žū bendrovėse auginamų vasarinių miežių plotų, derliaus ir derlingumo statistinė apskaita ir analizė
SUMMARY
Jolita Kavaliauskienė
Statistical analysis of summer barleycorn sown area, harvest and fertility in agricultural companies in Utena district
1. Statistical sources of information and methods of analysis of sown area, harvest and fertility
2. Statistical analysis of summer barleycorn sown area
3. Statistical analysis of summer barleycorn harvest
4. Statistical analysis of summer barleycorn fertility
5. Forecast of summer barleycorn sown area, harvest and fertility
The main purpose of this analysis is research the facts of summer barleycorn growing in agricultural companies in Utena district, to forecast alteration for future periods oof summer barleycorn sown area, harvest and fertility.
TURINYS
ĮVADAS 4
1. ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖSE IR ĮMONĖSE AUGINAMŲ VASARINIŲ MIEŽIŲ PLOTŲ DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ APSKAITA 5
Statistiniai šaltiniai ir duomenų rinkimo tvarka 5
Vasarinių miežių ploto, derliaus ir derlingumo rodiklių skaičiavimo metodika 6
2. ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖSE IR ĮMONĖSE AUGINAMŲ VASARINIŲ MIEŽIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ ANALIZĖ 10
2.1. Vasarinių miežių plotų statistinė analizė Utenos apskrityje 10
2.2. Vasarinių miežių derliaus statistinė analizė 13
2.3.Vasarinių miežių derlingumo statistinė analizė 16
3. ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖSE IR ĮMONĖSE AUGINAMŲ VASARINIŲ MIEŽIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO PERSPEKTYVOS 19
IŠVADOS IR PPASIŪLYMAI 21
LITERATŪRA 22
PRIEDAI 23
ĮVADAS
Vasariniai miežiai yra vieni iš seniausių javų pasaulyje. Jie auginami nuo žemdirbystės atsiradimo laikų. Lietuvoje miežiai taip pat sėjami nuo seniausių laikų.
Didžiausia dalis miežių grūdų Lietuvoje (apie 70 – 74 proc.) suvartojama pašarams. Tai puikus koncentruotasis pašaras kiaulėms, galvijams, paukščiams iir kitiems gyvuliams. Ypač reikalingi miežiai šeriant kiaules bekonui. Kilograme miežių yra 90 g. virškinamųjų proteinų ir 1,33 pašarinio vieneto. Miežių grūdai taip pat plačiai vartojami alaus, spirito, tekstilės, konditerijos, farmacijos, lakų ir odos pramonės šakose.
Lietuvoje miežiais užsėjami dideli plotai, nes jie gana derlingi. Vadovaujantis mokslinio tyrimo įstaigų atliktais tyrimais, nustatyta, kad auginant įvairius javus vienodomis sąlygomis, miežių derlius būna didžiausias.
Rašant šį kursinį darbą, galima išskirti:
• tikslas – vasarinių miežių ploto, derliaus ir derlingumo statistinių duomenų Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 1999 – 2001 metais analizė ir 2002 –2003 metų prognozės;
• objektas – vasariniai miežiai, auginami Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse;
• metodai – analitinis, grafinis, loginis, statistinis.
Kursinis darbas yra paruoštas panaudojus mokslinę, statistinę bei periodinę literatūrą.
1. ŽEMĖS ŪKIO BBENDROVĖSE IR ĮMONĖSE AUGINAMŲ VASARINIŲ MIEŽIŲ PLOTŲ DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ APSKAITA
Statistiniai šaltiniai ir duomenų rinkimo tvarka
Apskaitant pasėlių plotus, žemės ūkio subjektai naudoja Statistikos Departamento patvirtintas statistines ataskaitas. Žemės ūkio bendrovių registro paskirtis yra rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją apie Lietuvos žemės ūkio bendroves: jų skaičių, žemės plotą ir naudmenų pasiskirstymą, pasėlių plotus, gyvulius ir ūkio inventorių. Šiame registre yra kaupiami duomenys apie rajonų savivaldybėse įregistruotus žemės ūkio bendroves ir įmones.
Pirmajame registro kortelės skyriuje surašomi duomenys apie žemės plotą: sskirtingos priklausomybės žemės sklypų dydis; bendras žemės plotas, iš jo- naudojama ūkyje žemė; žemės ūkio naudmenų, iš jų- ariamosios žemės, įskaitant kultūrines ganyklas, sodų ir uogynų, pievų ir natūralių ganyklų plotai; miškai ir miškų žemė; kita žemė.
Antrajame registro kortelės skyriuje surašomi duomenys apie pasėlius; bendras pasėlių plotas, iš jo-plotas visų rūšių žieminių ir vasarinių javų, bulvių, lauko daržovių, cukrinių runkelių žieminių ir vasarinių rapsų, linų, tabako apynių, kmynų, pašarinių šakniavaisių, silosinių kultūrų, vienmečių žolių, daugiamečių žolių, braškių, pūdymų plotas.
Žemės ūkio bendrovės ir įmonės kiekvienais metais du kartus pildo statistinę formą „Žemės ūkio kultūrų pasėliai, derlius, tręšimas ir derlingumas 200.. metais“. Pirmą kartą pavasarį, pasibaigus sėjai, pagal tų metų birželio 01 d. būklę pirmajame šios formos skyriuje surašomas bendras žemės plotas, iš jo- žemės ūkio naudmenos, iš jų- ariamoji žemė, įskaitant kultūrines ganyklas ir pūdymus, sodai ir uogynai, pievos ir natūralios ganyklos, taip pat miškai bei miškų žemė ir kita žemė ( ha ir arais).
Antrajame šios formos skyriuje pagal birželio 01 d. būklę surašomas visų auginamų žemės ūkio augalų bendras plotas (ha ir arais), iš jo- plotas augalų agrogamybinių grupių, pogrupių bei pavienių augalų rūšių ir šiltnaminių daržovių plotas ( kvadratiniais metrais). Pagal lapkričio 01 d. būklę nurodomas nuimtas šių augalų pplotas, iš jo gautas derlius (t arba kg), rudenį suartų dirvų, pasėtų žieminių javų bei žieminių rapsų, organinėmis ir mineralinėmis trąšomis patręštas augalų plotas.
Rajonų statistikos skyriuose surinkti duomenys patikrinami, o esant reikalui ir patikslinami. Remiantis jais, sudaromos rajonų statistinės ataskaitos, kurios po to siunčiamos į statistikos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Čia patekusi informacija sisteminama ir analizuojama. Derlius ir derlingumas tiriami ištisinio ir dalinio stebėjimo metodais.
Vasarinių miežių ploto, derliaus ir derlingumo rodiklių skaičiavimo metodika
Analizuojant vasarinių miežių ploto, derliaus ir derlingumo kitimo tendencijas, patariama naudoti šiuos rodiklius ir jų skaičiavimo formules:
1. Dinamikos santykinius dydžius, kurie parodo reiškinių kitimą laike. Jie gaunami vėlesnių laikotarpių duomenis lyginant su prieš tai buvusių laikotarpių duomenimis. Dinamikos santykiniai dydžiai priklausomai nuo bazės gali būti baziniai ir grandininiai.
Baziniai dinamikos santykiniai dydžiai gaunami vėlesnio laikotarpio duomenis lyginant su vieno priimto už bazę laikotarpio duomenimis:
(1)
čia B.S.D – bazinis dinamikos santykinis dydis,
xn – vėlesnių laikotarpių duomenys,
x0 – bazinio laikotarpio duomenys.
Grandininiai santykiniai dydžiai gaunami lyginant gretutinių laikotarpių santykinius dydžius. Juose bazė nuolatos kinta:
(2)
čia G.S.D – grandininis santykinis dydis,
xn – vėlesnio laikotarpio duomenys,
xn-1 – ankstesnio laikotarpio duomenys.
Dinamikos santykiniai dydžiai gali būti išreiškiami koeficientas arba procentais.
2. Struktūros santykinius dydžius, kurie rodo reiškinių vidinę sudėtį, jie gaunami reiškinio sudedamąsias dalis lyginant su vviso to reiškinio apimtimi. Išreiškiami struktūros santykiniai dydžiai dažniausiai procentais:
(3)
čia S.S.D – struktūros santykinis dydis.
3. Absoliutinį pokytį, kuris rodo, kiek sumažėjo ar padidėjo analizuojamas reiškinys vėlesniame laikotarpyje lyginant su ankstesniu laikotarpiu:
(4)
čia y – absoliutinis pokytis,
yn – vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis,
yn-1 – ankstesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis.
Jis gali būti skaičiuojamas kaip bazinis arba grandininis.
4. Kitimo tempą, kuris yra 2 dinamikos eilutės lygių santykis išreiškiamas dažniausiai koeficientu arba procentais. Kitimo tempo procentas rodo, kiek vėlesnio laikotarpio lygis sudaro nuo ankstesnio laikotarpio lygio:
(5)
čia Kt – kitimo tempas,
yn – vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis,
yn-1 – ankstesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis.
Kitimo tempas gali būti skaičiuojamas kaip bazinis arba grandininis.
5. Pokyčio tempą, kuris yra absoliutinio pokyčio ir dinamikos eilutės lygio priimto už bazę santykis, jis parodo, kiek padidėjo ar sumažėjo ar sumažėjo analizuojamas reiškinys vėlesniame laikotarpyje lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Išreiškiamas dažniausiai procentais:
(6)
čia Pt – pokyčio tempas,
Kt – kitimo tempas procentais.
6. Pokyčio tempo 1 % reikšmę, kuri rodo kiek viename procente slypi nagrinėjamo reiškinio, išreikšto absoliutiniais dydžiais:
(7)
čia Pt 1% – pokyčio tempo 1% reikšmė,
y – absoliutinis pokytis,
Pt (%) – pokyčio tempas procentais.
7. Absoliutinio pokyčio vidurkį:
(8)
čia – absoliutinio pokyčio vidurkis,
yn – galutinis dinamikos eilutės lygis,
y1 – pirmutinis dinamikos eilutės lygis,
n – dinamikos
eilutės lygių skaičius.
Kai turimi apskaičiuoti absoliutiniai pokyčiai, absoliutinio pokyčio vidurkis randamas pagal formulę:
(9)
čia – absoliutinio pokyčio vidurkis,
, – grandininiai absoliutiniai pokyčiai,
n – absoliutinių pokyčių skaičius.
8. Kitimo tempo vidurkius:
(10)
čia – kitimo tempo vidurkis,
n – dinamikos eilutės lygių skaičius,
yn – galutinis dinamikos eilutės lygis,
y1 – pradinis dinamikos eilutės lygis.
ir grandininį kitimo tempo vidurkį:
(11)
čia – grandininis kitimo tempas,
n – kitimo tempų skaičius,
– kitimo tempai.
9. Pokyčio tempo vidurkį:
(12)
čia – pokyčio tempo vidurkis,
– kitimo tempo vidurkis pprocentais.
10. Dinamikos eilutės išlyginimui, naudojant tiesės lygtį, spręsiu tokią normalinių lygčių sistemą:
(13)
čia y – gauti duomenys,
n – dinamikos eilutės lygių skaičius,
a, b – nežinomi parametrai.
11. Aproksimacijos paklaidą:
(14)
čia – aproksimacijos paklaida,
n – dinamikos eilutės lygių skaičius,
y – gauti duomenys,
– išlyginti dinamikos eilutės lygiai.
12. Koreliacijos koeficientą:
(15)
13. Determinacijos koeficientą:
(16)
Šios formulės bus naudojamos analizuojant vasarinių miežių pasėlių plotus, derlių ir derlingumą Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 1999 – 2001 metais, taip pat prognozuojant juos 2002 ir 2003 metais.
2. ŽEMĖS ŪŪKIO BENDROVĖSE IR ĮMONĖSE AUGINAMŲ VASARINIŲ MIEŽIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ ANALIZĖ
2.1. Vasarinių miežių plotų statistinė analizė Utenos apskrityje
Utenos apskrityje žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių pasėliai 1999 m. užėmė 2691 ha, 2000 m. – 1189 ha, 22001 m. – 766 ha. Šie duomenys rodo, kad didžiausias pasėlių plotas buvo 1999 m., o mažiausias – 2001 m., vadinasi, kasmet vasarinių miežių plotai mažėjo. Kiek iš viso vasarinių miežių pasėlių plotai žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse sudarė apskrityje atskirais metais pavaizduota 1 paveiksle.
1 pav. Vasarinių miežių pasėlių plotai Utenos apskrityje žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse
Atskirose savivaldybėse vasarinių miežių pasėlių plotų pasiskirstymas nuo viso pasėlių ploto parodytas 1 priede 2 lentelėje. Iš jos matome, kad didžiausi vasarinių miežių pasėlių plotai 1999 metais yra Anykščių rajono savivaldybėje, kur 1999 m. tai sudarė 1246 ha arba 46,30 proc., o mažiausias – Utenos savivaldybėje, kur tai yra 126 ha arba 4,68 proc. 2000 m. daugiausia vasarinių miežių buvo pasėta taip ppat Anykščių rajono savivaldybėje – 643 ha, tai yra 54,08 proc. apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse pasėtų vasarinių miežių. 2001 m., daugiausia vasarinių miežių pasėta vėl Anykščių rajono savivaldybėje – 370 ha, o sudarė 48,30 proc. nuo Utenos apskrities vasarinių miežių pasėlių ploto žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse. 2000 m. mažiausiai vasarinių miežių pasėta Zarasų rajono savivaldybėje 50 ha (4,21 proc.), o 2001 m. mažiausiai pasėta Molėtų rajone – 35 ha, kurie sudarė 4,57 proc. nuo apskrityje pasėtų vasarinių mmiežių pasėlių ploto žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse.
Analizuojant Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių pasėlių plotų kitimą laike apskaičiuoti rodikliai pateikti 1 lentelėje. Rodikliams skaičiuoti duomenys paimti iš 1 priedo 1 lentelės.
1 lentelė
Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių pasėlių ploto
dinamikos 1999 – 2001 metais analitiniai rodikliai
Metai Plotas ha Absoliutinis pokytis Kitimo tempas Pokyčio tempas 1 % pokyčio tempo absoliuti reikšmė
Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand.
1999 2691 100
2000 1189 -1502 -1502 44,18 44,18 -55,82 -55,82 26,91 26,91
2001 766 -1925 -423 28,47 64,42 -71,53 -35,58 26,91 11,89
Vidutiniškai -962,50 54,30 -45,70 x x
Paanalizuosim 1 lentelės duomenis. 2000 m. lyginant su 1999 m. Utenos apskrityje vasarinių miežių pasėlių plotas sumažėjo 1502 ha arba 55,82 proc., 2001 m. lyginant su 1999 m. plotas sumažėjo 1925 ha arba 71,53 proc., 2001 m. lyginant su 2000 m. vasarinių miežių pasėlių plotas sumažėjo 423 ha arba 35,58 proc.
Vasarinių miežių pasėlių plotas mažėjo kiekvienais metais. 2001 m. vasarinių miežių pasėlių plotas sudarė 28,47 proc. 1999 m. buvusio ploto ir 64,42 proc. 2000 m. buvusio vasarinių miežių pasėlių ploto. Pokyčio tempo 1 % reikšmė rodo kiek vienas procentas talpina savyje analizuojamo reiškinio išreikšto absoliutiniais dydžiais. 2000 m. šis rodiklis buvo 26,91 proc., 2001 m. – 11,89 proc.
2 pav. Vasarinių miežių pasėlių plotas Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 1999-2001 m. pagal atskiras savivaldybes
Kaip vvasarinių miežių pasėlių plotai kito atskirose Utenos apskrities savivaldybių žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse matome iš 2 lentelės duomenų.
2 lentelė
Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių pasėlių plotas ir jo kitimas
Savivaldybės Metai Plotas ha Absoliutinis pokytis Kitimo tempas % Pokyčio tempas
Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand.
Anykščių 1999 1246 – – 100,00 – – –
2000 643 -603 -603 51,61 51,61 -48,39 -48,39
2001 370 -876 -273 29,70 57,54 -70,30 -42,46
Ignalinos 1999 593 – – 100,00 – – –
2000 256 -337 -337 43,17 43,17 -56,83 -56,83
2001 195 -398 -61 32,88 76,17 -67,12 -23,83
Molėtų 1999 348 – – 100,00 – – –
2000 101 -247 -247 29,02 29,02 -70,98 -70,98
2001 35 -313 -66 10,06 34,65 -89,94 -65,35
Utenos 1999 126 – – 100,00 – – –
2000 139 13 13 110,32 110,32 10,32 10,32
2001 120 -6 -19 95,24 86,33 -4,76 -13,67
Zarasų 1999 378,00 – – 100,00 – – –
2000 50,00 -328 -328 13,23 13,23 -86,77 -86,77
2001 46,00 -332 -4 12,17 92,00 -87,83 -8,00
Lentelėje gauti duomenys rodo, kad visose savivaldybėse žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 2000 m., lyginant su 1999 m. vasarinių miežių pasėlių plotai sumažėjo, išskyrus Utenos savivaldybę, kur plotas padidėjo 13 ha – 10,32 proc. Lyginant 2001 m. su 2000 m. vasarinių miežių pasėlių plotas sumažėjo visiškai visuose rajonuose. Atitinkamai 273 ha (42,46 proc.) Anykščiuose, 61 ha (23,83 proc.) Ignalinoje, 66 ha (65,35 proc.) Molėtuose, 19 ha (13,67 proc.) Utenoje ir 4 ha (8 proc.) Zarasuose.
Apibendrinant galima teigti, kad Utenos apskrityje ir atskirose jos savivaldybėse vasarinių miežių pasėlių plotai sumažėjo.
2.2. Vasarinių miežių derliaus statistinė analizė
Utenos apskrityje žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių derlius 1999 m. sudarė 1948 t, 2000 m. – 1628 t, 2001 m. – 974 t. Šie duomenys rodo, kad didžiausias pasėlių derlius buvo 1999 m., o mažiausias – 2001 m., vvadinasi, kasmet vasarinių miežių derlius mažėjo. Kiek iš viso vasarinių miežių derlius žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse sudarė apskrityje atskirais metais pavaizduota 3 paveiksle.
3 pav. Vasarinių miežių derlius Utenos apskrityje žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse
Atskirose savivaldybėse vasarinių miežių derliaus pasiskirstymas nuo viso pasėlių ploto parodytas 3 priede 5 lentelėje. Iš jos matome, kad didžiausias vasarinių miežių derlius 1999 metais yra Anykščių rajono savivaldybėje, kur 1999 m. tai sudarė 991 t arba 50,87 proc., o mažiausias – Utenos savivaldybėje, kur tai yra 127 ha arba 6,52 proc. 2000 m. didžiausias vasarinių miežių derlius taip pat Anykščių rajono savivaldybėje – 1016 t, tai yra 62,41 proc. apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse gauto vasarinių miežių derliaus. 2001 m., daugiausia vasarinių miežių derliaus gauta vėl Anykščių rajono savivaldybėje – 551 t, o sudarė 56,57 proc. nuo Utenos apskrities vasarinių miežių derliaus žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse. 2000 m. mažiausiai vasarinių miežių derliaus gauta Zarasų rajono savivaldybėje 65 ha (3,99 proc.), o 2001 m. mažiausiai gauta Molėtų rajone – 14 ha, kurie sudarė 1,44 proc. nuo apskrityje gauto vasarinių miežių pasėlių derliaus žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse.
Detaliau Utenos apskrities vasarinių miežių derliaus kitimą žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse
analizuosime 3 lentelėje.
3 lentelė
Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių derliaus kitimo rodikliai 1999 m. – 2001 m.
Metai Derlius t Absoliutinis pokytis Kitimo tempas Pokyčio tempas 1 % pokyčio tempo absoliuti reikšmė
Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand.
1999 1948 100
2000 1628 -320 -320 83,57 83,57 -16,43 -16,43 19,48 19,48
2001 974 -974 -654 50 59,83 -50 -40,17 19,48 16,28
Vidutiniškai -487,00 71,70 -28,30 x x
Iš 3 lentelės duomenų matome, kad vasarinių miežių derlius Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 2000 m. lyginant su 1999 m. sumažėjo 320 t, arba 16,43 proc. 2001 m. lyginant su 1999 m. derlius sumažėjo 974 t arba 50 proc., 2001 mm. lyginant su 2000 m. derlius taip pat sumažėjo 654 t arba 40,17 proc. Kasmet vidutiniškai vasarinių miežių derlius sumažėdavo 487 t arba 28,30 proc. Pokyčio tempo 1 % reikšmė rodo, kiek 1 proc. talpina savyje analizuojamo reiškinio išreikšto absoliutiniais dydžiais. 2000 m. šis rodiklis buvo 19,48, o 2001 m. – 16,28.
Vasarinių miežių pasėlių derlius mažėjo kiekvienais metais. 2001 m. vasarinių miežių pasėlių derlius sudarė 83,57 proc. 1999 m. buvusio ploto ir 59,83 proc. 2000 m. buvusio vasarinių miežių ppasėlių ploto.
Kaip kito vasarinių miežių derlius atskirose savivaldybėse, matoma 4 pav.
4 pav. Vasarinių miežių derlius Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 1999-2001 m. atskirose savivaldybėse
Kaip vasarinių miežių derlius kito atskirose Utenos apskrities savivaldybių žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse mmatome iš 4 lentelės duomenų.
4 lentelė
Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių derlius ir jo kitimas
Savivaldybės Metai Derlius t Absoliutinis pokytis Kitimo tempas % Pokyčio tempas
Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand.
Anykščių 1999 991 100,00
2000 1016 25 25 102,52 102,52 2,52 2,52
2001 551 -440 -465 55,60 54,23 -44,40 -45,77
Ignalinos 1999 399 100,00
2000 279 -120 -120 69,92 69,92 -30,08 -30,08
2001 234 -165 -45 58,65 83,87 -41,35 -16,13
Molėtų 1999 263 100,00
2000 93 -170 -170 35,36 35,36 -64,64 -64,64
2001 14 -249 -79 5,32 15,05 -94,68 -84,95
Utenos 1999 127 100,00
2000 175 48 48 137,80 137,80 37,80 37,80
2001 103 -24 -72 81,10 58,86 -18,90 -41,14
Zarasų 1999 168,00 100,00
2000 65,00 -103 -103 38,69 38,69 -61,31 -61,31
2001 72,00 -96 7 42,86 110,77 -57,14 10,77
Lentelėje gauti duomenys rodo, kad visose savivaldybėse žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 2000 m., lyginant su 1999 m. vasarinių miežių derlius sumažėjo, išskyrus Utenos savivaldybę, kur derlius padidėjo 13 t – 10,32 proc., taip pat Anykščių – 25 t (2,52 proc.). Lyginant 2001 m. su 2000 m. vasarinių miežių derlius sumažėjo visiškai visuose rajonuose, išskyrus Zarasų. Atitinkamai 465 t (45,77 proc.) Anykščiuose, 45 t (16,13 proc.) Ignalinoje, 79 t (84,95 proc.) MMolėtuose, 72 t (41,14 proc.) Utenoje ir padidėjo 7 t (10,77 proc.) Zarasuose.
Apibendrinant galima teigti, kad Utenos apskrityje ir atskirose jos savivaldybėse vasarinių miežių derlius sumažėjo.
2.3.Vasarinių miežių derlingumo statistinė analizė
Utenos apskrityje žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių derlingumas 1999 m. buvo 0,74 t/ha, 2000 m. – 1,23 t/ha, 2001 m. – 1,10 t/ha t. Pagal šiuos duomenis, didžiausias derlingumas buvo 2000 m., o mažiausias – 1999 m. Koks iš viso vasarinių miežių derlingumas žemės ūkio bendrovėse iir įmonėse buvo apskrityje atskirais metais pavaizduota 5 paveiksle.
5 pav. Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių derlingumas 1999 – 2001 m.
Atskirose savivaldybėse vasarinių miežių derlingumas parodytas 4 priede 6 lentelėje. Iš jos matome, kad didžiausias vasarinių miežių derlingumas 1999 metais buvo Utenos rajono savivaldybėje, kur jis siekė 1,01 t/ha, o mažiausias – Zarasų savivaldybėje, kur buvo 0,44 t/ha. 2000 m. didžiausias vasarinių miežių derlingumas Anykščių rajono savivaldybėje – 1,58 t/ha. 2001 m. didžiausias vasarinių miežių derlingumas buvo Zarasų rajono savivaldybėje – 1,57 t/ha. 2000 m. mažiausias vasarinių miežių derlingumas buvo Molėtų rajono savivaldybėje 0,92 t/ha, o 2001 m. mažiausias Molėtų rajone – 0,4 t/ha.
Kaip vasarinių miežių derlingumas Utenos apskrities savivaldybių žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse kito laike matome iš 5 lentelės duomenų. Šiais duomenimis remiantis ir paanalizuosiu derlingumo kitimą.
5 lentelė
Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių derlingumo kitimo rodikliai 1999 m. – 2001 m.
Metai Derlingumas t/ha Absoliutinis pokytis Kitimo tempas Pokyčio tempas 1 % pokyčio tempo absoliuti reikšmė
Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand.
1999 0,74 100
2000 1,23 0,49 0,49 167,28 167,28 67,28 67,28 0,007 0,007
2001 1,10 0,37 -0,13 149,95 89,64 49,95 -10,36 0,007 0,012
Vidutiniškai 0,18 128,46 28,46 x x
Pagal 5 lentelės duomenis matome, kad vasarinių miežių derlingumas Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 2000 m. lyginant su 1999 m. padidėjo 0,49 t/ha, arba 67,28 proc. 2001 m. lyginant su 11999 m. derlingumas padidėjo 0,37 t/ha arba 49,95 proc., 2001 m. lyginant su 2000 m. derlingumas sumažėjo 0,13 t/ha arba 0,13 proc. Kasmet vidutiniškai vasarinių miežių derlingumas padidėdavo 0,18 t/ha arba 28,30 proc. Pokyčio tempo 1 % reikšmė rodo, kiek 1 proc. talpina savyje analizuojamo reiškinio išreikšto absoliutiniais dydžiais. 2000 m. šis rodiklis buvo 0,007 o 2001 m. – 0,012.
Kaip kito vasarinių miežių derlingumas atskirose savivaldybėse, matoma 6 pav.
6 pav. Vasarinių miežių derlingumas Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 1999-2001 m. atskirose savivaldybėse
Kaip vasarinių miežių derlingumas kito atskirose Utenos apskrities savivaldybių žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse matome iš 6 lentelės duomenų.
6 lentelė
Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių
derlingumas ir jo kitimas
Savivaldybės Metai Derlingumas t/ha Absoliutinis pokytis Kitimo tempas % Pokyčio tempas
Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand.
Anykščių 1999 0,80 100,00
2000 1,58 0,78 0,78 198,67 198,67 98,67 98,67
2001 1,49 0,69 -0,09 187,24 94,25 87,24 -5,75
Ignalinos 1999 0,67 100,00
2000 1,09 0,42 0,42 161,97 161,97 61,97 61,97
2001 1,20 0,53 0,11 178,35 110,11 78,35 10,11
Molėtų 1999 0,76 100,00
2000 0,92 0,17 0,17 121,84 121,84 21,84 21,84
2001 0,40 -0,36 -0,52 52,93 43,44 -47,07 -56,56
Utenos 1999 1,01 100,00
2000 1,26 0,25 0,25 124,91 124,91 24,91 24,91
2001 0,86 -0,15 -0,40 85,16 68,18 -14,84 -31,82
Zarasų 1999 0,44 100,00
2000 1,30 0,86 0,86 292,50 292,50 192,50 192,50
2001 1,57 1,12 0,27 352,17 120,40 252,17 20,40
Lentelėje esantys duomenys rodo, kad visose savivaldybėse žemės ūkio bendrovės ir įmonėse 2000 m., lyginant su 1999 m. vasarinių miežių derlingumas padidėjo. Lyginant 2001 m. su 2000 m. vasarinių miežių derlingumas sumažėjo visuose rajonuose, išskyrus Zarasų – padidėjo 0,27 t/ha arba 20,40 proc. ir Ignalinos, kur padidėjo 0,11 t/ha arba 10,11 proc.
Apibendrinant galima tteigti, kad Utenos apskrityje ir atskirose jos savivaldybėse vasarinių miežių derlingumas padidėjo.
Vidutinis vasarinių miežių derlingumas Utenos apskrityje žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 1997 – 2001 m. buvo 1,06 t/ha, kiekvienais metais avižų derlingumas vidutiniškai nukrypsta nuo apskaičiuoto vidurkio 0,16 t/ha arba 15,3. Visus apskaičiavimus žiūrėti 5 priede.
3. ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖSE IR ĮMONĖSE AUGINAMŲ VASARINIŲ MIEŽIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO PERSPEKTYVOS
Prognozuojamiems vasarinių miežių pasėlių plotams nustatyti išlyginant dinamikos eilutę mažiausių kvadratų metodu taikau tiesės lygtį. Išlyginus 1997 – 2001 m. vasarinių miežių duomenis apie pasėlių plotus gauta tiesės lygtis:
Kadangi duomenys labai įvairuoja, todėl pritaikyti matematinę funkciją yra labai sudėtinga, apskaičiuoti rodikliai nėra visai realūs bei ne itin atitinka tikrovę.
1999-2001 m. vasarinių miežių pasėlių plotai Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse buvo linkę mažėti, todėl naudojant kitimo tempo vidurkį prognozuojamas plotas 2002 m. yra 416,17 ha, 2003 m. – 224,73 ha. Skaičiavimai atlikti 7 priede.
Išlyginę Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių derliaus 1997 – 2001 m. dinamikos eilutę pagal tiesės lygtį matome, kad dėl labai skirtingų duomenų, apskaičiuoti rodikliai taip pat yra ne visiškai tikslūs bei atitinkantys tikrovę. Išlyginus 1997 – 2001 m. vasarinių miežių duomenis apie derlių gauta tiesės lygtis:
Naudojant kitimo tempo vidurkį prognozuojamas derlius 2002 m. yra 555 t, 2003 m. – 311 t. Skaičiavimai atlikti 9 priede.
Prognozavimo rezultatai labai priklauso nuo pasirinkto metodo. Kad būtų gauti patikimesni duomenys reikėtų turėti didesnę imtį duomenų.
Apibendrinant prognozes galima teigti, kad vasarinių miežių plotai ir derlius Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse mažės.
Prognozuojant derlingumo pokyčius ir atlikus reikalingus skaičiavimus dinamikos eilutės išlyginimui, kurie pateikti 13 priede, gauname tiesės lygtį:
Iš šios lygties matome, kad koeficientas prie t yra teigiamas (0,008), ttai rodo, kad vidutiniškai nagrinėjamu laikotarpiu kasmet vasarinių miežių derlingumas padidėdavo 0,008 t/ha.
Aproksimacijos paklaida 12,8 proc., tai rodo, jog pasirinkta tiesės lygtis pakankamai gerai gina faktinius duomenis.
Pratęsę tiesės lygtį matome prognozuojamą derlingumą 2002 – 2003 m. Naudojant absoliutinio pokyčio vidurkį, 2002 m. vasarinių miežių derlingumas 1,11ha, 2003 m. – 1,13 t/ha. Naudojant kitimo tempo vidurkį, prognozuojamas derlingumas 2002 m. yra 1,14 t/ha, 2003 m. – 1,19 t/ha. Skaičiavimai atlikti priede 11 priede.
pav. Faktinis, teorinis ir prognozuojamas Utenos apskrities žemės ūūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių derliaus kitimas 1997 – 2003 m.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Norint didinti augalų derlių, reikia sekti paskutiniųjų metų rezultatus, juos kaupti, analizuoti, išsiaiškinti jo padidėjimo ar sumažėjimo priežastis, prognozuoti ateities tendencijas. Visų šių darbų imasi žemės ūūkio statistika.
Išanalizavus Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių plotą, derlių ir derlingumą 1999-2001 m. galima padaryti šias išvadas:
1. Vasarinių miežių plotas kiekvienais metais tik mažėjo;
2. Nors 2000 m. vasarinių miežių plotas sumažėjo 1502 ha ir siekė 44,18 proc. 1999 m. buvusio ploto. 2001 m. plotas dar sumažėjo 423 ha ir siekė tiktai 28,47 proc. 1999 metais buvusio ploto;
3. Prognozuojama, kad vasarinių miežių plotas Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse toliau mažės, 2002 m. – 416 ha, 2003 m. – 225 ha.;
4. Vasarinių miežių derlius lyginamuoju laikotarpiu, t.y. 1999-2001 m., visada mažėjo;
5. 2000 m. palyginus su 1999 m. sumažėjo 320 t arba 16,43 proc., 2001 m. palyginus su 1999 m. derlius sumažėjo 974 t arba 40,17 proc.;
6. Prognozuojama, kad vasarinių mmiežių derlius mažės, 2002 m. – 555 t, 2003 m. – 311 t.;
7. Derlingumo svyravimai nėra tokie dideli, jie turi didėjimo tendenciją ir prognozuojama, kad 2002 m. derlingumas sieks 1,11 t/ha, o 2003 m. – 1,13 (naudojant absoliutinio pokyčio vidurkį).
LITERATŪRA
1. Čaikauskas V. ir kt. Augalininkystė.-Vilnius, 1995.- 352 p.
2. Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.-Vilnius : Margi raštai, 1998.-265 p.
3. Genienė M. Tarpusavio ryšių statistinė analizė.- Kaunas-Akademija, 1993.- 50 p.
4. http://www.std.lt/
5. Ignotas V. Žemės ūkio naudmenų ir jų naudojimo statistika : Paskaitų konspektas Ekonomikos ffakulteto studentams.- Kaunas-Akademija, 2001.-34 p.
6. Jučienė E. Derliaus ir derlingumo statistika.- Kaunas-Akademija, 1993.- 17 p.
7. Čiulevičienė V.Ūkininkų ūkių statistika : Paskaitų konspektas Ekonomikos ir Agronomijos fakulteto studentams.-Kaunas-Akademija,1997.-2p.
8. Javai. – Kaunas – Akademija, 1986. – 256 p.
9. Žemės ūkis 2001 Nr.1-Striaukas E. Žemdirbystė-civilizacijos lopšys.-2001.-27 p..
10. Žemės ūkio kultūrų pasėliai, derlius ir derlingumas 1997 – 2001 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.- Vilnius, 2000.
11. Žiūkaitė V. Pasėlių plotų statistika.- Kaunas-Akademija, 1993.- 10 p.
PRIEDAI
1 PRIEDAS
1 lentelė
Vasarinių miežių pasėliai Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse
Savivaldybė Plotas
1999 2000 2001
Anykščių 1246 643 370
Ignalinos 593 256 195
Molėtų 348 101 35
Utenos 126 139 120
Zarasų 378 50 46
Iš viso 2691 1189 766
2 lentelė
Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių pasėlių plotų pasiskirstymas pagal savivaldybes
Savivaldybė 1999 2000 2001
ha % ha % ha %
Anykščių 1246 46,30 643 54,08 370 48,30
Ignalinos 593 22,04 256 21,53 195 25,46
Molėtų 348 12,93 101 8,49 35 4,57
Utenos 126 4,68 139 11,69 120 15,67
Zarasų 378 14,05 50 4,21 46 6,01
Iš viso 2691 100,00 1189 100,00 766 100,00
2 PRIEDAS
3 lentelė
Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse auginamų vasarinių miežių pasėlių plotų struktūra pagal rajonus ir jos kitimas
Savivaldybės Struktūra % Struktūros kitimas struktūros punktais
1999 2000 2001 Bazinis 2001 lyginant su 2000
Anykščių 46,30 54,08 48,30 7,78 2,00 -5,78
Ignalinos 22,04 21,53 25,46 -0,51 3,42 3,93
Molėtų 12,93 8,49 4,57 -4,44 -8,36 -3,93
Utenos 4,68 11,69 15,67 7,01 10,98 3,98
Zarasų 14,05 4,21 6,01 -9,84 -8,04 1,80
Iš viso 100,00 100,00 100,00 x x x
3 PRIEDAS
4 lentelė
Vasarinių miežių derlius Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse
Savivaldybė Derlius t
1999 2000 2001
Anykščių 991 1016 551
Ignalinos 399 279 234
Molėtų 263 93 14
Utenos 127 175 103
Zarasų 168 65 72
Iš viso 1948 1628 974
5 lentelė
Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse gauto vasarinių miežių derliaus pasiskirstymas pagal savivaldybes
Savivaldybė 1999 2000 2001
t % t % t %
Anykščių 991 50,87 1016 62,41 551 56,57
Ignalinos 399 20,48 279 17,14 234 24,02
Molėtų 263 13,50 93 5,71 14 1,44
Utenos 127 6,52 175 10,75 103 10,57
Zarasų 168 8,62 65 3,99 72 7,39
Iš viso 1948 100,00 1628 100,00 974 100,00
4 PRIEDAS
6 lentelė
Vasarinių miežių derlingumas Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse
Savivaldybė Derlingumas t/ha
1999 2000 2001
Anykščių 0,80 1,58 1,49
Ignalinos 0,67 1,09 1,20
Molėtų 0,76 0,92 0,40
Utenos 1,01 1,26 0,86
Zarasų 0,44 1,30 1,57
Vidutiniškai 0,74 1,23 1,10
5 PRIEDAS
Darbo lentelė
Metai Derlingumas (x) Plotas (y) xy (x – )
(x – )y
1997 1,05 8791 9230,55 -0,02 5,06
1998 1,25 4265 5331,25 0,18 132,11
1999 0,74 2691 1991,34 -0,33 300,20
2000 1,23 1189 1462,47 0,16 28,94
2001 1,10 766 842,6 0,03 0,52
Iš viso 5,37 17702 18858 0 467
= = 1,06
= = 0,16
= 100=15,3
6 PRIEDAS
Vasarinių miežių pasėlių plotų Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 1997-2001 m. dinamikos eilutės iišlyginimas pagal tiesės lygtį
Darbo lentelė
Metai Plotas ha Apskaičiuoti dydžiai
t* t t2 yt
1997 8791 1 -2 4 -17582 7365,60 0,19
1998 4265 2 -1 1 -4265 5453,00 0,22
1999 2691 3 0 0 0 3540,40 0,24
2000 1189 4 1 1 1189 1627,80 0,27
2001 766 5 2 4 1532 -284,80 3,69
Iš viso 17702 15 0 10 -19126 17702,0 4,61
Išlyginant dinamikos eilutę randame tiesės lygtį:
Norint apskaičiuoti teorines reikšmes pagal tiesės lygtį, būtina spręsti normalinių lygčių sistemą pagal 13 formulę.
17702 = 5a
-19126= 10b
a =3540,4
b = -1912,6
7 PRIEDAS
Vasarinių miežių auginimo perspektyvų apskaičiavimas 2002-2003 metams
Perspektyvoms skaičiuoti naudoju kitimo tempų vidurkį ir absoliutinio pokyčio vidurkį. Nežinomas dinamikos eilutės lygis apskaičiuojamas pagal tokią formulę (naudojant kitimo tempų vidurkį):
.
čia: – kitimo laikotarpio dinamikos eilutės lygis,
– prieš kitimo laikotarpį einantis dinamikos eilutės lygis,
– kitimo tempų vidurkis.
Naudojant absoliutinio pokyčio vidurkį:
.
čia: – kitimo laikotarpio dinamikos eilutės lygis,
– prieš kitimo laikotarpį einantis dinamikos eilutės lygis,
– absoliutinio pokyčio vidurkis.
8 lentelė
Vasarinių miežių pasėlių plotas Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse, jų kitimo tempai 1997-2001 m.
Metai Plotas ha Absoliutinis bazinis pokytis, ha Baziniai kitimo tempai %
1997 8791 100
1998 4265 -4526 48,52
1999 2691 -6100 30,61
2000 1189 -7602 13,53
2001 766 -8025 8,71
Vidutiniškai x -2006,25 0,54
Numatomas vasarinių miežių pasėlių plotas randamas taip:
,
.
8 PRIEDAS
Vasarinių miežių derliaus Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse
1997-2001 m. dinamikos eilutės išlyginimas pagal tiesės lygtį
Darbo lentelė
Metai Derlius t Apskaičiuoti dydžiai
t* t t2 yt
1997 9234 1 -2 4 -18468 7872,80 0,17
1998 5344 2 -1 1 -5344 5849,20 0,09
1999 1948 3 0 0 0 3825,60 0,49
2000 1628 4 1 1 1628 1802,00 0,10
2001 974 5 2 4 1948 -221,60 5,40
Iš viso 19128 15 0 10 -20236 19128,0 6,25
Lygčių sistema sprendžiama pagal 13 formulę
19128 = 5a
-2023,6 = 10b
a =3825,683 b = -2023,6
9 PRIEDAS
9 lentelė
Vasarinių miežių derlius Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse bei jų kitimo tempai 1997 – 2001 m.
Metai Derlius t Absoliutinis bazinis pokytis, t Baziniai kitimo ttempai %
1997 9234 100
1998 5344 -3890 57,87
1999 1948 -7286 21,10
2000 1628 -7606 17,63
2001 974 -8260 10,55
Vidutiniškai x -2065 0,56
Numatomas vasarinių miežių derlius pagal kitimo tempą:
,
.
.
10 PRIEDAS
Vasarinių miežių derlingumo Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 1997-2001 m. dinamikos eilutės išlyginimas pagal tiesės lygtį
Darbo lentelė
Metai Derlingumas t/ha Apskaičiuoti dydžiai
t* t t2 yt
1997 1,05 1 -2 4 -2,1 1,05 0,001
1998 1,25 2 -1 1 -1,25 1,06 0,18
1999 0,74 3 0 0 0 1,07 0,31
2000 1,23 4 1 1 1,23 1,08 0,14
2001 1,10 5 2 4 2,2 1,09 0,01
Iš viso 5,37 15 0 10 0,08 5,4 0,64
Išlyginam dinamikos eilutę pagal tiesės lygtį:
Norint apskaičiuoti teorines reikšmes pagal tiesės lygtį, būtina spręsti normalinių lygčių sistemą pagal 13 formulę:
5,37 = 5a
0,08=10b
a = 1,07 b = 0,008
(aproksimacijos paklaida skaičiuojama pagal 14 formulę)
11 PRIEDAS
10 lentelė
Vasarinių miežių derlingumas Utenos apskrities žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse ir jų kitimas 1997-2001 m.
Metai Derlingumas t/ha Absoliutinis bazinis pokytis, t/ha Baziniai kitimo tempai %
1997 1,05 100
1998 1,25 0,2 119,05
1999 0,74 -0,31 70,48
2000 1,23 0,18 117,14
2001 1,10 0,05 104,76
Vidutiniškai x 0,013 1,04
Numatomas vasarinių miežių derlingumas pagal kitimo tempą:
,
.
Pagal absoliutinio pokyčio vidurkį:
,
.
