Vaisinės daržovių nagrinėjimas

Turinys

Įvadas 3

Vaisinės daržovės 4

Pomidorai 4

Baklažanai 8

Paprika 9

Dumplainiai 10Įvadas

Pastaruoju metu mūsų Respublikoje lauke ir šiltadaržiuose auginama daugiau ir nuimamas vis didesnis derlius, bet jų dar trūksta, ypač šviežių daržovių gruodžio-kovo mėnesiais. Labai sunku išlaikyti tinkamą auginimo procesą, nes kai kuriems trūksta žinių, kiti negeba negeba įsigyti tinkamos agrotechnikos. Jei žmogus nori lengvai susitvarkyti su savo auginamais vaisiais ir daržovėm jam reikia žinot jų biologines savybes, jų agrotechniką ir mokėti sudaryti palankiausias sąlygas dideliam ir geram kokybės derliui gauti. Tam reikia teorinių žinių ir patirties.

Mums vaisiai ir daržovės yyra labai reikalingi, jose yra įvairiausių mūsų organizmui pagerinti medžiagų, kurios sustipriną imuninę sistemą, taip gaunami įvairiausi vitaminai, žinoma jog tai kaip ir vaistai ir daug kas sako gad šie natūralūs vaistai yra patys veiksmingiausi.Vaisinės daržovės

Tai pomidorai, baklažanai, paprika ir dumplainiai. Jie priklauso bulvinių šeimai ir yra vienmiečiai augalai. Minėtų daržovių ilgas vegetacijos periodas, todėl Lietuvos sąlygomis jų daigai auginami lauke. Iš vaisinių daržovių svarbiausi yra pomidorai. Baklažanai ir paprika dėl nepalankių oro sąlygų ne kasmet dera, todėl juos sėkmingai ggalima auginti šiltadaržiuose. Dumplainiams reikia mažiau šilumos, todėl lauke jie dera ir nepalankiais metais.Pomidorai

Pomidorai kilę iš Pietų amerikos. Europoje juos pirmiausia imta auginti Ispanijoje ir Portugalijoje. Kada pradėta pomidorus auginti Lietuvoje, tikslių duomenų nėra, tačiau kai kurie autoriai teigia, kad VVilniuje ir kituose didesniuose miestuose XIX a. Pradžioje jie jau buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai botanikos soduose ir dvarininkų sodybose. Po pirmojo pasaulinio karo pomidorus pradėjo auginti kai kurie valstiečiai prie didesnių miestų: kauno, Kėdainių, Šiaulių, Panevėžio ir kt. Juos labai propagavo Žemės akademijos mokomojo daržo vedėjas prof. S.Nacevičius. Jis užėmė daržovių, tarp jų ir pomidorų, selekcija-išvedė vietos sąlygomis pritaikytą veislę „Dotnuvos tobulybė“.

Labiausiai Lietuvoje pomidorai paplito po Antrojo pasaulinio karo. Pastaruoju metu jie vis plačiau auginami šiltnamiuose ir po polietilelinės plėvelės danga.

Veislės. Yra labai daug pomidorų formų ir veislių.(1.1 pav) Pagal vegetacijos periodo trukmę jos skirstomos į ankstyvąsias (nuo sudygimo iki vaisių sunokimo 100-110d.), vidutinio ankstyvumo (111-120 d.) ir vėlyvąsias (daugiau kaip 120 d.). Pagal paskirtį veislės skirstomos į salotines iir konservines. Salotinės veislės auginamos lauke ir šiltadaržiuose, konservinės – tik lauke. Lietuvoje daugiausiai auginami salotinės veislės pomodorai.

„Ryčiai“- veislė išvesta buvusioje Vytėnų bandymo stotyje, ankstyva, labai derlinga. Keras vidutinio aukščio (pusiau determinantinis). Kekės paprastos. Vaisiai stamboki, oranžiškai raudoni, mėsingi, skanūs. Salotiniai, tačiau tinka konservuoti sultims ir tyrėms gaminti. Auginami lauke ir šiltadaržiuose.

„Neris“- veislė išvesta buvusioje Vytėnų bandymo stotyje, ankstyva, derlinga, panaši į „Ryčius“. Auginama lauke ir šiltadaržiuose.

„Vytėnų didieji“- išvesta Vytėnų bandymų stotyje, ankstyva, derlinga. Keras vidutinio aukščio, kekės paprastos. Salotiniai, ttinka tyrėms ir sultims gaminti. Auginami lauke ir šiltadaržiuose.

„Talalichin 186“– veislė išvesta Baltarusijos sodininkystės, daržininkystės ir bulvininkystės mokslinio tyrimo institute, ankstyva, vidutinio derlingumo. Keras žemas, kekės mišraus tipo. Vaisiai stambūs, plokščiai apvalūs, mėsingi, vidutinio skonio. Salotinė veislė, auginama lauke.

„Sibirskij skorospelyj 1450“- veislė išvesta Vakarų Sibiro bandymo stotyje, labai ankstyva, vidutinio derlingumo. Keras vidutinio aukščio, kekės paprastos. Vaisiai stambūs, truputį briaunuoti, skanūs. Salotinė veislė, auginama lauke.

Laikymas. Pomidorai gali būti laikomi raudoni, rausvi, pieniės brandos ir žali. Pomidorų derlių skirtą laikymui, būtina nuimti, kol ne mažiau kaip 5 laipsniai C šilumos. Žemesnėje temperatūroje nuskinti laikymo metu mąsiškai pūva, o pieninės brandos ir žali nebeprinoksta. Laikymosi trukmė pomidorų veislės nevienodos. Ilgiau laikosi tų vaisiai, kuriuose daugiau ląstelienos ir sausųjų medžiagų. Smulkiavaisiai ir vidutinio vaisių dydžio pomidorai laikosi geriau negu stambiavaisiai. Laikyti paliekami tik visiškai sveiki vaisiai.

Standartiniai raudoni ir rausvi pomidorai dedami į dėžes ne storiau kaip 3 eilėmis ir laikomi ant padėklų šaldytuve. Dėžes galima apdengti polietileline plėvele. Raudonų ir rausvų pomidorų optimali laikymo temperatūra 1-2 laipsniai C, santykinis oro drėgnumas 85-90%.

Pieninės brandos ir žali pomidorai dėžėse laikomi ne vėsiau kaip 10-12 laipsnių C temp; santykinis oro drėgnumas-80-90%. Patartina juos dėžėse susluoksniuoti su 30-32% drėgnumo kraikinėmis durpėmis. Sluoksniuoti galima ir su kitomis medžiagomis: ssausais svogūnų lukštais, laiškais, pjuvenomis, šienu. Laikymo metu būtina kas savaitę peržiūrėti ir atrinkti raudonus ir sudegusius vaisius. Laikymą pratęsti galima modifikavus orą. Optimaliame ore turi būti 1-3% Co2, 8-10% O2, o santykinis oro drėgnumas 92-98%. Modifikuoto oro temp. Priklauso nuo pomidorų brandos: raudoniems ir rausviems 1-2 laipsniai C, žaliems ir plieninės brandos 8-10 laipsniai C.

Laikymo trukmė prilauso nuo pomidorų brandos. Prinokę raudoni laikosi ne ilgiau kaip mėnesį, rausvi ik.i 2 mėnesių, o pieninės brandos ir zali iki 3 mėnesių.

Daigų auginimas. Mūsų krašte pomidorai, pasėti tiesiog į lauką, vaisių nespėja sunokinti. Todėl pirmiausia rekia daigus užauginti šiltadaržiuose, o šalnų pavojui praėjus sodinti į dirvą. Pomidorų sėjos laikais iš dalies priklauso nuo daigų auginimo būdo ir sodinimo į dirvą laiko. Normaliomis sąlygomis pomidorų daigai užauga per 50-60 dienų. Tinkamiausias jų sėjos laikas-kovo pabaiga-balandžio pradžia.

Prieš sėją pomidorų sėklos beicuojamos ir sėjamos šiltadaržiuose į dėžutes. Dėžutėje išauga 300-400 tinkamų pikuoti daigų. Sėklos pradeda dygti po 4-7 dienų. Praėjus 10-15 dienų, daigeliai pradeda leisti tikruosius lapelius. Jie pikuojami šiltnamyje 10×10 cm atstumu kiek giliau negu augo. Kuo didesnis maitinamasis plotas, tuo stipresni išauga daigai. Auginant daugiau daigų, sėjama per kelis kartus su 2-4 dienų pertraukomis, kad būtų spėta laiku daigus išpakuoti. Norint gauti ankstyvesnį iir gausesnį derlių , daigus rekomenduotina auginti polietileniniuose maišeliuose, durpių ir kituose puodeliuose.

Kartais prieš daigus sodinti į lauką orai atšalą. Tuomet daigai per ilgai laikomi šiltadaržiuose ištįsta. Tokiu atveju reikia juos mažiau laistyti. Gerai išauginti daigai turi būti žemi, tvirtu stovu ir storu stiebu, su 7-8 stambiais tamsiais lapais ir išsivysčiusiais pirmos kekės žiedų butonais.(1.2 pav.)

Vieta sėjomainoje ir tręšimas. Pomidorams parenkama saulėta, nuo šiaurės ir šiaurės rytų vėjų apsaugota vieta. Pirmaisiais metais mėšlu tręštoje dirvoje pomidorų nepatartina auginti, nes dauguma vaisių iki pirmųjų šalnų nespėja prinokti. Geriausia juos auginti po augalų, tręštų mėšlu, pavyzdžiui, po agurkų, kopūstų. Pomidorai gerai auga ir po dobilų. Negalima jų auginti po bulvių, nes jie serga tomis pačiomis ligomis. Sėjamainoje pomidorus į tą pačią vietą patartina sodinti ne anksčiau kaip po dvejų trejų metų. Jiems tinka lengva, derlinga, silpnai rūgščios (pH 6,0-5,6) reakcijos dirva.

Pomidorams dirva mineralinėmis trąšomis tręšiama atsižvelgiant į tai, kiek maisto elementų joje yra: 90-120kg N, 902-120kg P2P5, 120-160 K2O hektarui. Jie fosforą sunkiai pasisavina, todėl reikia, kad jo dirvoje būtų pakankamai. Kaip ir kitoms daržovėms, fosforo ir kalio trąšos išbarstomos rudenį, azoto prieš sėją.

Daigų sodinimas. Pomidorų dagai labai jautrūs šalnoms, todėl įdirvą sodinami šalnų pavojui praėjus. Nedideliame plote, kurį lengva apsaugoti nuo

šalnų, pomidorai pradeami saugot alyvai sužydus, t.y gegužės antrrje pusėje, o masiškai lauke sodinami erškėtrožei bei rugiams pradėjus žydėti, t.y birželio pirmoje pusėje.

Pomidorai sodinami lygioje dirvoje. Pirmiausia ji supurenama akėčiomis, po to sodinant rankomis, ženklintuvu pažymimos eliės. Ptartina tuojau eilėse sukalti kuolus, prie kurių bus rišami daigai. Juos geriau daryti ne trumpesnius kaip 1,5 m, kad, glams nupuvus, galima būtų juos nausmailinti ir vėl sukalti.

Svarbu parinkti pomidorų sodinimo atstumą, kad būrų galima mechanizuotai atlikti priežiūros darbus.

Sodinant tankiau, gaunamas iš hektaro ddidesnis derlius, bet reikia daugiau daigų. Siauresnių kaip 80 cm tarpueilių daryti nereikia, nes sunku juos įdirbti purentuvais. Kad lengviau būtų purenti bei kaupti, patartina sodinti 80-100 cm tarpueiliais, o eilėse 30-50 cm atstumais, hektare apie 30000-40000 daigų. Dideli plotai pomidorais apsodinami daigų sodinamosiomis. Šiuo atveju kulai įkalami daigus pasodintus iš šiaurinės jų pusės.

Pomidorus geriausia sodinti ūkanotą dieną arba pavasary. Sodinant rankomis, pri e sukaltų kuolų iš pietų pusės kasamos duobutės. Jei dirva labai sausa ir sodinama per sausrą, patartina pprieš sodinant į duobytę įpilti bent 1l vandens.

Pomidorų daigai raunami su visomis žemėmis, kad kuo mažiau būtų sužalotos jų šaknys. 4-5 h prieš juos raunant žemė gerai palaistoma. Daigai kastuvėliu iškasami , tasargiai sudedami į dėžes ir gabenami sodinti. Sodinimo vvietoje nereikia ilgai laikyti nepasodintų daigų, be to, reikia juos kuo nors pridengti nuo s.aulės.

Sodinant daigai dedami į padarytas duobutes, šaknys rankomis iš šonų užžeriamos žemėmis ir kumsčiais ir kumsčiais iš abiejų pusių gerai apspaudžiamos. Daigai sodinami 2-3 cm, nes puodelyje žemė nuo kaitros greitai perdžiūva, ir daigai dėl drėgmės stokos gerai neauga.

Pasodinti daigai tuojau gausiai palaistomi. Jei oras sauas, pakartotinai laistoma, kol daigai prigyja.

Sausame ore pasodinti daigai paliekami gulėti ant žemės ir prie kuolų rišami tik prigiję. Jei sodinama lyjant arba prieš lietų, daigai tuoj pat pririšami. Pirmas raištis rišamas prie pirmos kekės. Pirmiausia jis vieną kartą apsukamas aplink kuolą, o paskui kartu apsukamas daiga ir kuolas, surišamas mazgas. Šitaip pririšus daigą, užaugę vaisiai nenusmunka žemyn. Daigams paūgėjus, rišama aantrą kartą-aukščiau pirmos kekės-taip, kad ties ja stiebas būtų įlinkęs. Dėl to parčiau auga pirmosios kekės vaisiai. Vėliau rišama atsižbvelgiant į augalo augimą.

Determinantinių veislių pomidoru galima auginti ir be kuolų. Tačiau Lietuvoje taip auginami pomidorai tik labai palankiomis sąlygomis spėja iki šalnų sunokti dalį derliaus. Didesnė vaisių dalis realizuojami žali.

Priežiūra. Pasodinus daigus, dirva išpurenama nelaukiant, kol pridygs piktžolių. Vėliau tarpueliai purenami po kiekvieno didesnio lietaus, kai susidaro dirvos paviršiuje plutelė arba pridyksta piktžolių. Tarpuleiliai purenami traktoriniais arba arkliniais purentais, o ttarp daigų rankiniais įrankiais. Purenamas tik pats derliaus paviršius, nežalojant augalo šaknų ir stiebo.

Kartais, jau pomidorus pasodinus, netikėtai užeina šalnos. Tokį pavojų galima numatyti iki vakaro. Jei numatoma, kad naktį gali būti šalna, toje pusėje, iš kurios pučia vėjas, sukrtaunami iš įvairių šiukšlių durpių laužai. Jie kuriami tada, kai temperatūra artėja prie nulio. Dūmais pavyksta apsaugoti pomidorus nuo nušalimo. Jei pomidorų pasodinta nadaug, juos galima apgaubti popieriumi arba maišais, kurie paliekami iki vidurdienio, nes po šalnos saulės spinduliai daigams labai pavojingi.

Pomidorai iš apkauptos stiebo dalies leid-ia šaknis, ir augalai esti stipresni, tačiau auga ilgiau ir vaisiai vėliau brsta. Todėl pomidorus reikia kaupti ne per aukštai ir nevėluojant, o vėliau kiekvienas daigas pataisomas rankiniu kauptuku.

Pomidorų daigai iš lapų pažastų leidžia atžalas, kurios žydi ir duoda vaisius. Lietuvos sąlygomis, norint gauti nunokusių vaisių, neleidžiamą augti dideliam atžalų skaičiui. Norint gauti didesnį derlių, viename kere leidžiama augti 2-3 stiebams, o norint gauti ankstyvesnį prinokusių vaisių derlių, paliekamas tik vienas stiebas. Atžalos ant lapų pažastų išlaužiamos, kai tiktai pasirodo kol neužauga ilgesnės kaip 5 cm, tačiau nesužalojant pomidoro stiebo arba lapkočio.

Kai kurie pomidorų augintojai vietoj atžalų skabo lauke auginamų pomidorų lapus. Be reiklao jie šitaip daro. Lapai gamina augalui organines medžiagas, o juos nuskabius, aaugalas nebegali normaliai derėti. Nuskabomi tiktai nudžiūvę lapai.

Derliaus nuėmimas. Paprastai pomidorų vaisiai renkami prinokę-paraudę. Norint turėti prinokusių vaisų anksčiau ir daugiau, jie renkami tik pageltę arba vos pradėję rausti. Tokie vaisiai pradedami nokinti šiltose patalpose, išdėstyti ant lentynų. Ant jų paklojama šiaudų, sudedami ne daugiau kaip trys sluoksniai vaisių ir vėl paklojamas sluoksnis šiaudų. Pridengti vaisiai mažiau garina vandenį, todėl nevysta. Patalpoje kurioje esti 18-20 laipsnių C šilumos ir santykinis oro drėgnumas 80%, vaisiai sunoksta per 10-12 dienų..Baklažanai

Jie kilę iš Indijos. Tai vienintelė daržovė. Maistui vartojami neparaudgę minkštomis sėklomis vaisiai: kepti, troškinti, įdaryti. Nelygu veislė, vaisiai būna apvalūs, ovalūs, cilindriški bei kriaušiški violetinės ar rausvai violetinės spalvos. Juose yra angliavandenių, baltymų, vitamino C. Lietuvoje jų auginama ne daug. Kad suspėtų subręsti, reikia auginti ankstyvąsias veisles: “Karlikovij ranij”, “Ranij VIR-061”, “Delikates.

Baklažanai auginami iš daigų. Pastarieji užauginami šiltadaržiuose. Į dėžutę sėjami antroje kovo pusėje, sudyksta per 18-20 dienų. Pradėjus formuotis tikrąjam lapeliui, pikuojami į puodelius. Nors baklažanai turi stiprią šaknų sistemą, bet pažeistos šaknys sunkiai atsistato, todėl daigus rekomenduotina auginti puodeliuose.

Baklažanų daigai sodinami 60X40 arba 60X30 cm atstumu ir 2-3 cm giliau negu prieš tai augo.

Baklažanų tvirtas stiebas, todėl atramų nereikia.(1.3 pav.) Didesni vaisiai užauga, kai ant augalo paliekami 4 stipriausi stiebai, ttodėl silpnesnes šakleles reikia nuskabyti. Vegetacijos metu naikinamos piktžolės, purenami tarpuleiliai, augalai mulčiuojami durpėmis, perpuvomis. Trūkstant drėgmės, krinta baklažanų žiedai ir užuomazgos, todėl būtina kartartėmis palaistyti.

Baklažanų optimali laikymo temperatūra 1-2 laipsniai C, santykinis oro drėgnumas 85-90%. Tokiomis sąlygomis baklažanai be didesnių kokybės nuostolių išsilaiko 20-25 paras. Norint juos ilgiau laikyti reikia pakuoti juos į perforuotus polietilelinius maišelius ir laikyti tokioje pat temperatūroje šaldytuve.Paprika

Ji kilusi iš Pietų Amerikos. Tai vienmetis augalas. Vaisiuose labai gausu vitamino C. Pagal skonį paprika skirstoma į karčiąją ir saldžiąją (1.4 pav.). pirmųjų vaisiai pailgi, smailūs, labai kartūs, tvilkinančio skonio, vartojami kaip prieskonis. Iš jų gaminami milteliai, kurie plačiai vartojami įvairiems patiekalams, marinatams, padažams, rauginamiems agurkams, įvairiems konservams paskaninti. Saldžiosios paprikos vaisiai stambūs, platūs, apvalūs, cilindriški bei nusmailėję, vartojami kaip daržovė. Iš jų gaminamos salotos, jie vartojami troškinti, kepti, įdaryti, rauginti bei įvairiai konservuoti, kaip prieskonis įvairiems patiekalams, marinatams, padažams.

Auginamos ankstyvosios karčiosios „Achstrakanskij ranij“, „Ukrainskij gorkij“ ir derlingos saldžiosios paprikos-„vostok 308“, „Maikopskij“, „Moskovskij“ veislės. Joms tinka derlinga priesmėlio ar lengvo priemolio puveninga dirva. Tręšiama kaip pomidorams.

Paprikos vegetacijos periodas ilgas (125-150 dienų), todėl daigai užauginami šiltadaržiuose, kaip pomidorų ir baklažanų. Į dirvą jie sodinami 60X30 cm atstumu, paprastajam erškėčiui pradėjus žydėti.

Pastoviau ir gausiau paprika dera po polietilenine plįvele.

Derlius

pradedamas imti, kai vaisiai užauga iki veislei būdingos formos ir dydžio. . Visi lauke auginamos paprikos vaisiai surenkami prieš šalnas, nes apšalę maistui netinka. Auginant lauke, saldžiosios paprikos gaunama 2,2-3,4 kg/m kvadratu, karčiosio 1,8-2,0 kg/m kvadratu vaisių. Žali vaisiai greičiau prinoksta, kai laikomi 20-25 laipsnių C patalpoje.Dumplainiai

Jie kilę iš pietų Amerikos. Tai vienmetė daržovė. Meksikinių dumplainių vaisiai 3-5 cm skersmens, panašūs į žalius pomidorus, užauga plonos plėvelės maišeliuose. Dumplainių vaisiuose yra įvairių maisto medžiagų. Meksikinių dumplainių vaisius galima sūdyti ir mmarinuoti kaip pomidorus. Sūdyti dumplainių vaisiai yra labai malonaus kvapo. Auginami panašiai kaip pomidorai, tiktai negenimi, ir jiems nereikia atramų.

Smulkiavaisiai dumplainiai Lietuvoje auginami ir vadinami „razinomis“, nes išdžiovinti panašūs į džiovintas vynuoges. Jie saldūs, iš šviežių arba džiovintų verdamos uogienės ir kompotai.

Dumplainių veislės yra „Grybovo guntiniai“ ir „Žemuoginiai“ (1.5 pav.)

Išvados

Kol kas Lietuvoje šviežių vaisių ir daržovių valgome per mažai, ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį, nes ūkiuose tinkamų laikyti gerų vaisių bei daržovių įšauginama nepakankamai, trūksta sandėlių jiems nusipirkti. Nedaug tėra llietuvių kalba ir literatūros apie vaisių bei daržovių laikymą.

Galbūt jei vaisiai ir daržovės būtų pardavinėjamos mažesnėmis kainomis jos būtų daugiau ir vartojamos, nes dabar ne kiekvienas gali sau nusipirkt ypač pensininkai, aplamai vaisių žiemą pirkt tiesiog neapsimoka, todėl žmonės llaiukia vasaros kai gali mėgautis jais savo soduose.