirvožemis
Skuodo rajone vyrauja velėniniai glėjiški ir vidutiniškai sujaurėję dirvožemiai. Jie nėra labai derlingi, bet tinkamai juos paruošus galima auginti visas Lietuvai būdingas žemės ūkio kultūras.
2.2. Istoriniai faktoriai
Panaikinus kolūkius ir tarybinius ūkius žmonės negalėjo akimirksniu pakeisti nei visos agrarinės santvarkos nei mąstysenos, todėl kūrėsi žemės ūkio bendrovės, kurios iš esmės turėjo tapti privačiomis įmonėmis ir padėti pertvarkyti agrarinį ūkį nesukeldamos didelės suirutės. Tačiau ūkių privatizavimas nedavė norimo efekto. Žemės ūkio bendrovės dėl didžiosios rinkos dalies praradimo bei blogo valdymo ir grobstymo tapo nuostolingos , ir daugelis jų bankrutavo. Šiuo metu Skuodo rajone yra tik viena realiai dirbanti žemės ūkio bendrovė, vyrauja smulkūs ūkiai, kurie yra tarsi ttąsa pagalbinių ūkių veikusių tarybiniais metais
Žemės reforma Skuodo rajono savivaldybėje dar vis stringa, tačiau iki 2004 03 01 nuosavybės teisės nuo paduotų prašymų į žemės plotą jau atkurtos 92%.
Vis dar daug reikšmės turi stiprios ir konservatyvios kaimo tradicijos, sunkiai įsileidžiančios naujoves.
2.3. Socioekonominiai faktoriai
Socioekonominiu požiūriu Skuodo rajono savivaldybė nėra labai patogioje padėtyje, pirmiausia, toli nutolęs nuo sostinės (350 km) ir kitų stambesnių centrų – Klaipėda 74 km, Mažeikiai – 53 km. Regioninės politikos Lietuvoje nebuvimas skaudžiai atsiliepia provincijai, nes neturint savų lėšų, gauti paramą iš ES fondų labai sunku.
Skuodo rajono savivaldybėje daug neasfaltuotų kelių, net į du seniūnijų centrus( Notėnų ir Barstyčių) veda žvyrkeliai. Bepinigė situacija rajone sąlygoja ir ateities problemas, nes nei pastatai, nei infrastruktūros objektai nėra amžini.
III. Žemės ūkio gamyba
3. 1. Žemės fondas
1 lentelėje matome, kad didelių pokyčių naudojant žemę neįvyko. Daugiausiai padidėjo sodų ir uogynų plotai, tai parodo, kad uogininkystės reikšmė Skuodo rajone didėja.
1 lentelė. Žemės fondas (Statistikos departamento duomenimis)
Metai Bendras žemės plotas Žemės ūkio naudmenos Iš jų Ne žemės ūkio naudmenos
Ariamoji žemė Pievos ir ganyklos Sodai ir uogynai
1996
91095 64833 59022 5352 459 26262
2000 64832 59005 5352 475 26263
2002 64832 58994 5652 486 26262
2003 64832 58971 5354 507 26262
3. 2. Augalininkystė
2 lentelės duomenimis, per visą nepriklausomybės laikotarpį įvyko nemažai svarbiausių pasėlių plotų struktūros pokyčių. Svarbiausias, kad Skuodo rajone nebeliko cukrinių runkelių pasėlių. Labai sumažėjo linų plotai, o padidėjo bulvių ir daržovių pasėliai. NNedidelį augalininkystės šakų nuosmukį lėmė tai, kad ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai augino gerokai didesnę dalį visų pasėlių negu žemės ūkio bendrovės ir įmonės (Bražukienė, 2000).
2 le.ntelė. Pasėlių struktūra 1990 – 2003 metais (%) (Statistikos departamento duomenimis)
Pasėliai 1990 1992 1994 1996 1998 2000 2003
Grūdinės kultūros 46,0 44,0 45,3 42,2 36,5 37,8 51,7
Pašarinės kultūros . 49,6 48,5 50,1 52,9 51,1 38,4
Bulvės . 5,0 5,3 6,4 6,0 5,5 4,8
Cukriniai runkeliai 1,2 1,0 12 neaugi-
nama neaugi-
nama neaugi-
nama neaugi-
nama
Linai 0,8 0,8 0,1 0,1 0 0,1 0,1*
Kiti pasėliai . 0,4 0,7 1,2 1,4 0,9 1,9
*– 2002 m. duomenys
Analizuodami 2-os lentelės duomenis pastebime koreliacija tarp grūdinių ir pašarinių pasėlių ploto. Mažėjant vieno pasėlio plotui, kito plotas didėja. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad dalis grūdų yra naudojami pašarui.
Skuodo rajono savivaldybės ūkininkai aktyviai siekia ES paramos: deklaruota 64% pasėlių.
Grūdinės kultūros
Grūdinė kultūros – svarbiausia augalininkystės šaka. Grūdinių kultūrų pasėlių ploto kitimo dinamika pavaizduota 1 paveiksle. Per 1990 – 1996 metus grūdinių kultūrų pasėlių plotai kito nežymiai, 1998 – 2000 smarkiai sumažėjo, o pagal 2003 metų žemės ūkio surašymo duomenis javų pasėliai staigiai išaugo, tai galima paaiškinti turbūt tik tuo, kad galbūt anksčiau pasėliai buvo fiksuojami nevisai tiksliai arba tik ūkininkų, kurie buvo įsiregistravę Ūkininkų ūkių registre.
1990 – 2002 metais pastebimi ir grūdinių kultūrų derlingumo svyravimai. 1990 metais Skuodo rajono savivaldybėje grūdų derlingumas buvo apie 18 cnt iš 100 ha, o 2002 sumažėjo iki 17,2 cnt. Tai paaiškinama netinkamomis oro sąlygomis, kurios turi didžiausios reikšmės derlingumui. Lyginant 2002 metų duomenis su bendru Lietuvos grūdinių kultūrų derlingumu (19,9 cnt
/ha), Skuodo rajono derlingumas buvo truputį žemesnis.
1 pav. Grūdinių kultūrų pasėlių plotas 1990 – 2003 m.
Pašarinės kultūros
Nors pašarinių ir grūdinių kultūrų pasėlių plotas yra panašus, pašarinių kultūrų pasėlių plotas (2 paveikslas) analizuojamuoju periodu svyruoja ne taip stipriai lyginant su grūdinėmis kultūrinėmis. Tai susiję su maža apyvarta (tankiausiai neperkama ir neparduodama) ir tiesiogine koreliacija su gyvulininkyste.
2 pav. Pašarinių augalų pasėlių plotas 1992 – 2003 m.
Cukriniai runkeliai
Tai kultūra, kurios pasėlių plotai nuo 1990 metų Skuodo rajone keitėsi visiškai t.y. nuo 1996 mmetų – nebeauginama. Tai lėmė dideli auginimo kaštai, dėl blogų gamtinių ir dirvožemio – mažas cukrinių runkelių cukringumas, cukraus įmonių išnykimas artimiausiuose centruose, mažos cukrinių runkelių pardavimo kainos.
Bulvės
Bulvių pasėlių plotai nuo 1990 iki 1998 metų sparčiai augo, o vėliau mažėjo (žr.3 pav.). Bulvių daugiausiai išauginama ūkininkų ir sodybiniuose ūkiuose. Nedideliuose ūkiuose sunku pritaikyti pažangesnes technologijas, todėl vyrauja nenašus rankų darbas, dideli auginimo kaštai. Didžiausias kiekis bulvių derliaus sunaudojamas pašarams ir maistui. Paskutiniaisiais metais Skuodo rajone du ūkiai specializuojasi bulvių auginime, ppasiekta neblogų rezultatų, didėja bulvių derlingumas. Tačiau lyginat su Lietuvos bulvių derlingumu, Skuodo rajonas atsilieka.
3 pav. Bulvių pasėlių plotas 1992 – 2003 m.
Linai
Labiausiai pluoštinių linų pasėlių plotas sumažėjo nuo 1992 iki 1994 metų, net 377 ha (4 paveikslas). Svarbiausios priežastys llėmusios šiuos pokyčius: laikotarpio pradžioje nesureguliuotos supirkimo kainos; pirminio linų perdirbimo fabrikų neatsiskaitymas laiku su žemdirbiais; reorganizavus kolūkius, iširo jau gerai suformuota linininkystės gamybinė infrastruktūra (Bražukienė, 2000). Skuodo rajone nors ir sumažėjusį linų auginimą toliau lėmė linų augintojų patirtis ir darbo įgūdžiai, bei senos auginimo tradicijos. Šiuo metu Skuodo rajone yra vystomi du stambūs linų ūkiai.
Linų derlingumas lyginant su Lietuvos jau nuo pat 1992 metų buvo gana aukštas. Skuodo rajone 1992 metais buvo išauginta 6,1 cnt/ha, o Lietuvoje tik 1,8 cnt/ha. Tai įrodo, kad linininkystei Skuodo rajone sąlygos yra palankios. 1994 metais derlius buvo sumažėjęs, tačiau vėliau vėl stipriai išaugo, o 2000 metais buvo pasi.ekta net 14, 2 cnt/ha (Lietuvoje 8,3 cnt/ha). 2002 metais derlius buvo 8,1 cnt/ha, tačiau vis ttiek aukštesnis už bendrą Lietuvos derlingumą – 6,6 cnt/ha.
4 pav. Linų pasėlių plotas 1992 – 2002 m.
Kitos kultūros
Kitų kultūrų pasėlių plotų dinamika pavaizduota 5 paveiksle. Skuodo rajone auginama daug daržovių ir uogų. Šiltnamiuose auginami agurkai ir pomidorai. Iš lauko daržovių daugiausiai auginamos kopūstinės daržovės, svogūnai, morkos, be šių dar žiedinius ir Svojos kopūstus, paprikas Rajone sparčiai plečiami braškių plotai. 1999 metais pradėjo veikti bendras Skuodo rajono savivaldybės ir Lindos komunos (Norvegija) projektas, įkurtas kooperatyvas „Skuodo uogos“, didėja braškių eksportas. Veisiami sserbentynai, vyšnynai, obuolių sodai. Tam naudojamos naujausios technologijos, įsigytas uogų skynimo kombainas, įrengtos obuolių saugyklos.
5 pav. Kitų pasėlių plotas 1992 – 2003 m.
3. 3. Gyvulininkystė
3 lentelė. Gyvulių ir paukščių skaičius ūkiuose 1990 – 2003 metais (tūkst.) (Statistikos departamento duomenimis)
1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2003
Galvijai 46282 42536 21472 20017 21124 22797 21986 25815
Iš to sk. karvės 15977 16698 11343 10783 11106 11264 11085 11451
Kiaulės 51048 41953 13032 14026 12244 12865 14002 13028
Paukš-
čiai . . 46974 53702 51000 45000 37000 158403
Avys ir ožkos 1417 1334 1171 721 603 303 557 1318
Arkliai . . 716 805 872 912 742 602
3 lentelės duomenimis, didžiausi pokyčiai gyvulininkystėje įvyko 1990 – 1994 metais. Šį mažėjimą sąlygojo tai, kad tuo laikotarpiu iširo kolūkiai, kūrėsi ir žlugo daug žemės ūkio bendrovių ir įmonių, o išlikusiuose gyvulių buvo auginama mažiau. Nuo 1994 metų gyvulių skaičius kito nežymiai, tai rodo, kad stabilizavosi rinka bei ūkių skaičius ir dydis.
Galvijininkystė
Galvijininkystė yra svarbiausia gyvulininkystės šaka. Daugiausiai galvijų auginama Mosėdžio, Ylakių ir Aleksandrijos seniūnijose, o pieno ūkis labiausiai išplėtotas Ylakių, Mosėdžio ir Skuodo seniūnijose. Vienintelė žemės ūkio bendrovė Skuodo rajono savivaldybėje taip pat specializuojasi pienininkystėje.
6 pav. Galvijų skaičiaus kaita 100 ha žemės ūkio naudmenų 1994 – 2004 metais
Kaip matome 6 paveiksle galvijų skaičius 100 ha žemės ūkio naudmenų keitėsi nežymiai, tai rodo, kad galvijininkystė yra stabilizavosi ir, kad tokį skaičių galvijų auginti yra optimaliausia.
Kiaulininkystė
Tai antra pagal svarbumą gyvulininkystės šaka. Kiaulių skaičius 100 ha ariamos žemės nuo 1994 metų kito nežymiai, kitimo dinamika pavaizduota 7 paveiksle. Palyginus su bendru Lietuvos rodikliu kiaulių skaičius Skuodo rajono savivaldybėje bbuvo daug mažesnis nuo pat 1994 metų. Tai parodo, kad kiaulės daugiausiai auginamos savo reikmėms ir tik nedidelė dalis parduodama, todėl kiaulių skaičius yra gana pastovus.
` 7 pav. Kiaulių skaičiaus kaita 100 ha ariamos žemės 1994– 2004 metais
Kitos gyvulininkystės šakos
Kitos gyvulininkystės šakos yra paukštininkystė, avininkystė, ožkininkystė ir arklininkystė. Svarbiausia iš jų paukštininkystė, daugiausiai paukščių Skuodo rajono savivaldybėje auginama Ylakių seniūnijoje esančiame paukštyne ir tik nedidelė dalis žemdirbių ūkiuose – dažniausiai savo reikmėms.
Avių ir ožkų skaičius iki 2000 metų mažėjo, visa gaunama produkcija daugiausia buvo perdirbama ir naudojama savo reikmėms. Nuo 2000 metų avių ir ožkų skaičius Skuodo rajone nežymiai auga, padidėjus vilnos, avienos bei ožkų pieno, naudojamo kaip profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo daugelio ligų, paklausai. Taip pat vertinami ožkų pūkai ir labai kokybiški kailiai.
Iki 2000 metų didėjęs arklių skaičius vėliau pradėjo mažėti. Kadangi Skuodo rajone jie daugiausiai naudojami žemės ūkyje, tai arklių skaičiaus mažėjimas rodo didėjantį žemės ūkio mechanizavimą, bei ūkių stambėjimą ar ekonomiškai naudingą kooperaciją.
IV. Ūkininkavimo formos ir ūkių dydis
Skuodo rajono savivaldybėje daugiausiai vyrauja valstietiško tipo ūkiai (žr. 4 lentelę). Juose gaminama įvairi produkciją,. kurios kiekis patenkina pirmiausiai šeimos poreikius ir tik nedidelė likusi dalis realizuojama rinkoje.
4 lentelė. Ūkių, žemės ploto ir vidutinio ūkio dydžio skaičiaus dinamika SSkuodo rajono savivaldybėje 1992 – 2003 metais (Statistikos departamento duomenimis)
Metai Ūkių skaičius Žemės plotas Vidutinis ūkis
1992 3107 23697 7,6
1994 3262 25405 7,8
1996 3061 18875 8,0
1998 3641 27671 7,6
2000 5630 36700 6,5
2002 6278 40930 6,5
2003 4629 57048 12,3
Skuodo rajone vyrauja ūkiai, kurie turi 3,1 – 10 ha žemės, tokie ūkiai sudaro iki 50% visų ūkių ir ūkiai turintys 10,1– 20 ha ( apie 30% visų ūkių). Daugiau kaip 20 ha žemės turi apie 20% visų ūkių. Tačiau šiuo metu ryškėja tam tikros ūkininkų stambėjimo, kooperacijos tendencijos, investuojama į naujas, šiuolaikines žemės ūkio technologijas. Vis daugiau ūkių specializuojasi konkrečiose srityse: daržininkystėje, bulvininkystėje, linininkystėje, braškių auginime, pienininkystėje. Žemės ūkio paramos priemonės turėtų būti skirtos šiems sektoriams skatinti. Papildomo dėmesio turėtų sulaukti alternatyvių žemės ūkio veiklų plėtra kaime – įskaitant kaimo turizmą.
Skuodo rajono savivaldybėje yra įkurtas žemdirbystės rėmimo fondas, kurio lėšos 2003 – 2004 metais buvo naudojamos dviem pagrindinėmis kryptimis: paskolų išdavimui ūkininkams ir agroserviso kūrimui. Agroservisui kurti buvo pasinaudota SĮ „Skuodo šiluma“ baze, nes abi paslaugų rūšys – šilumos tiekimas ir agroservisas yra sezoninės, tik nesutampa jų laikas – šildyti reikia žiemą, o sėti ir pjauti – vasarą. Tuo būdu geriau išnaudojamas įmonės turtas, darbuotojai įdarbinami visus metus. Įsigyta šienainio ruošimo ruloninė technologija bei kukurūzų auginimo technika išnaudojamos intensyviai, neseniai įsigytas uogų skynimo kombainas. Visai technikai pirkti įmonė paėmė paskolas
iš Žemdirbystės rėmimo fondo, ir, gaudama įplaukas už teikiamas paslaugas, sėkmingai paskolas grąžina.
Agroserviso paslaugomis daugiausiai gali pasinaudoti tik stambieji ūkininkai, todėl smulkiesiems ūkininkams vienintelė galimybė išsilaikyti yra kooperacija. Skuodo rajone jau sukurta Barstyčių seniūnijos pieno kooperacija, numatytos ir tolesnės priemonės smulkiųjų pieno ir kitų ūkio šakų gamintojų kooperacijai skatinti ir kitose seniūnijose.
Išvados
1. Žemės ūkis yra specifinė ūkio šaka, kurios produkcijos gamybos specializacija lemia gamtiniai, klimatiniai, ekonominiai, socialiniai ir kiti veiksniai. Skuodo rajono reljefas ir klimatas yra gana palankūs žemės ūkio veiklai, oo tinkamai paruošus dirvožemį galima auginti beveik visas žemės ūkio kultūras. Tačiau socioekonominiu požiūriu Skuodo rajono savivaldybė nėra labai patogioje padėtyje.
2. Per visą nepriklausomybės laikotarpį įvyko nemažai svarbiausių pasėlių plotų struktūros pokyčių. Svarbiausias, kad Skuodo rajone nebeliko cukrinių runkelių pasėlių. Padidėjo bulvių ir daržovių pasėliai, sparčiai vystosi uogininkystė, labai sumažėjo linų plotai, tačiau padidėjo jų produktyvumas.
3. Didžiausi pokyčiai gyvulininkystėje įvyko 1990 – 1994 metais. Šį mažėjimą sąlygojo tai, kad tuo laikotarpiu iširo kolūkiai, kūrėsi ir žlugo daug žemės ūkio bendrovių ir įmonių, oo likusiuose gyvulių buvo auginama mažiau. Nuo 1994 metų gyvulių skaičius kito nežymiai, tai rodo, kad stabilizavosi rinka bei ūkių skaičius ir dydis. Didelę įtaką daro stiprios ir konservatyvios kaimo tradicijos, sunkiai įsileidžiančios naujoves.
4. Skuodo rajono savivaldybėje daugiausiai vyrauja valstietiško tipo ūūkiai. Juose gaminama įvairi produkciją, kurios kiekis patenkina pirmiausiai šeimos poreikius ir tik likusi dalis realizuojama rinkoje. Tačiau šiuo metu ryškėja tam tikros ūkių stambėjimo, kooperacijos tendencijos, investuojama į naujas, šiuolaikines žemės ūkio technologijas. Vis daugiau ūkių specializuojasi konkrečiose srityse: daržininkystėje, bulvininkystėje, linininkystėje, braškių auginime, pienininkystėje..LITERATŪRA
Bražukienė, O. I. (2000). Lietuvos žemės ūkio raida XX amžiuje. Produkciniu teritoriniu aspektu, Vilnius: VU leidykla.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos respublikos žemės ūkis. Vilnius, 1991.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos apskritys. Socialinė ir ekonominė raida. Vilnius, 1992.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos miestų ir rajonų socialinė ir ekonominė raida. Vilnius, 1994.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos miestų ir rajonų socialinė ir ekonominė raida. Vilnius, 1995.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. LLietuvos apskritys. Socialinė ir ekonominė raida. Vilnius, 1997.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kaimo socialinė raida. Vilnius, 1998.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ūkininkų ūkių veiklos rodikliai. Vilnius, 1999.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos apskritys. Socialinė ir ekonominė raida. Vilnius, 2002.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos apskritys. Socialinė ir ekonominė raida. Vilnius, 2003.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pirmieji Lietuvos Respublikos žemės ūkio visuotinio surašymo rezultatai. Vilnius, 2003.
